Latvijos Saeimos Pirmininkės Daigos Mierinios (Daiga Mieriņa) kalba Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime:
Jūsų Ekscelencija Prezidente, jūsų Ekscelencija Seimo Pirmininke, gerbiami ekscelencijos, mieli kolegos parlamentų nariai, ponios ir ponai,
nuoširdžiai sveikinu mūsų kaimyninę šalį Lietuvą ir mūsų brolišką tautą lietuvius, su 35-osiomis Nepriklausomybės atkūrimo metinėmis. Šie 35-eri metai, be abejo, buvo kupini iššūkių. Matėme pokyčių beveik visose srityse, tai buvo spartaus augimo, o kartu ir vertybių supratimo kaitos metas.
1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė istorinę deklaraciją dėl Nepriklausomybės atkūrimo, jūs buvote pirmoji Baltijos valstybių tauta, išsivadavusi iš sovietų kalėjimo. Tai buvo labai drąsus žingsnis, kurį vėliau žengė ir kitos Baltijos tautos. Po to, 1991 metais, sekė sovietų pasipriešinimas ir kraujo praliejimas Vilniuje ir Rygoje.
Tačiau nesmurtinis mūsų tautų pasipriešinimas, atvedė į pergalę, pergalę prieš okupantą ir rengėją. Šiandien čia yra ir Islandijos Parlamento Pirmininko pavaduotoja, todėl norėčiau pasinaudoti šia proga ir padėkoti Islandijai už įžvalgumą ir drąsą, pripažįstant Baltijos valstybių nepriklausomybę.
Islandija buvo pati pirmoji šalis, pripažinusi Baltijos valstybes po mūsų šalių nepriklausomybės atkūrimo ir mes visada būsime jums už tai dėkingi. Prieš 35-erius metus mūsų tautos susivienijo ir Baltijos valstybėse vėl įsižiebė trapi nepriklausomybės liepsna. Laisvė buvo jaučiama kiekviename įkvėpime.
Šiandien ta laisvės liepsna pavertė mūsų tautas neužgesinama laisvės ir nepriklausomybės ugnimi, tačiau kai kuriuos sovietinės okupacijos likučius vis dar reikia sudeginti. Prieš kelias savaites Baltijos valstybės atsijungė nuo šalių agresorių elektros tinklų, dabar ir šioje srityje esame visiškai prijungti prie civilizuotos Europos.
Kai atgavome nepriklausomybę, greitai ir įžvalgiai užsibrėžėme tikslą įstoti į Europos Sąjungą ir NATO, mums tai reiškė priklausymą demokratinei Europai ir transatlantinei vertybių šeimai. Prisijungimas prie Europos Sąjungos reikia grįžimą į laisvosios rinkos ekonomiką, kurioje svarbiausia yra konkurencija, o ne partijos diktuojamos taisyklės.
Savo ruožtu NATO laikėme stipriausiu pasaulyje saugumo ir vertybių aljansu, galinčiu užtikrinti mūsų šalių saugumą. 2004 metais pasiekėme savo tikslus, tačiau saugumas nėra savaime suprantamas dalykas. Nacionalinio saugumo ir gynybos stiprinimas yra nuolatinis procesas, reikalaujantis stiprinti ir finansinius, ir žmogiškuosius išteklius.
2022 m. vasario 24 d. išbudino Baltijos valstybes ir Europą, po daugiau nei 70 metų sugrįžo karo baisumai. Šiandien mūsų bendras prioritetas – ilgalaikė taika Ukrainoje. Prezidentui Volodimirui Zelenskiui ir Ukrainos parlamentui neteko priimti lengvų sprendimų, visi jie buvo priimti žmonių gyvybių kaina, siekiant kuo labiau apsaugoti savo šalį nuo tolesnio naikinimo, štai kodėl Ukrainos nepriklausomybė neturi tapti derybine priemone supervalstybių rankose.
Taikos susitarimas turi būti priimtinas Ukrainai, tam reikia, kad okupacinė kariuomenė visiškai palikti Ukrainos teritoriją, nebūtų kvestionuojamas Ukrainos suverenitetas, sprendžiant ar prisijungti prie Europos Sąjungos ir NATO.
Europa kartu su JAV turi sugebėti rasti saugumo garantijų Ukrainai, o Rusijos nusikaltimai žmogiškumui turi būti ištirti, o karo nusikaltėliai patraukti atsakomybėn.
Šiuo metu Ukrainai labiausiai reikia lūžio mūšio lauke, kad būtų sudarytos geriausios sąlygos taikos deryboms. Dvišalės paramos jai reikia, kuri būtų pati veiksmingiausia be nereikalingos biurokratijos, ji turi būti tęsiame ir stiprinama. Europa turi dalyvauti taikos derybose. Šiaurės Amerikos strateginiai partneriai taip pat turi dalyvauti juose. Būtina panaudoti visas įmanomas diplomatines priemones, kad Ukrainai būtų padedama ir mūšio lauke, ir valdžios koridoriuose.
Sparčiai besikeičianti ir nenuspėjama politinė padėtis pasaulyje privertė Europą atsibusti ir imtis veiksmų. Baltijos valstybės yra NATO Rytinio flango pasienyje, todėl turime galimybę rodyti pavyzdį ir proporcingai daugiau investuoti į gynybinius pajėgumus.
Nėra laiko laukti, turim veikti dabar. Baltijos valstybės ir platesnis regionas turi dar labiau stengtis stiprinti ir koordinuoti savo karinius pajėgumus. Turime būti tokie stiprūs, kad potencialus užpuolikas net negalvotų mums grasinti ar pulti mūsų.
Radome 800 mlrd. eurų Europai vėl apginkluoti, kurie sustiprins Europos gynybinius pajėgumus ir suteiks papildomą karinę paramą Ukrainai, tai nebus lengva ir laukia daug sudėtingų sprendimų, tačiau esu įsitikinusi, kad turime visas priemones ir prielaidas tai įgyvendinti.
Negalime leisti, kad mūsų ateitis būtų grindžiama pinigais ir galios santykiais arba merkantilistiniais apskaičiavimais. Mūsų transatlantinis ryšys yra grindžiamas bendromis vertybėmis ir tikėjimu laisvės ir demokratijos idealais. Tais pačiais, už kuriuos šiandien kovoja didvyriški Ukrainos žmonės.
Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos gyvename po taikiu dangumi, nėra laiko nuovargiui ir abejonėmis. Ukrainoje taip pat yra sprendžiamas ir Europos likimas, turime ir toliau telkti visas turimas jėgas ir priemones Ukrainai paremti.
Jau dabar akivaizdu, kad Europa ėmėsi iniciatyvos, užtikrinti tolesne taiką Ukrainoje, tačiau taip pat būtina stipri Jungtinės Amerikos Valstijos karinė parama, nes tik JAV gali suteikti tam tikrų kovinių pajėgumų.
Negalime pamiršti esminio pagalbos Ukrainai elemento, tai yra agresoriaus sulaikymo politikos. Sankcijos turi būti sugriežtintos, spaudimas agresoriui turi būti tęsiamas. Šešėlinis laivynas vis dar veikia, sankcijos vis dar yra apeinamos. Sankcijų vadelių negalime atleisti, nėra jokios priežasties atsipalaiduoti.
Dabar atėjo metas pademonstruoti Europos stiprybę ir ryžtą. Rusijos įšaldytas turtas turi būti konfiskuotas ir perduotas Ukrainai. Ukraina jau turi labai gerai išvystytą karinę pramonę, jai tik reikia tinkamo finansavimo, kad galėtų perimti iniciatyvą mūšio lauke.
Kolegos, galiausiai norėčiau padėkoti kolegai Sauliui už nuoširdų svetingumą. Parlamentų pirmininkai surengė vertingą diskusiją dėl tolesnių paramos Ukrainai žingsnių. Galiu jus patikinti, kad Latvijos Respublikos Parlamentas, Vyriausybė ir žmonės ir toliau tvirtai bei nepalaužiamai rems Ukrainą.
Lietuvos ir visų Baltijos valstybių nepriklausomybės istorija, tai laisvės svajonės išsipildymo istorija. Tai istorija apie žmones, kurie plikomis rankomis ir degančiomis širdimis susidūrė ir atrėmė tankus, kulkosvaidžius, tai įkvėpimas mūsų draugams ukrainiečiams, kad gėris galiausiai nugali blogį.
Tegyvuoja Lietuva tol, kol šviečia saulė! Šlovė Ukrainai!
