1945 m. pavasarį Lietuva vėl buvo okupuota sovietų, slenkančių link Berlyno. Frontas į Vakarus buvo nuslinkęs gana toli, todėl okupantai užnugaryje vėl galėjo imti represijų.
Antrajam pasauliniam karui dar nepasibaigus, prieš 80 metų, 1945 m. balandžio 22 d., prasidėjo visuotinis Lietuvos gyventojų trėmimas į Sovietų Sąjungos gilumą. Pirmasis po 1941-ųjų trėmimų.
Šįkart okupantai daugiausiai taikėsi į Lietuvos vokiečius, su jais susijusius asmenis ir įtariamus kolaboravus su vokiečiais.
Apskričių NKVD ir NKGB viršininkams skirtoje instrukcijoje buvo nurodyta: „į tolimus Sovietų Sąjungos rajonus nuolat gyventi turi būti iškeldinta: Visi vokiečiai, gyvenantys Lietuvos TSR teritorijoje, nesvarbu, kokia jų visuomeninė padėtis, veikla, amžius ir lytis; visi su vokiečių šeima glaudžiai susiję ne vokiečių tautybės asmenys – žmona, vyras, augintiniai, giminaičiai, priklausantys vokiečių šeimai arba tos šeimos išlaikomi.“
Į tremtinių sąrašus pateko ir liuteronai, žmonės, turėję vokišką vardą ar pavardę, palaikę ryšius su giminėmis Vokietijoje.
Tremiami žmonės iš įvairių Lietuvos vietų buvo atgabenti į Kauną. Čia buvo suvaryti į Šančių sinagogą ir kitas gyvenimui nepritaikytas vietas. Uždaryti žmonės buvo laikomi visą savaitę, kol į Kauno geležinkelio stotį atvežta pakankamai vagonų ešelonui suformuoti.
Skaičiuojama, kad šiuo kartu buvo ištremta per tūkstantį žmonių. Gegužės 3 d. pajudėjęs traukinys iš pradžių buvo nukreiptas į Komijos Respubliką. Simboliška, jog gegužės 9 d., kai Sovietų Sąjungoje buvo paskelbta apie karo pabaigą, traukinys pasuko į Tadžikistaną.
Tremtinių laukė ne miško darbai rūsčioje šiaurėje, o medvilnės plantacijos pragariškoje stepėje. Vachšo upės slėnyje netoli su pasienio su Afganistanu saulė užkepindavo iki 55 laipsnių.
Ne tik karštis, bet ir geriamojo vandens trūkumas, maliarijos, šiltinės ir dezinterijos protrūkiai į ligos ir mirties patalą guldė tremtinius vieną po kito. Prie tokių sąlygų žmogui yra itin sunku prisitaikyti, todėl yra skaičiuojama, kad iš šios tremtinių grupės mirė trečdalis žmonių. 75% mirusiųjų iškeliavo per pirmuosius dvejus metus.
Išsamiau apie šį trėmimą galima pasiskaityti čia, čia ir čia.
