Kovo 19 d. iškili lietuvių tautinės kultūros veikėja, visuomenininkė, žygeivių sąjūdžio pradininkė, Romuvos vaidilė Nijolė Balčiūnienė švenčia 75 metų sukaktį.
Jos ilgametė veikla, skirta lietuviškosios tautinės kultūros puoselėjimui, tęsiasi jau daugiau nei 55 metus ir apima įvairias sritis – nuo tautinės žygeivystės ir tradicinių švenčių rengimo iki lietuviškumo palaikymo istorinėse lietuvių žemėse bei prigimtinio lietuvių tikėjimo atgaivinimo.
Gyvenimo ir veiklos kelias
Nijolė Balčiūnienė-Leščinskaitė gimė 1950 m. kovo 19 d. Maslauskiškių k., Betygalos sen., Raseinių r. Baigusi Betygalos vidurinę mokyklą Nijolė 1967 m. įstojo į Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą.
Dar studijų metais ji tapo viena tautinės žygeivystės sąjūdžio pradininkių – 1968 m. buvo pirmoji Gamtos mokslų fakulteto žygeivių sekcijos „Gabija“ pirmininkė. Žygeivystė sovietmečiu buvo ne tik kultūrinė, bet ir tautinė bei politinė rezistencija, todėl Nijolė patyrė persekiojimą už tautiškumo sklaidą.
1972 m. Baigusi Vilniaus universitetą ir įgijusi geografės-meteorologės išsilavinimą Nijolė iki 1993 m. dirbo pagal specialybę Hidrometeorologijos tarnybos valdyboje, po to dirbo įvairiose valstybinėse ir visuomeninėse įstaigose, užimdama atsakingas pareigas: 1993–1999 m. buvo Užsienio lietuvių skyriaus vyriausioji specialistė Tautinių mažumų ir išeivijos departamente, 1999–2008 m. – Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos Kultūros ir gamtos skyriaus vedėja, o 2008–2020 m. dirbo Seimo narių padėjėja. Nuo 2014 m. iki 2024 m. ji buvo Etninės kultūros globos tarybos specialistė.
Etninės kultūros ir visuomeninė veikla
Nijolė Balčiūnienė yra aktyvi lietuvių tautinės kultūros puoselėtoja ir skleidėja. Ji dalyvavo atkuriant ir rengiant Rasos šventes Kernavėje (nuo 1967 m.), o nuo 1999 m. rengdama garsiąsias Rasos šventes Verkių parke. Ši šventė laikoma vienu reikšmingiausių tautinės kultūros įvykių, pritraukiančių tūkstančius dalyvių. 2008 m. Verkių Rasos šventė buvo pripažinta geriausiu tautinės kultūros renginiu Lietuvoje.
N. Balčiūnienė taip pat yra viena iš liaudies dainų klubo „Raskila“ steigėjų ir vadovių. Šis klubas, įkurtas 1968 m., vienija folkloro puoselėtojus, rengia tradicinių dainų vakarus, kalendorines šventes ir bendruomenines sueigas tiek Lietuvoje, tiek lietuvių bendruomenėse užsienyje.
Be to, N. Balčiūnienė ilgus metus uoliai rūpinosi etninių žemių lietuvių bendruomenėmis Gudijoje ir Lenkijoje, padėdama išlaikyti lietuviškas mokyklas ir rengdama kultūrinius renginius. 1998 m. ji surengė kraštotyrinę kelionę į Breslaujos kraštą Gudijoje, ten aplankė 40 lietuviškų kaimų ir prakalbino apie 200 lietuvių bei padėjo įsteigti lietuviškas bendruomenes ir sekmadienines mokyklas, kurias globojo iki pat tarpvalstybinių Lietuvos ir Gudijos santykių nutrūkimo.
N. Balčiūnienė iki šiol rūpinasi Lenkijos lietuvių švietimu ir kultūra ir yra Lenkijos lietuvių Etninės kultūros draugijos tarybos garbės narė.
N. Balčiūnienė yra daugelio visuomeninių sąjūdžių dalyvė ir tarybų narė, tarp jų – Lietuvių etninės kultūros draugijos, „Vilnijos“ draugijos, Lietuvos ramuvų sąjungos, Antakalniečių bendruomenės, Lietuvai pagražinti Vilniaus draugijos. Taip pat ji yra viena iš visuomeninio sąjūdžio „Talka kalbai ir tautai“ steigėjų bei jo tarybos narė. Šis judėjimas siekia ginti lietuvių kalbos konstitucinį statusą ir tautines vertybes.
2015 m. N. Balčiūnienė daug prisidėjo prie bemaž 70 000 Lietuvos piliečių parašų surinkimo visuomenės vardu teikiant Seimui nelietuviškų asmenvardžių rašybos įstatymo projektą, užkertantį kelią nelietuviškų rašmenų įteisinimui oficialiuose Lietuvos Respublikos dokumentuose.
N. Balčiūnienė ir šiuo metu uoliai darbuojasi valstybinės kalbos apsaugos baruose, nes grėsmės valstybinei kalbai tebedidėja.
N. Balčiūnienės veikla ne kartą įvertinta valstybiniais apdovanojimais:
- 2014 m. jai skirta Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataro Donato Malinausko premija.
- 2016 m. apdovanota ordinu ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi.
- 2017 m. apdovanota Vilniaus miesto savivaldybės ženklu „Vilniaus bitė“.
- 2024 m. Kultūros ministerija įvertino Nijolės Balčiūnienės indėlį į etnokultūrą, skirdama jai premiją už ilgametę veiklą puoselėjant ir skleidžiant lietuviškąją tautinę kultūrą.
N. Balčiūnienė visą savo gyvenimą paskyrė etninės kultūros sklaidai, tautos istorijos ir protėvių papročių puoselėjimui. Jos veikla ne tik įkvepia dabarties kartas, bet ir palieka gilų pėdsaką ateinančioms kartoms, siekiančioms išsaugoti tautos savastį.
Alkas.lt redakcijos vardu linkime Nijolei Balčiūnienei kūrybinių galių, dvasinės darnos ir sveikatos, toliau skleidžiant tautinės kultūros ir kalbos šviesą.
Gražios sukakties proga Nijolę Balčiūnienę visų Romuvos vaidilų vardu sveikina ir Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė:
Garbingoji Vaidile, miela Nijole, Šiandien, švęsdami Tavo jubiliejų, su gilia pagarba ir dėkingumu kreipiamės į Tave – nepailstančią Romuvos dvasios sergėtoją, šviesulį, protėvių kelio tęsėją. Tu ir šiandien su ta pačia liepsnojančia širdimi saugai šventąją ugnį, buri žmones ir skleidi baltų dvasios šviesą. Tavo balsas skamba žygiuose ir šventėse, kviesdamas gyventi darnoje su gamta, su protėviais ir su dievais. Tavo nueiti žygiai – tai ne tik keliai per Lietuvos laukus ir girias, bet ir kelias į žmogaus širdį. Kartu su žygeiviais Tu vėl ir vėl įprasmini mūsų protėvių gyvenimo būdą, žadini atmintį, įkvepi pasididžiavimą ir ryšį su šventąja Žeme. Tavo vedami žygiai – tai ne tik kelionė pėsčiomis, bet ir dvasinis sugrįžimas į mūsų šaknis, į mūsų esmę. Dėkojame Tau už jau 25 metus tavo rengiamą renginį - Rasos šventę Verkiuose. Ši šventė tapo tautinės kultūros atgimimo simboliu. Tavo vedamos Rasos šventės suburia daugybę žmonių, prikelia ir tęsia senąsias tradicijas. Tad šiandien tariame Tau nuoširdų AČIŪ – už nepailstančią dvasią, už atsidavimą, už šimtus išmintingų žodžių, už tūkstančius nueitų žingsnių per mūsų šventąją žemę ir už šias neįkainojamas šventes, kurios tapo mūsų kultūros turtu. Tegul Deivės dovanoja Tau stiprybę, tegul Perkūno galia saugo Tavo kelią, o Žemynos glėbys teikia ramybę ir džiaugsmą. Su dėkingumu ir meile, Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė ir vaidilos
Smagu, Nijole, kad po ilgų metų darbo jubiliejų sutinkate savo legalia jau būdama Baltų religinės bendrijos Romuva vaidile. Pagarbiai, Silvestras.
Gerbiam Nijole su jubiliejumi. Gintautas iš Alytaus
Ačiū bičiuliams Inijai ir Jonui už mano kuklių darbų įvertinimą, už visuomeninės tautinės veiklos pripažinimą, už nuoširdžiausius palinkėjimus.
Gyvenau taip, kaip išaugino, išmokė tėvai, ką atskleidė, pagilino mokytojai, dėstytojai, sutikti gyvenimo draugai. Skaudi netektis palenkė, bet nenulaužė. Šiandien džiaugiuosi graža šeima, sūnumis, anūkais.
Ir žinoma – draugais, bičiuliais, sutiktais gyvenimo bendrakeleiviais.
Geras žodis, draugų įvertinimas skatina toliau daryti gerus darbus.
Ilgo gyvenimo 🙂