Prezidentas Gitanas Nausėda teikia Seimui Lietuvos banko ir Valstybės gynybos fondo įstatymų projektus, parengtus siekiant padidinti Lietuvos banko pelno įmoką į valstybės biudžetą, esminę šių lėšų dalį skiriant Valstybės gynybos fondui.
Prezidento siūlomos įstatymų pataisos – dalis galimų Valstybės gynimo tarybos sprendimo 2026–2030 metais suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus finansavimo šaltinių.
„Lietuvos gynybos poreikiai yra labai aiškūs. Siekiame užtikrinti jų finansavimą ieškodami įvairių ir subalansuotų sprendimų. Viena tokių priemonių – Lietuvos banko pelno įmokos į valstybės biudžetą skaičiavimo formulės pakeitimas. Nors viena priemonė pati savaime nesukurs didelio biudžeto šaltinio, priemonių visuma kartu su šalies ekonomikos augimu ir didėjančiomis valstybės biudžeto pajamomis padės pasiekti Lietuvos nacionalinio saugumo tikslus“, – sakė šalies vadovas.
Didžiausia lėšų dalis – Gynybos fondui
Prezidentas siūlo pakeisti Lietuvos banko pelno įmokų į valstybės biudžetą mokėjimo tvarką taip, kad būtų pervedamos didesnės sumos ir kad esminė šių lėšų dalis būtų skiriama Valstybės gynybos fondui.
Teikiamu Lietuvos banko įstatymo pakeitimu siūloma pakeisti Lietuvos banko pelno (nuostolio) paskirstymo tvarką taip, kad kasmet, atlikus būtinus pelno dalies skyrimus Lietuvos banko kapitalui, visa likusi suma būtų skiriama įmokai į valstybės biudžetą. Siūloma atsisakyti nuostatos įmokai į valstybės biudžetą skirti iki 70 procentų apskaičiuoto pastarųjų trejų pasibaigusių finansinių metų Lietuvos banko pelno (nuostolio) vidurkio.
Naujas lėšų šaltinis
Teikiamu Valstybės gynybos fondo įstatymo pakeitimu siūloma įtvirtinti naują šio fondo lėšų šaltinį – Lietuvos banko pelno įmokos, pervestos į valstybės biudžetą, dalį, viršijančią 14 mln. eurų. Ši finansinė riba nustatyta atsižvelgiant į Lietuvos banko ankstesniu laikotarpiu (taikius galiojusį reglamentavimą) į valstybės biudžetą pervestą pelno įmoką.
Seimui teikiamos įstatymų pataisos parengtos konsultuojantis su Lietuvos banku, gavus Europos Centrinio Banko nuomonę.
Pasak šalies vadovo, reikiamas didesnes lėšas Lietuvos gynybai galima užtikrinti įgyvendinus bent trijų skirtingų finansavimo šaltinių priemones: didelę dalį papildomų lėšų gynybai surenkant dėl spartesnio bendrojo vidaus produkto augimo, taip pat daugiau skolinantis ir mažinant pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį bei didinant Lietuvos banko pelno įmoką į biudžetą.
Prezidentas pats aktyviai dalyvauja identifikuojant papildomus gynybos finansavimo šaltinius ir tikisi vieningo politinių jėgų veikimo ieškant sprendimų bei juos įgyvendinant.
Parengta pagal Prezidento kanceliarijos pranešimą
