Elektromobilių skaičius Lietuvoje auga, todėl vis svarbiau, ar vairuotojai gali patogiai ir greitai juos įkrauti. Nors viešųjų įkrovimo prieigų daugėja, vien jų skaičius dar neparodo, ar tinklas atitinka kasdienius žmonių poreikius.
Svarbu ne tik tai, kiek stotelių pastatyta, bet ir kokios jos galios, kur išdėstytos ir kaip dažnai būna užimtos. Prie įkrovimo tinklo plėtros turi prisitaikyti ir elektros skirstymo tinklai.
Elektromobilių daugėja, tačiau jų poreikiai skiriasi
Elektromobilių rinką Lietuvoje augina platesnė modelių pasiūla, tobulėjančios technologijos, skirtingos eksploatavimo išlaidos ir valstybės parama. Apie šias elektromobilių rinkos tendencijas Alkas.lt rašė ir anksčiau.
Vertinant būsimą įkrovimo poreikį, svarbu atskirti grynuosius elektromobilius (BEV) nuo iš išorės įkraunamų hibridinių automobilių (PHEV). Pirmieji važiuoja tik elektra, o antrieji gali naudoti ir vidaus degimo variklį.
Todėl vien bendras įkraunamų automobilių skaičius neatskleidžia, kiek viešųjų prieigų reikės. Ne mažiau svarbūs vairuotojų kelionių įpročiai, nuvažiuojami atstumai ir galimybė įkrauti automobilį namuose ar darbovietėje.
Viešųjų prieigų tinklas artėja prie 2030 metų tikslo
Susisiekimo ministerijos skelbiamais „Regitros“ duomenimis, 2026 m. spalio 1 d. Lietuvoje buvo registruoti 63 078 M1 ir N1 kategorijų įkraunami automobiliai. Iš jų 32 409 buvo grynieji elektromobiliai, o 30 669 – iš išorės įkraunami hibridai.
2026 m. rugsėjį šalyje veikė 5 493 viešai prieinamos įkrovimo prieigos. Pagal nacionalinį tikslą iki 2030 m. pabaigos jų turi būti ne mažiau kaip 6 000.
Šie skaičiai rodo sparčią plėtrą, bet ne visos prieigos vairuotojams vienodai naudingos. Viena stotelė gali turėti kelias prieigas, o jų galia, veikimo patikimumas ir pasiekiamumas skirtingose Lietuvos vietovėse nevienodi.
Įkrovimo greitis ir vieta – ne mažiau svarbūs
Elektromobilių įkrovimo stotelės skirstomos į kintamosios srovės (AC) ir nuolatinės srovės (DC) įrenginius. Įprastos 11–22 kW galios AC prieigos tinka ilgesniam stovėjimui, o 50–150 kW ir galingesnės DC prieigos leidžia bateriją papildyti gerokai greičiau.
Pavyzdžiui, norint 60 kWh talpos baterijos įkrovą padidinti nuo 20 iki 80 proc., reikia papildyti apie 36 kWh energijos. Jei vidutinė įkrovimo galia siektų 100 kW, teoriškai tai užtruktų apie 22 minutes.
Praktiškai įkrovimas gali trukti ilgiau. Greitį lemia automobilio techninės galimybės, baterijos temperatūra, jos įkrovos lygis ir faktinė stotelės atiduodama galia.
Mažesniuose miestuose ir pakeliui tarp jų itin svarbus stotelių išdėstymas. Keliaujančiam vairuotojui viena patikima greitojo įkrovimo vieta kartais naudingesnė už kelias lėtąsias prieigas. Lietuvoje jau atsiranda ir didesni greitojo įkrovimo parkai.
Daugiabučių gyventojams kliūčių lieka daugiau
Individualių namų savininkai dažniausiai turi daugiau galimybių įsirengti asmeninę įkrovimo prieigą. Daugiabučiuose tenka spręsti ne tik elektros galios, bet ir automobilių stovėjimo vietų nuosavybės, bendrųjų namo konstrukcijų bei darbų derinimo klausimus.
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, iki 2026 m. rugsėjo 28 d. pagal privačių įkrovimo prieigų finansavimo projektą buvo įrengta 20 811 prieigų, o išmokėta paramos suma siekė 21,42 mln. eurų.
Tačiau vien įsigyti įrangą daugiabučio gyventojui neužtenka. Kaip jau aiškinta Alkas.lt straipsnyje apie įkrovimo stotelės įrengimą daugiabutyje, pirmiausia reikia įvertinti nuosavybės dokumentus ir prijungimo galimybes.
Privačios prieigos svarbios ir visam viešajam tinklui. Kuo daugiau žmonių gali įkrauti automobilį namuose ar darbe, tuo mažiau kasdienėms kelionėms jiems reikia viešųjų stotelių.
Didelės galios įkrovimo parkams reikia stipresnių elektros tinklų
Keturioms vienu metu 150 kW galia veikiančioms prieigoms teoriškai reikėtų 600 kW galios. Todėl įrengiant didelius įkrovimo parkus gali tekti stiprinti elektros tinklą, atnaujinti transformatorines arba įdiegti galios paskirstymo valdymą.
Europos Sąjungos Alternatyviųjų degalų infrastruktūros reglamentas (AFIR) nustato reikalavimus įkrovimo parkams transeuropiniame transporto tinkle (TEN-T). Pagal Lietuvos plėtros planus, pagrindinio TEN-T tinklo keliuose iki 2030 m. numatyti ne mažesnės kaip 600 kW galios parkai, išdėstyti ne rečiau kaip kas 60 kilometrų.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalioję kelių apsaugos zonų reikalavimų pakeitimai sudarė galimybę įkrovimo stoteles įrengti arčiau valstybinės reikšmės kelių, laikantis nustatytų saugumo sąlygų.
Ar tinklas iš tiesų spės paskui poreikį?
Lietuvoje jau pasiekta didžioji dalis 2030 metams numatyto viešųjų įkrovimo prieigų skaičiaus. Tačiau vien šio rodiklio nepakanka spręsti, ar elektromobilių įkrovimo stotelės Lietuvoje bus patogiai pasiekiamos visiems vairuotojams.
Ateinančiais metais daug lems prieigų galia, patikimumas, jų pasiskirstymas tarp miestų ir regionų, taip pat galimybė įkrauti automobilį prie namų. Svarbu ne vien pastatyti daugiau stotelių, bet ir užtikrinti, kad jos atsirastų ten, kur jų labiausiai reikia.
