Gegužės 7 d., 15 val., VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje (Universiteto g. 3, I a.), bus pristatomas Daukšos „Katekizmas“ ir jo faksimilė.
Kasmet gegužės septintąją minime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Nors tai – džiaugsminga diena, žyminti išsilaisvinimą nuo lietuviškos spaudos draudimo, ji taip pat primena labai sudėtingą istorijos laikotarpį, kai rusų carinė valdžia draudė esminius mūsų tautiškumo ženklus – lietuvišką spaudą, knygų leidybą, laisvą žodį.
Spaudos atgavimo diena šiais metais VU bibliotekoje bus paminėta įsimintinai – P. Smuglevičiaus salėje visą dieną bus rodomas Mikalojaus Daukšos Katekizmas, o 15 val. vyks jo faksimilės, kurią sukūrė spaustuvė Petro ofsetas, pristatymas.
Pirmoji žinoma knyga lietuvių kalba Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – Mikalojaus Daukšos verstas Katekizmas – laikoma viena didžiausių Lietuvos raštijos ir kultūros vertybių.
Knygai, išleistai jėzuitų spaustuvėje 1595 m., šiemet sukanka jau 430 metų. Katekizmas pripažintas regioninės reikšmės dokumentinio paveldo vertybe ir įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą. Vienintelis pasaulyje žinomas egzempliorius saugomas VU bibliotekoje.
M. Daukša laikomas nusipelniusiu literatūrinės kalbos kūrėju, praturtinusiu leksiką gyvos kalbos žodžiais, naujadarais. Jo raštai pasižymi turtinga kalba, sinonimų vartojimu, vaizdingu stiliumi; tai turėjo įtakos lietuvių rašomosios kalbos raidai.
Katekizmas ypač svarbus dėl savo stilistinių bei kalbinių ypatybių: autorius ne tik iš lenkų į lietuvių kalbą išvertė ispano jėzuito Diego de Ledesmos (Ledesma) katekizmo originalą, bet tai buvo ir pirmasis bandymas parašyti veikalą bendrine lietuvių kalba, kuri būtų suprantama tiek aukštaičiams, tiek žemaičiams.
Norėdamas įtikti įvairių tarmių skaitytojams ir parodyti kalbos įvairumą, Daukša vartojo daug leksinių paralelizmų. Taip pat siekė paaiškinti svetimybes, o kadangi daug dvasininkų lietuviškai silpnai temokėjo (arba nemokėjo visai), paraštėse prie lietuviškų žodžių pateikė ir atitinkamų skolinių.
M. Daukša aukštino gimtosios kalbos vartojimą, pabrėžė jos svarbą tautos vienybei ir išlikimui. Katekizmas, kartu su kitu žymiausiu jo darbu – Jakubo Vajeko (Jakub Wajek) „Postilės“ vertimu tapo svarbiomis švietimo priemonėmis, skatinusiomis lietuvių kalbos vartojimą religijoje ir visuomenėje.
Renginio VU bibliotekoje dalyviai galės ne tik pamatyti Katekizmo originalą, bet ir pavartyti aukštos kokybės faksimilinį knygos leidimą (originalų kūrinio atgaminį).
Knygos faksimilei sukurti jos kūrėjams prireikė didelių pastangų: daugiau nei metus žaliavų ieškota pas įvairius Europos tiekėjus. Viršeliui panaudota natūrali itališka oda, Vokietijoje gamintas rankų darbo lino bei kanapių priemaišų popierius, bloko kraštams dažyti skirtas akacijos sakų rašalas, nešlifuoti siūlai bei kitos mažos detalės.
Kaip vyko gaminimo procesas ir kokie iššūkiai laukė dirbant su faksimile, susirinkusiems pasakos jo autorė Kamilė Kalibataitė.
Renginyje žadama ir daugiau malonių staigmenų – jo metu bus galima išgirsti Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblį Vilnelė.
Renginys nemokamas – dalyvauti kviečiami visi norintys.
M. Daukšos Katekizmo originalo rodymas: nuo 10.00 iki 19.00 val.
