Ketvirtadienis, 7 liepos, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

N. Balčiūnienė, R. Kupčinskas. Upių likimas politikų rankose

Nijolė Balčiūnienė, Rytas Kupčinskas, www.alkas.lt
2016 10 06 07:43
6
Dubysa | N.Balčiūnienės nuotr.

Dubysa | N.Balčiūnienės nuotr.

dubysa_n-balciunienes-nuotr
Dubysa | N.Balčiūnienės nuotr.

Kiekvienas mūsų turime savo vaikystės upę, upelį ar upokšnį, prie kurio išaugome, braidėme, stebėjome potvynius ir ledonešius, džiaugėmės patirtais įspūdžiais. Prie upių kūrėsi pirmosios gyvenvietės, miestai, jų pakrantėse įrašytas protėvių palikimas, tautos gyvenimas. Vargu, ar kuriam nors kitam kraštovaizdžio komponentui žmonės skyrė tiek meilės, dvasios šilumos, kiek jos teko upėms. Dažnai jų vardai minimi dainose, upės pavaizduotos paveiksluose, poetų posmuose.

Didžiosios upės tapo valstybių simboliais. Nemunas Lietuvai yra tarsi „upių tėvas“, jo baseinas yra baltiškos kultūros lopšys, prie kurio nuo neolito laikų glaudėsi lietuvių ir kitos giminingos gentys. Tūkstančius metų žmonės gyveno darnoje su gamta, kaimai kūrėsi kiek atokiau nuo upės tėkmės, paaukštėjimuose, kad pavasario polaidžio vandenys neužlietų sodybų. Upės ir upeliai, kaip kraštovaizdžio komponentas, yra svarbi žmogaus gyvenamosios aplinkos dalis ir prašyte prašosi ypatingos globos bei dėmesio.

Kas nutiko šiandienos žmogui? Iš kur tas noras apsitverti tvoromis iki pat vandens, statyti užtvankas, naikinti natūralų kraštovaizdį, pasisavinti tai, ko jis nesukūrė? Argi galima iš visos visuomenės atimti ir „nusipirkti“ daugelio kartų išsaugotą, ledynų ir gamtos sukurtą kraštovaizdį: upes, ežerus, pelkes, šaltinių versmes?

Tenka apgailestauti, kad Nepriklausomybės pradžioje šį žmonių gobšumą, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto grobstymą nepakankamai įvertino tuometinė valdžia, gamtininkai specialistai, aplinkosaugininkai, žemėtvarkininkai. Atrodė, kad Saugomų teritorijų, Vandens įstatymai apsaugos ekologiniu bei kultūriniu požiūriu vertingas teritorijas mums visiems, kad galėsime laisvai keliauti, plaukti, ilsėtis gamtos prieglobstyje. Šiuos teisėtus norus žlugdė žemėtvarkininkai, kurie projektavo sklypus iki pat vandens, su vandens telkiniais, eroziniais raguvynais, kitais vertingais kraštovaizdžio elementais.

Nijolė Balčiūnienė |Alkas.lt,  J.Vaiškūno nuotr.
Nijolė Balčiūnienė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Saugomų teritorijų plotas užima tik apie 15 % visos Lietuvos ploto, o draustiniai sudaro tik 5 procentus. Draustiniuose saugomi patys vertingiausi gamtiniai kompleksai, nykstantys augalai, paukščiai, pelkės, versmės.

Daug minčių kelia pastaraisiais metais Lietuvos Respublikos Seime svarstomos Saugomų teritorijų įstatymo pataisos. Seimo nariai turės apsispręsti – ar leisti suniokoti dar išlikusį natūralų kraštovaizdį, taip pat ir upes, ar tenkinti asmenine nauda suinteresuotus piliečius bei verslo grupes. Staiga praturtėjęs laimingasis supirko gražiausias paežeres, upelius, sodybas regioniniuose, nacionaliniuose parkuose, draustiniuose. Kuriami hidroelektrinių statytojų planai, kurie sunaikintų natūralias upių versmes.

Tarybiniais laikais didžiosios melioracijos metu buvo sunaikinta daug upelių, iškasta tūkstančiai kilometrų sausinamųjų kanalų, hidrologų skaičiavimais, natūralių upių ir upelių vagų beliko tik 15 % bendro visų vandentėkmių tinklo ilgio.

Šių dienų Nemuno naikinimo iniciatoriai žemiau Kauno užsimojo pastatyti penkių užtvankų kaskadą ir Nemuną paversti susisiekiančių tvenkinių technologiniu koridoriumi. Panašus likimas lauktų Neries ir daugelio kitų Lietuvos upių. Dabar galiojanti įstatymo nuostata draudžia Nemune ir kitose ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingose Lietuvos upėse statyti užtvankas.

Vienas pagrindinių iniciatorių yra Hidroenergetikų asociacijos prezidentas Petras Punys, kurio iniciatyva Seime buvo užregistruotas Vandens įstatymo pasiūlymas, kuris ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingose Lietuvos upėse leistų atstatyti ir atkurti buvusias užtvankas. Tačiau to upių tvenkimo iniciatoriams pasirodė negana. Seimo narys Kazys Grybauskas papildomai užregistravo Saugomų teritorijų įstatymo pataisą, kurioje užtvankų statymas būtų leidžiamas ir saugomose teritorijose (draustiniuose). Iniciatoriai dangstosi laivybos sąlygų užtikrinimu, kultūros paveldo atkūrimu ir pan. Tačiau tikroji užtvankų statybos ir atstatymo priežastis yra hidroenergetika.

Šalia penkių užtvankų Nemune, kuriami planai trijų užtvankų kaskadai su hidroturbinomis Neryje. Bendra planuojamų įrengti Nemuno hidroturbinų galia sudarytų 69,4 MW, nors tokie pajėgumai valstybės mastu nėra labai reikšmingi, tačiau hidroelektrinių savininkai gautų 23,5 mln. eurų pajamų per metus.

Tuo galima paaiškinti suinteresuotų grupių didžiulį, periodišką spaudimą „prastumti“ užtvankų statybai reikalingas įstatymų pataisas.

Rytas Kupčinskas | asmeninė nuotr.
Rytas Kupčinskas | asmeninė nuotr.

Mokslininkai paskaičiavo, kad lygumų šalyse upių energetinis potencialas yra itin menkas, o užtvindomi žemės plotai ir padaroma ekologinė žala didžiulė. Užtvankų kaskada Nemune nepaliktų natūralios vagos, daugiau kaip 120 kilometrų virstų dirbtiniu sekliu tvenkiniu. Tokie veiksmai prieštarautų EB Bendrajai vandens politikos direktyvai, Tarptautinei biologinės įvairovės konvencijai, ES Buveinių ir Paukščių direktyvoms. Nemuno vaga ir slėnis nuo Kauno iki Baltijos jūros priklauso „Natūra 2000“ ekologinio tinklo teritorijoms.

Pastačius užtvankų kaskadą būtų ne tik užlieta per 1000 ha unikalių augalų ir gyvūnų bendrijų, jų buveinės ir veisimosi vietos, bet ir pažeista pagrindinė šio tinklo savybė – slėnio vientisumas, užtikrinantis migracijos galimybę vandens ir sausumos gyvūnams, žuvims, paukščių perimvietėms.

Gamtosauginį bei visuomeninį interesą aktyviai gina garbingi aplinkosaugininkai, prof. Romualdas Juknys, prof. Brunonas Gailiušis, Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovai Rimantas Braziulis, Janina Gadliauskienė. Lietuvos upių gelbėjimo aljansas „Mėlynasis vingis“ vienijantis mokslininkus, aplinkosaugininkus, kultūros, visuomenės veikėjus. Jie rašė raštus, viešus laiškus Seimo nariams bei Aplinkos ministerijos pareigūnams. Atrodo, kad kaip tik ministerijos specialistai turėjo surašyti ir išsakyti visas neigiamas užtvankų pasekmes natūralioms vandens tėkmėms. kraštovaizdžio ekologinei pusiausvyrai ir atmesti žalingus projektus.

Tačiau mūsų valstybėje yra atvirkščiai, dažnai valstybės tarnautojai vardan vienos suinteresuotos grupės interesų lengvina galiojančius įstatymus, daro nuolaidas, išlygas saugomose teritorijose gamtos sąskaita.

Trumpai apžvelkime ką reiškia nekaltas noras atstatyti buvusių vandens malūnų užtvankas. Kažkada Lietuvoje veikė apie 600 didesnių ar visai mažų vandens malūnų, kuriuose gyventojai malė pačių išaugintus grūdus, patys kepė duoną, pyragus, augino gyvulius. Užtvankos buvo iš medžio lentų, akmenų, išpintos žabais. Kasmet pavasarį ledai ir polaidžio vandenys išgriaudavo užtvarą, ne tik vanduo laisvai tekėdavo per viršų, bet ir žuvys praplaukdavo į savo nerštavietes. Malūnas tuo metu nustodavo dūzgęs, malūnininkai kaldavo girnas, užsiimdavo kitais remonto darbais. Nuslūgus vandeniui kaimo vyrai vėl iš naujo sukeldavo nuriedėjusius akmenis, sustiprindavo lentų ir žabų atramą. Taip kartojosi kiekvieną pavasarį, žmogus nebandė aklinai pažaboti upės, o mokėjo prisitaikyti prie gamtos ciklo.

buvusi-uztvanka_n-balciunienes-nuotr
Buvęs malūnas ir užtvanka | | N.Balčiūnienės nuotr.

Ką gi siūlo šiandienos hidroenergetikai? 5-6 metrų aukščio betonines užtvankas ir kelias dešimtis hektarų užtvindytų upių slėnių su išskirtine biologine įvairove. Neigiamas šiandienos hidroelektrinių pasekmės matome Siesarties upelyje, kur kažkada buvusio malūno užtvanką „atstatė“ aplinkosaugos darbuotojams gerai žinomas verslininkas Albinas Strielčiūnas. Jis deda didžiules pastangas ant Siesarties panašiai pastatyti bent 2–3 užtvankas. Taip būtų galutinai pražudyta viena gražiausių Lietuvos upių.

Panašių pavyzdžių yra ir daugiau. Pastačius betonines užtvankas yra suardoma pati svarbiausia upių gyvybingumą garantuojanti jų savybė – upės vientisumas, sutrikdoma biologinė ir geologinė (nešmenų) migracija, kyla grėsmė laukinei faunai ir florai svarbių kraštovaizdžio elementų sunaikinimui, prasideda negrįžtami upių degradacijos procesai.

Kadangi užtvankų ir vandens jėgainių statyba daro didelę žalą gamtinėms vertybėms, todėl tokie savanaudiški projektai negali užtikrinti tinkamos kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos. Tikėkime, kad politikai išsaugos kraštovaizdžio pamatą – Nemuno, Neries, Dubysos, Šventosios, Minijos senklonius, tūkstančius mažų upelių versmių prie kurių kiekvienas galėtume sugrįžti lankant tėviškės takus.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Visuomenė kviečiama teikti pastabas sudarant upių baseinų rajonų valdymo planų tvarkaraštį
  2. R. Kupčinskas. Agresyvios nuostatos nesikeičia
  3. N. Balčiūnienė: Tikiu, kad pėsčiųjų žygiai įkvėps vilniečius branginti Vilniaus kraštovaizdį (nuotraukos)
  4. G. Songaila. Dar šis tas apie kiaules bažnyčioje ir apie ministro eleganciją
  5. J. Dapšauskas. Sveikatos reikalų komitetas: degalinėse alkoholis būtinas
  6. Seimas nepritarė naktinių taikiklių naudojimui medžioklėje
  7. Ar Lenkų rinkimų akcija jau užsimojo prieš lietuvišką kultūrą ir Lietuvos sostinėje? (video)
  8. Šiemet migruojančius ungurius verslininkai galės žvejoti dešimčia dienų ilgiau
  9. Po avarijos Degučių tvenkinyje išgelbėta keliasdešimt tūkstančių žuvų
  10. V.V. Landsbergis. Pasaka apie Muliažą
  11. P. Gylys. Ar Seimas iš D.Grybauskaitės D.Valį atima?
  12. Žvejų organizacijos kviečia tvarkyti pakrantes
  13. Aplinkosaugininkai pradeda kovą su žolės degintojais
  14. Lietuvos ir Baltarusijos aplinkosaugininkų susitikime – siekiai išsaugoti pelkes ir nykstančias rūšis
  15. J. Dapšauskas. Alkoholis, degalinės, avarijos: svarbiausia praskiesti svaigalus? (video)
  16. Kauno miestą ir rajoną sujungęs dviračių takas driekiasi vaizdingu maršrutu iki pat Kačerginės
  17. Neštis namo jauniklius – nusikaltimas gamtai
  18. Dzūkai šiemet pailsės nuo kraujasiurbių upinių mašalų antplūdžio
  19. Moksleiviai laukiami jau veikiančiose penkiose gamtos mokyklose
  20. Pareigūnai įspėja: laukų tręšimas neturi virsti teršimu

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. Gamtininkas says:
    6 metai ago

    Vis nerimsta savanaudiški norai užtvenkti upes ir taip pasipelnyti iš brangesnės elektros energijos. Panašu į tarybinius laikus, kada girdėjome žodžius “pažabosim gamtą, priversim upes tekėti į kitą pusę, numelioruosim…”. Tokius projektus stumia tų pačių laikų buvę funkcionieriai, kurių pilna ministerijose, Seime.

    Atsakyti
  2. violeta says:
    6 metai ago

    Esu gamtos mokslų daktarė. Visiškai sutinku su išdėstytais faktais. Nepaverskime Nemuno ir Neries Nevėžiu ir Šventąja, kur šuo gali perbristi, nebūna ledonešio ir visai pasikeitė kraštovaizdis aplink upes. Organizuokite TV laida šios problemos nagrinėjmui kad ir su ,Valandoje su Rūta, arba ,,Yra kaip yra:, paskelbkime referendumą ,,Hidroelektrinėms – ne. Būtina paruošti naują įstatymą ir priverstiniu būdu išpirkti privatizuotas pakrantes.
    PRIPAŽINKIME SAVO KLAIDAS IR NELEISKIME JOMS KARTOTIS.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      6 metai ago

      Pritariu!

      Beje, šia proga PRIMENU:
      Neužmirškime reitinguoti Valentiną Stundį (27) bei Rytą Rytą Kupčinską (44) (ar Rimą Baškienę – 3) .
      Nežinau, ar tai sąmoningai padaryta, ar nesuvokiant, jog šiedu vyrai, saugantys valstybinę kalbą, BŪTINI Seime.

      Atsakyti
  3. vaidotas says:
    6 metai ago

    panašu,kad verslo buldozerio,be patrankų,nieks nesustabdyt

    Atsakyti
  4. Keliautojas says:
    6 metai ago

    Plaukiant baidare pvz. Lakaja, Žeimena, Peršokšna, nėra kur sustoti, negalima išlipti, nes visur tvoros, užrašas “piktas šuo”, “privati teritorija, išlipti draudžiama” ir pan. Nuo kada upelis, jo pakrantė tapo kažkokio vieno turtuolio nuosavybė? Ar jis sukūrė tą gamtos kampelį?

    Atsakyti
  5. Jurgita says:
    6 metai ago

    Nesuprantu, kodėl mūsų žmonės taip nemyli savo šalies…
    Ir kokiu būdu būtent tokių daug užima svarbius postus valstybės valdyme?
    Kodėl mes patys su savimi elgiamės kaip okupantai?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ar Prezidentas vetuos nekonstitucines motinystės išmokų pataisas?

M. Puidokas. Ar Prezidentas vetuos nekonstitucines motinystės išmokų pataisas?

2022 07 06
Mokyklų bendruomenės: (ne)atskleistos pilietinės galios

Mokytojai piktinasi „brukama neparengta reforma“

2022 07 05
Šiauliai prašo spartinti geležinkelio tiesimą

Šiauliai prašo spartinti geležinkelio tiesimą

2022 07 05
Jaunos šeimos | pixabay.com nuotr.

Trečdalis Seimo narių prašo apsaugoti jaunas šeimas

2022 07 05
Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

M. Kundrotas. Apkalta ar sąskaitų suvedimas?

2022 07 04
Siekiama glaudžiau bendradarbiauti su JAV verslu

Siekiama glaudžiau bendradarbiauti su JAV verslu

2022 07 03
Kernavėje – 55-oji Rasos šventė | M. Datenio nuotr.

Kernavėje atšvęsta 55-oji Rasos šventė

2022 06 30
Giežtėja paviršinio vandens naudojimo tvarka

Giežtėja paviršinio vandens naudojimo tvarka

2022 06 30
Greitoji pagalba | lsveikata.lt nuotr.

Seimas palaimino sveikatos reformą

2022 06 30
Senąjį Kauno beržą pakeis „įpėdinis“

Seimas patvirtino merų įgaliojimus

2022 06 30
Rodyti daugiau

Naujienos

Lietuva rems Moldovos eurointegraciją
Lietuvoje

Lietuva rems Moldovos eurointegraciją

2022 07 06
Nerimo dėl mobiliojo ryšio bazinių stočių veiklos vis mažiau
Įvairenybės

Keliautojams į pagalbą – 5 prgramėlės

2022 07 06
Tarnybą baigęs „Sūduvis“ lauks lankytojų
Įvairenybės

Tarnybą baigęs „Sūduvis“ lauks lankytojų

2022 07 06
Kaip sumažinti cukraus vartojimą ir pasirinkti sveikesnius gaminius?
Įvairenybės

Medus: nuo LDK laikų iki dabar

2022 07 06
Rusijos invazija. Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 06 12:01

2022 07 06
Pasirodžius žaliam vandeniu – skambutis šilumininkams
Lietuvoje

Pigiausia šiluma tarp didžiųjų miestų – Kaune

2022 07 06
Prezidentūroje įteikti valstybės apdovanojimai
Lietuvoje

Prezidentūroje įteikti valstybės apdovanojimai

2022 07 06
Valstybės dieną – tradiciniai kepsnių receptai
Įvairenybės

Valstybės dieną – tradiciniai kepsnių receptai

2022 07 06


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Štai taip! apie Pasiekimas! Užsienyje bus išleistos dar 46 Lietuvos autorių knygos
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 06 12:01
  • Bartas apie S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas primena, kad Karaliaus Mindaugo darbas dar nebaigtas
  • Atsiprašau iš anksto... apie Pigiausia šiluma tarp didžiųjų miestų – Kaune

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas primena, kad Karaliaus Mindaugo darbas dar nebaigtas
  • Nusipelniusiems Lietuvai – Prezidento apdovanojimai
  • Lietuva rems Moldovos eurointegraciją
  • Keliautojams į pagalbą – 5 prgramėlės

Skaitomiausi straipsniai

  • A. V. Rakšnys, A. Guogis, V. Smalskys. Centrinės ir Rytų Europos viešojo administravimo raidos tyrimai: Lietuvos atvejis peržiūrėta: 1372; komentarų: 2
  • Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus peržiūrėta: 1179; komentarų: 16
  • S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas – uždelsto veikimo bomba peržiūrėta: 808; komentarų: 30
  • Mirė žymus Lietuvos istorikas Algis Povilas Kasperavičius peržiūrėta: 688; komentarų: 0
  • Seimas: V. Landsbergis buvo valstybės vadovu peržiūrėta: 602; komentarų: 33
  • M. Kundrotas. Sužvėrėjimo paslaptis peržiūrėta: 577; komentarų: 27

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

M. Puidokas. Ar Prezidentas vetuos nekonstitucines motinystės išmokų pataisas?

by Jonas Vaiškūnas
2022 07 06
0
Ar Prezidentas vetuos nekonstitucines motinystės išmokų pataisas?

Seimas siunčia svarbų signalą - Lietuvai nereikia gimstančių vaikų ir jaunų šeimų?! Tik tokią išvadą galima daryti po balsavimo Seime,...

Skaityti toliau

Mokytojai piktinasi „brukama neparengta reforma“

by Ditė Česėkaitė
2022 07 05
0
Mokyklų bendruomenės: (ne)atskleistos pilietinės galios

Antradienį Seime kalbėję mokytojai neslėpė pasipiktinimo valdžios planais didinti darbo krūvį mokytojams ir supančioti juos naujais biurokratiniais reikalavimais. Ministerijos rengiamame...

Skaityti toliau

Šiauliai prašo spartinti geležinkelio tiesimą

by Ditė Česėkaitė
2022 07 05
0
Šiauliai prašo spartinti geležinkelio tiesimą

Šiaulių bei visos Lietuvos verslininkus ir pramonininkus vienijančios organizacijos prašo toliau tęsti naujos geležinkelio linijos link Šiaulių laisvosios ekonominės zonos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Štai taip! apie Pasiekimas! Užsienyje bus išleistos dar 46 Lietuvos autorių knygos
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 06 12:01
  • Bartas apie S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas primena, kad Karaliaus Mindaugo darbas dar nebaigtas
  • Atsiprašau iš anksto... apie Pigiausia šiluma tarp didžiųjų miestų – Kaune
  • Kažin apie Pigiausia šiluma tarp didžiųjų miestų – Kaune

Kitas straipsnis
Kelmėje atidaryta Zino Kazėno–Zikos paroda „Laukiniai vakarai + Rodeo“ (nuotraukos)

Kelmėje atidaryta Zino Kazėno–Zikos paroda „Laukiniai vakarai + Rodeo“ (nuotraukos)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai