1951-ųjų spalio 2–3 dienomis vykdytų trėmimų „Ruduo“ metu į Krasnojarsko kraštą nuolatiniam gyvenimui buvo ištremta daugiau nei 16 tūkst, žmonių, iš kurių trečdalis buvo vaikai iki 16 metų.
1951 metų trėmimui sovietiniai okupantai parinko maloniai skambantį pavadinimą – „Ruduo“ (rus. Osen). LTSR Ministrų Tarybos nutarime dėl buožių iškeldinimo iš Lietuvos teritorijos rudens operacijos metu buvo numatyta į Sibirą nuolatiniam gyvenimui iškelti 4 tūkst. kolektyvizacijai besipriešinančių šeimų. Uolūs vykdytojai ištrėmė daugiau nei nurodyta.
Skirtingai nuo ankstesnių vežimų, kurie buvo vykdomi savaitgaliais, 1951 metų „rudens“ operacija prasidėjo ankstų antradienio rytą. Spalio 2–3 dienomis paskutiniam dideliam trėmimui vykdyti buvo mobilizuotos milžiniškos pajėgos: daugiau nei 15 tūkst. MGB darbuotojų, kareivių, karininkų, stribų bei 8 tūkst. sovietinių ir partinių aktyvistų, sudarę 2600 „operatyvinių grupių“, šukavo kaimus, pagal sąrašus ieškodami „buožių“ ir „buožių pakalikų“ šeimų. 1951 m. spalio 2 d. iki vidurnakčio visoje Lietuvoje paimtos 3992 šeimos (15041 žmogus), spalio 3 d. – dar tūkstantis žmonių. Ir kai jau buvo surinkta 16 150 žmonių (5278 vaikai, 577 moterys ir 5090 vyrų), ešelonai išvyko į tremties vietas Krasnojarsko krašte. Liko neištremti 2395 žmonės, kurių emgėbistai nerado gyvenamosiose vietose (iš jų 121 jau buvo miręs, 13 anksčiau ištremta, 91 suimtas, 53 pabėgo trėmimo metu). Tremties vietų nepasiekė 39 vaikai. Jų mirtys paženklino visą lietuvių kelią į Sibirą.
Ketvirtadienį bus pagerbtos ne tik šių trėmimų aukos, bet ir visi sovietinės okupacijos metais įkalinti ar ištremti žmonės.
Citata.
“Per Antrąjį pasaulinį karą ir per visą pokarį Lietuva neteko 850 tūkstančių gyventojų. Tokį pat skaičių, 850 tūkstančių, Lietuva prarado ir per paskutinius 15 Nepriklausomybės metų – be jokio karo, be partizaninio judėjimo, be tremčių į Sibirą… Kaip dabar dėti lygybės ženklą tarp dviejų karų bei tremčių ir taikių šiuolaikinių gyvenimo sąlygų? Taigi net negali kilti klausimas, ar galima toliau miegoti ir sakyti: viskas čia gerai, susitvarkys savaime… Negalima nusigręžti nuo problemos, nes dėl to ji niekur neišnyksta.”
K. Stoškus