Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas, įregistravo Ginklų ir šaudmenų kontrolės bei Viešojo saugumo tarnybos įstatymų pataisas, kuriomis numatoma liberalizuoti ginklų gamybos licencijavimą, palengvinti galimybes testuoti ir eksponuoti gynybos pramonės gaminius, taip pat siūloma didinti ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą ir atsparumą.
Ginklų iš šaudmenų kontrolės įstatymo pataisomis siūloma nustatyti, kad ginklų dalių gamyba būtų nelicencijuojama ūkinė veikla, kai gamintojas gamina ne visas pagrindines ginklo dalis teisę gaminti ginklus turinčiam juridiniam ar fiziniam asmeniui. Pagamintos ginklo dalys turėtų atitikti įstatyme numatytus žymėjimo, saugojimo ir kokybės reikalavimus, o apie gaminamas dalis būtų informuojama policijos įstaiga, jai pateikiant policijos generalinio komisaro patvirtintą deklaracijos formą, kurioje būtų nurodomas ginklų gamintojas, kuriam gaminamos ginklo dalys, ir šių dalių kiekis.
Palengvinimas įmonėms
Toks reguliavimas į gynybos pramonę norinčioms žengti įmonėms leistų lengviau pradėti veiklą, nepatiriant didelių pradinių investicijų. Atitinkamai šios įmonės galėtų daugiau resursų skirti inovatyvių produktų kūrimui.
L. Kasčiūno teigimu, nacionalinė gynybos pramonė yra integrali šalies nacionalinio saugumo ir gynybos dalis, užtikrinanti gynybos priemonių prieinamumą ir didesnę autonomiją priimant sprendimus. Dabartinės geopolitinės ir saugumo aplinkos kontekste itin svarbu sukurti stiprią gynybos pramonę, gebančią užtikrinti nuolatinį ginkluotės tiekimą tiek Lietuvai, tiek NATO partneriams.
„Mūsų gynybos pramonės įmonės gamina įvairaus tipo dronus, šaudmenis, taip pat gali gaminti karinės paskirties sprogmenis, puolamąsias ir ginamąsias granatas, prieštankines ir priešpėstines minas. Tačiau tokie produktai ir jų dalys priskiriami A kategorijos ginklams. O griežtas teisinis reguliavimas ir sudėtingos licencijavimo procedūros riboja tokių produktų gamybos plėtros galimybes. Dėl šios priežasties į visai neseniai pateiktą Tėvynės Sąjungos-Lietuvos Krikščionių Demokratų (TS-LKD ) gynybos stiprinimo veiksmų planą įtraukėme vieną iš reikalingų priemonių – supaprastinti licencijavimo ir A kategorijos ginklų bei sprogmenų gamybos Lietuvoje tvarką.
Dabar į gynybos pramonę norinčioms žengti įmonėms yra sunku pradėti verslą, nes, neturint jokios produkcijos, nežinant, ar bus kažkas sukurta, jau reikia gauti licenciją, įsirengti patalpas, kurios atitiktų tam tikrus reikalavimus. Sunkumų kyla ir didelėms pramonės įmonėms, kurioms ginklų dalių gamyba nėra pagrindinė veiklos sritis, bet gaunančioms užsakymų iš užsienio ginklų gamintojų jiems pagaminti atskiras ginklų dalis.
Kiekviena tokia įmonė turi gauti licenciją ginklų gamybai, įsirengti atitinkamus reikalavimus atitinkančias patalpas“, – sako L. Kasčiūnas, pridurdamas, kad atsisakius gamybos licencijavimo atskiroms tokių ginklų dalims, sumažinus biurokratinių procedūrų skaičių, bus sudarytos sąlygos gynybos pramonės augimui.
Laikinojo išvežimo procedūros
Dabar Lietuvoje veikiantys ginklų gamintojai, norėdami išsiųsti savo gaminamus ginklus į užsienį testavimui, į parodas ar pristatyti galimiems pirkėjams ne pardavimui, turi gauti eksporto licenciją, skirtą ginklų pardavimui. Todėl įstatymo pataisomis siūloma nustatyti, kad ginklų, jų dalių ir šaudmenų eksportas siekiant nustatyti jų tinkamumą, remontuoti arba eksponuoti jų neparduodant, su sąlyga, kad eksportuotojas pagrindžia, kad šie ginklai jam teisėtai priklauso, būtų vykdomas pagal laikinojo išvežimo procedūras ne ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui.
Jeigu ginklai, jų dalys ir šaudmenys išvežti pagal laikinojo išvežimo procedūras, būtų sunaikinti, jie nebūtų grąžinami, tačiau policijos įstaigai turėtų būti pateikiama policijos generalinio komisaro patvirtinta sunaikinimo deklaracijos forma. Policijos įstaiga tokią eksporto licenciją išduotų per 5 darbo dienas.
„Kaip ir parašyta mūsų TS-LKD gynybos stiprinimo veiksmų plane, gynybos pramonė nėra tik eilinis verslas, todėl rūpestis dėl produkcijos realizacijos negali būti tik verslo reikalas. Siūlomas reguliavimas leistų ginklų gamintojams lengviau išvežti ne pardavimui savo gaminamus produktus į kitas Europos Sąjungos (ES) šalis, dalyvauti parodose, leisti potencialiems pirkėjams, tarp kurių ir kitų ES šalių karinės pajėgos, išbandyti jų gaminamus produktus, taip išplečiant galimų pirkėjų tinklą“, – teigia NSGK pirmininko pavaduotojas.
Infrastruktūros apsauga
Lietuvai pasiekus pilną energetinę nepriklausomybę, dabar svarbus tikslas – didinti ypatingos svarbos infrastruktūros atsparumą. Nuo 2025 m. sausio Viešojo saugumo tarnyba (VST) perėmė strategiškai svarbių šalies energetikos objektų apsaugą. Tačiau VST funkcijos turėtų būti praplėstos, ją reikia žymiai geriau ekipuoti, kad būtų pasiruošusi operatyviai spręsti hibridinių provokacijų sukeltas krizines situacijas. Todėl VST įstatymo pakeitimu siūloma numatyti, kad tarnyba svarbius valstybės objektus saugotų mobiliomis komandomis.
Pasak L. Kasčiūo, galiojančiame įstatyme numatyta VST funkcija, kad tarnyba saugo svarbius valstybės objektus, reiškia labai plačias formas, kaip ta apsauga vykdoma. Tai gali būti ir postuose budintys keli pareigūnai.
„Turime sukurti mobilias VST komandas, kurios būtų aprūpintos mobiliais radarais, galinčiais aptikti mažuosius bepiločius orlaivius, antidroninėmis priemonėmis ir kulkosvaidžiais. Tokios priemonės leistų aptikti prie ypatingos svarbos infrastruktūros objektų artėjančius dronus ar oro balionus ir juos blokuoti, kad jie nepriartėtų prie saugomų objektų, arba prireikus juos numušti“, – sako NSGK pirmininko pavaduotojas.
Patikslinus VST funkciją, susijusią su svarbių valstybės objektų apsauga, VST vadas turėtų suformuoti mobilias pareigūnų komandas, kurios galėtų greičiu reaguoti į tokių objektų saugumui kylančias rizikas bei pavojus ir greičiau juos užkardyti.
Parengta pagal Seimo TS-LKD frakcijos pranešimą
