Vasario 18-ąją pulkininkui ir diplomataui Kaziui Škirpai – 130!
Jis gimė 1895 m. vasario 18 d. Namajūnuose, Saločių valsčiuje, Pasvalio raj., mirė 1979 m. rugpjūčio 18 d. Vašingtone, JAV. 1995 m. perlaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.
Ta proga įkeliu porą publikacijų iš JAV spaudos, ką ji rašė apie K. Škirpą tuojau po karo. Būdingas Chicago Daily News korespondento 1947 m. straipsnelis. Faktai iš jo biografijos parankioti selektyviai, painiojamas jų eiliškumas, nors tai keičia jų prasmę, bandoma šiek tiek ironiškai traktuoti jo asmenį („lyderis su akiniais“, „1915 m. caro armijos šauktinis“, karą „prasėdėjo“ Berlyne, etc.), kaip tai įprasta kairiųjų spaudai.
Ir tuo pat metu – labai įdomi išvada: tikėtina, kad „jo atvykimas į Jungtines Valstijas gali sukelti SOVIETŲ kaltinimus“. Kitaip tariant, tuo metu niekas nė nemanė, kad bent kiek pagrįstų pretenzijų jam gali turėti amerikiečiai, bet buvo spėliojama, kad jį puls sovietai.
Antrasis straipsnelis parodo ko tie „kaltinimai“ buvo verti. Nors K. Škirpą iš tiesų dar iki jo atvykimo į JAV nuožmiai puolė komunistinė spauda – nuo maskvinės iki atvirų ir slaptų komunistų Jungtinėse Valstijose (įskaitant lietuvių kalba leistus ir Maskvos pinigais išlaikomus „Laisvę“ Niujorke (užsidarė 1986) ir „Vilnį“ Čikagoje (užsidarė 1990)), – skundė jį JAV administracijai, kad „vokiečių generolo“ neįsileistų į Ameriką, jis ne tik buvo įsileistas, bet ir gavo darbą valstybės tarnyboje – iki išėjimo į pensiją 1965 m. dirbo JAV Kongreso bibliotekoje.
Taigi, šia proga K. Škirpos biografijos faktų kontekstui papildyti – pora publikacijų iš JAV spaudos.
* * *
Buvęs Lietuvos premjeras siekia patekti į JAV
Džordžas Veleris (George Weller), Chicago Daily News užsienio tarnyba
DUBLINAS, Airija, birželio 20 d. – Buvęs Lietuvos premjeras, sovietų oponentas, kadaise tarnavęs carinėje kariuomenėje, laukia čia, kad galėtų atvykti į JAV. Tai Kazimieras Škirpa, 53 metų sukilimo prieš sovietų okupaciją lyderis su akiniais. Jis su žmona ir sūnumi studijuoja anglų kalbą mažame name prie Dublino karališkojo kanalo.
Škirpa, buvęs kariuomenės štabo viršininkas, 1939 m. buvo išrinktas Lietuvos pogrindžio premjeru. Tačiau šių pareigų jis niekada neužėmė. „Išrinkimo“ metu jis buvo Lietuvos įgaliotasis ministras Vokietijai, karą „prasėdėjo“ Berlyne.
Naciai nebuvo sužavėti
Škirpa naudojosi diplomatinėmis privilegijomis net po to, kai naciai uždarė Lietuvos atstovybę, kaip sandorio su Stalinu gestą. Tai, kad Škirpa buvo išrinktas premjeru, nacių nesužavėjo – jie nepasitikėjo nei jo naudingumu, nei lietuvių judėjimo prieš sovietus tariamu stiprumu.
Tačiau jie leido jam laisvai gyventi ramiose Bavarijos Alpėse, kol vokiečiai vyko užimti Maskvos.
Būsimasis premjeras, nuslopus nacių judėjimui pirmyn, paprašė Hitlerio pripažinti jo šalies nepriklausomybę. Mainais Škirpa pažadėjo surengti revoliuciją Rusijos užnugaryje [Škirpa to niekam nežadėjo – V.V.]
Pagaliau įkalintas
Naciai jo pasiūlymą atmetė. Tačiau Škirpai buvo leista likti laisvėje iki 1944 m. birželio mėn. [painiojamas faktų eiliškumas: Škirpa ir buvo suimtas išsyk po to, kai įteikė vokiečiams memorandumą 1944 m. biržely – V.V.], kai su tam tikrais nepatikimais prancūzais naciai jį uždarė Godesbergo viešbutyje „Dreesen“ [kad „viešbutis“ buvo apjuostas spygliuotomis vielomis ir saugomas brutalių ginkluotų gestapininkų, korespondencijos autorius nerašo – V.V.]. Pagaliau jis buvo išlaisvintas Sudetų žemėje ir amerikiečių lėktuvu nuskraidintas į Paryžių.
Škirpa, 1915 m. caro armijos šauktinis, baigęs studijas Sankt Peterburge, šiandien yra bene pagrindinis antisovietinio nusiteikimo Lietuvos politikas. Tikėtina, kad jo atvykimas į Jungtines Valstijas gali sukelti sovietų kaltinimus dėl jo iš dalies bendradarbiavimo su vokiečiais, iš dalies – pro sąjungininkiškos veiklos.
The Knoxville News Sentinel, 1947 m. birželio 20 d.
* * *
Lietuvos nepriklausomybės sukaktis
Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės 33-iosios metinės bus minimos dideliame susirinkime, kuris vyks sekmadienio vakarą, vasario 18 d., 7.30 val.
Didžiojo Pitstono lietuviai rinksis Lietuvos piliečių klubo salėje (Casino Hall), 91 North Main Street, išklausyti minėjimo programos. Kviestinis pranešėjas bus pulkininkas Kazimieras Škirpa, buvęs dabar pavergtos Lietuvos Respublikos Ministras pirmininkas.
Pulkininkas Škirpa buvo vienas iš Lietuvos Respublikos kūrėjų po Pirmojo pasaulinio karo. Jis buvo pirmasis naujai organizuotos Lietuvos kariuomenės savanoris.
Per kruvinus susirėmimus su bolševikais, kurie 1919-20 m. bandė įsiveržti į Lietuvą, Kazimieras Škirpa pakilo iki pulkininko pareigų. Po iškilios karjeros kariuomenėje jis buvo perkeltas į diplomatinį korpusą, ėjo Lietuvos įgaliotojo ministro pareigas Varšuvoje ir Berlyne.
Pulkininkas Škirpa vadovavo Lietuvos atstovybei Berlyne 1940 m., kai Rusija okupavo Lietuvą. Nors Rusija ir Vokietija buvo sąjungininkės, Lietuvos ministras atsisakė perduoti pasiuntinybę ir ėmėsi pogrindinės kovos prieš rusus. 1940–1941 m. žiema buvo išbandymų metas.
Nepaisant Gesapo, pulkininkui Škirpai pavyko suorganizuoti 200 000 partizanų pajėgas, kurios išsiveržė iš Lietuvos pogrindžio ir sukilo prieš Rusijos tironiją. Laisva Lietuva buvo atkurta, ministru pirmininku tapo Kazimieras Škirpa.
Ši laisvė buvo trumpalaikė, nes naciai šią nepriklausomą vyriausybę paleido, o pulkininką Škirpą suėmė. Jis buvo išsiųstas į koncentracijos stovyklą, kur kalėjo iki 1945 m., kol jį išlaisvino Jungtinių Valstijų armija.
Ponas Škirpa atvyko į JAV ir šiuo metu dirba JAV vyriausybėje [Kongreso bibliotekoje – V.V.]. Viešnagės Pitstone metu pulkininkas Škirpa svečiuosis pas dr. Bronį ir ponią Kaslus bei poną Leoną Šeporaitį.
Tą pačią dieną Šv. Kazimiero lietuvių Romos katalikų bažnyčioje vyks dar viena minėjimo dalis. Šv. Mišios, 10.30 val., bus aukojamos pavergtos Lietuvos Respublikos ir jos žmonių intencija. Šių Mišių metu specialiai paruoštą pamokslą sakys tėvas Bronis Kauneckis, OSJ.
„Casino Hall“ programoje dalyvaus kun. Alfonsas Žukauskas iš Šv. Kazimiero lietuvių RK bažnyčios; Matas Zujus, „Lietuvos“ žurnalo redaktorius; Meras John Allardyce ir Sylvesteris Grablickas. Pramogomis pasirūpins ponia Frances Kaslas (Šeporaitis) ir Betty Regnaski.
Joms talkins prof. Bronis Voveris. Stasys Šakočius su teatro grupe pristatys istorinę apybraižą „Laisva Lietuva“. Mišri jaunųjų lietuvių pabėgėlių grupė, pasipuošusi tautiniais kostiumais, atliks keletą tautinių šokių.
Bendrajam minėjimo komitetui vadovauja žiuri komisaras Juozas Maceina. Jam talkina daktarai Bronis Kaslas, Danielis Zelonis, William Savage, Anthony Galinskas ir Galvin Laukaitis. Kunigas Jonas Kasakaitis yra garbės pirmininkas. Programą pradės daktaras B. Kaslas, ceremonijų meistras – Juozas Maceina.
Pittston Gazette, 1951 m. vasario 13 d.
Kas per lietuviai buvo po karo į Vakarus ir Ameriką pasitraukę Smetona ir tautiečiai pasako tas faktas, kad jie savo diplomatinėje veikloje nesinaudojo absoliučiai teisėtu 1941 m. Tautos kaip suvereno birželio sukilimo suverenios Lietuvos valstybės atkūrimo ir Laikinosios Lietuvos vyriausybės sudarymo aktais, kurie faktiškai paneigė Lietuvos komunistų 1940 m. Seimo bei Maskvos valdžios Lietuvos priėmimo į Sovietų sąjungą aktus. Šie BIrželio sukilimo aktai yra galiojantys ir šiuo metu. Tik reikalinga juos patvirtinti (ratifikuoti) Lietuvos Seimui ir imti naudotis tarptautiniuose diplomatiniuose santykiuose. Visų pirma JAV, Britanija, Vokietija, Lenkija. Tai ypač aktualu dabar ėmus irti buvusiai pasaulio santykių tvarkai. Beje, iki šiol nesiranda Lietuvoje politikų tai suvokiančių, o gal jie – tęsiantys senąją smetonišką tūnojimo Lenkijos, o jos 1939 m. nebelikus, Rusijos žinioje politiką.
++++++++++++++!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
Beje, Vasario 16-osios Lietuvą K.Škirpa kūrė Vilniuje. Su kariais Iškėlė vėliavą Gedimino bokšte, Lietuvos kariuomenę būrė Vilniuje, jo rengto Birželio sukilimo štabai buvo Vilniuje ir Kaune, be to, keista, kad tik štabas sostinėje Vilniuje prieš sukilimą buvo išduotas ir sovietų “susemtas”. Atsižvelgiant į visa tai, manytina, kad deramiausia nuolatinė vieta K.Škirpos kapui yra Vilniuje – Rasų arba Antakalnio kapinėse.