Prezidentas Gitanas Nausėda teikia Seimui parengtas Teismų įstatymo ir su juo susijusių įstatymų pataisas, kuriomis siekiama padidinti teismų sistemos veiksmingumą, atvirumą bei skaidrumą, taip pat užtikrinti teismo proceso operatyvumą bei aukštesnę bylų nagrinėjimo kokybę.

Šalies vadovas siūlo iš esmės keisti pretendentų į teisėjus atrankos procedūrą, įsteigti vieną pirmosios instancijos administracinį teismą, kuris veiktų visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, tobulinti bylų nagrinėjimo nuotoliniu būdu teisinį reguliavimą. Prezidentas taip pat kviečia siekti didesnio teismų sistemos atvirumo, sudarant galimybę solidžią teisinę patirtį viešojo administravimo srityje turintiems asmenims pretenduoti tiesiai į apygardos administracinius teismus.

Prezidento požiūriu, šiuo metu vykdomų pretendentų į teisėjus atrankų procedūra yra itin biurokratinė, paremta pertekliniais formaliais reikalavimais. Dėl to ši procedūra trunka ilgai, laisvos teisėjų vietos teismuose nėra užpildomos laiku, o Pretendentų į teisėjus atrankos komisijai tenka pakartotinai vertinti tuos pačius kandidatus keletą ar net keliolika kartų per metus.

Pasak šalies vadovo, turi būti vykdoma nuolatinė pretendentų į apylinkės bei apygardos pakopų teismų teisėjus atranka, atsisakant atrankų į konkrečius teismus ar teismų rūmus. Taip pat siūloma kaip perteklinio atsisakyti reikalavimo teisėjui dalyvauti atrankoje, kai jis siekia persikelti iš vieno tos pačios pakopos teismo į kitą bei iš vienų rūmų į kitus to paties teismo viduje.

Kitas svarbus Prezidento pasiūlymas – pertvarkyti šiuo metu veikiančius apygardos administracinius teismus ir įsteigti vieną Lietuvos apygardos administracinį teismą. Kartu siūloma pakeisti ir teritorinio teismingumo taisykles, atsisakant išimtinio tam tikrų kategorijų administracinių ginčų teismingumo Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o bylas skiriant nagrinėti tuose teismo rūmuose, kurie yra arčiausiai pareiškėjo gyvenamosios ar buveinės vietos.

Šalies vadovo požiūriu, pastarieji pakeitimai priartintų teismą prie žmonių, besibylinėjančių su valstybės ar savivaldybių institucijomis dėl jų biurokratizmo ar neveikimo. Įstatymų pataisomis taip pat būtų užtikrintas tolygesnis darbo krūvis, žmogiškųjų, materialinių ir informacinių resursų efektyvesnis panaudojimas, padidintos teisėjų specializacijos galimybės Lietuvos apygardos administraciniame teisme. Taikant atsitiktinės atrankos kriterijų visoms pirmosios instancijos administraciniame teisme gautoms byloms, būtų sustiprinta ir korupcijos prevencija.

Kita svarbi problema, kurią siekia spręsti Prezidentas, yra menkstantis teisėjo profesijos patrauklumas ir mažėjantis teisėjo profesinės karjeros siekiančių asmenų skaičius.

Šiuo metu vos keli procentai pretendentų į teisėjus yra ne iš teismų sistemos, bet iš mokslo pasaulio, kitų valstybės institucijų bei privataus sektoriaus.

Šalies vadovas siūlo numatyti platesnes galimybes pretenduoti eiti apygardos administracinių teismų teisėjų pareigas solidžią teisinę patirtį viešojo administravimo srityje, ypač specializuotose institucijose, pavyzdžiui, mokestinių ar administracinių ginčų komisijose, sukaupusiems asmenims, atitinkantiems bendruosius pretendentams į teisėjus keliamus reikalavimus.

Šiuo metu tokie asmenys gali pretenduoti tik į bendrosios kompetencijos apylinkės teismus. Priėmus Prezidento siūlomus pakeitimus, viešojo administravimo institucijose sukaupta patirtis ir kompetencija bus panaudota administraciniams teismams stiprinti.

Įstatymų projektuose siūlomais pakeitimais taip pat tobulinamas fragmentiškas ir neišsamus teisinis reguliavimas dėl galimybės rengti teismo posėdžius nuotoliniu būdu.

Šiuos bei kitus probleminius ir reikalaujančius pokyčių teismų sistemos veiklos aspektus yra pabrėžę teisėjų bendruomenės ir savivaldos atstovai, su kuriais buvo vykdomos plataus masto konsultacijos, bei Valstybės kontrolė teismų sistemos valstybinio audito ataskaitoje.

Prezidentas tikisi, kad siūlomos įstatymų pataisos prisidės stiprinant visuomenės pasitikėjimą teismais ir teisėjais.

Seimui priėmus teikiamus įstatymų projektus, jų nuostatos įsigaliotų atitinkamai nuo 2022 m. sausio 1 d. (dėl pretendentų į teisėjus atrankos modelio pakeitimo, teismo posėdžių organizavimo nuotoliniu būdu ir reikalavimų asmenims, siekiantiems tapti apygardos administracinio teismo teisėjais) ir 2023 m. sausio 1 d. (dėl Lietuvos apygardos administracinio teismo įsteigimo ir su tuo susijusių klausimų).

Spausdinti 🖨

ALKO TURINYS