Baltijos šalių gyventojams būstas reiškia ne tik vietą gyventi – tai ir finansinio stabilumo ir gyvenimo kokybės atspindys. Visgi didžiausią pasitenkinimą savo gyvenamąja vieta jaučia Lietuvos gyventojai.
Net 55 proc. apklaustų Lietuvos žmonių nurodė esantys patenkinti savo būstu – tai gerokai daugiau nei Latvijoje (26 proc.) ar Estijoje (29 proc.), rodo naujausias „Luminor“ banko užsakymu atliktas „Norstat“ tyrimas. Ką apie mus atskleidžia šie skirtumai ir kaip jie atsispindi NT rinkos tendencijose, pasakoja banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė.
„Tyrimas parodė, kad dažniau būstu džiaugiasi aukštesnes pajamas (daugiau nei 1251 Eur į rankas) gaunantys apklaustieji, o didesnis nepasitenkinimo lygis fiksuojamas tarp mažiau kvalifikuotų (13 proc.), pensiją gaunančių (12 proc.) bei nedirbančių (10 proc.) žmonių.
Tai rodo tiesioginį ryšį tarp finansinio saugumo ir psichinę gerovę teikiančios asmeninės nuosavybės“, – sako L. Žukovė.
Didžiausia kliūtis naujam būstui – aukštos palūkanų normos
Visose trijose šalyse gyventojai įvardijo aukštas būsto kainas, palūkanų normą bei nepakankamai santaupų pradiniam įnašui, kaip pagrindines kliūtis, kurios trukdo įsigyti nuosavą būstą.
„36 proc. Lietuvos, 32 proc. Latvijos ir 36 proc. Estijos gyventojų aukštas būsto kainas įvardija kaip pagrindinį trukdį, kuris neleidžia įsigyti norimo būsto.
Aukštos palūkanos labiausiai trukdo Lietuvos būsto pirkėjams (23 proc. Lietuvoje, 21 proc. Latvijoje bei Estijoje), o santaupų pradiniam įnašui labiausiai nepakanka Estijos gyventojams (25 proc., kai Latvijoje 22 proc., o Lietuvoje 21 proc.).
Akivaizdu, kad visų trijų šalių gyventojai susiduria ne tik susiduria su iššūkiais rengdami asmeninius finansus, bet yra paliesti ir dabartinės pasaulinės ekonomikos nenuspėjamumo“, – pasakoja žinovė.
Geopolitinė padėtis labiausiai neramina estus
Anot L. Žukovės, geopolitinė ir ekonominė padėtis labiausiai neramina Estijos gyventojus – net 21 proc. jų nurodė, kad tai turi įtakos svarstant apie naują būstą. Lietuvoje šis rodiklis siekia 14 proc., Latvijoje – 19 proc.
„Nors visos Baltijos šalys iš esmės yra vienodai arti geopolitinių įtampų židinio, Lietuvoje žmonės mąsto kiek racionaliau ir ilgalaikę naudą yra linkę vertinti labiau.
Tai gali būti susiję su didesniu informuotumu, stipresne finansine disciplina ar net geresniu santykiu su rizika. Dėl to geopolitinė įtampa rečiau tampa lemiamu veiksniu sprendžiant būsto įsigijimo klausimus“, – pažymi banko atstovė.
Pirmenybės renkantis būstą skiriasi
Renkantis būstą, tarp šalių išryškėja skirtingos pirmenybės. Vienas svarbiausių bruožų Lietuvos gyventojams yra mažas triukšmo ir eismo lygis bei ramybė (48 proc.). Estijoje tai svarbu kiek didesnei daliai žmonių – 51 proc., o Latvijoje – siekia 22 proc.
„Svarbiausias bruožus Latvijos gyventojams – mikrorajono saugumas (42 proc.), nors tai rūpi tik dešimtadaliui Estijos ir vos trečdaliui (28 proc.) Lietuvos gyventojų.
Kita vertus, net 44 proc. Estijos apklaustųjų pabrėžė, kad vienas pagrindinių bruožų, priimant sprendimą dėl būsto vietos, yra būtinųjų paslaugų pasiekiamumas. Latvijoje tai svarbu 32 proc., Lietuvoje – 36 proc. galimų būsto pirkėjų“, – komentuoja L. Žukovė.
Šie skirtumai parodo tiek urbanistinius dalykus, tiek skirtingus gyvenimo būdus, teigia ekspertė. Iš kitos pusės, apklausos duomenys atspindi ir platesnius pokyčius būsto rinkoje.
Augant žmonių sąmoningumui ir dėmesiui gyvenimo kokybei, būsto pasirinkimas tampa ne tik finansiniu, bet ir psichiniu sprendimu – vis dažniau ieškome vietos, kurioje galėtume jaustis gerai ne tik dabar, bet ir ateityje.
Apklausą „Luminor“ banko užsakymu Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje 2025 metų kovo mėnesį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Kiekvienoje Baltijos šalyje buvo apklausta apie tūkstantį 18–74 metų amžiaus žmonių.
