Trečiadienis, 21 gegužės, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kūrėjai

V. Valiušaitis. Škirpa rodo lietuviui kelią, kaip kovoti dėl savo teisių

Vidmantas Valiušaitis, www.facebook.com, www.alkas.lt
2022-02-19 10:14:15
1
Kazys Škirpa Lietuvos ambasadorius Berlyne | punskas.pl nuotr.

Kazys Škirpa Lietuvos ambasadorius Berlyne | punskas.pl nuotr.

Vasario 18 d. – Kazio Škirpos gimtadienis. Tą dieną sukanka 127 metai. Jis gimė 1895-aisiais.

1940-aisiais niekas taip išraiškingai neprotestavo prieš Lietuvos okupaciją, kaip K. Škirpa. Tuo metu jis buvo Lietuvos pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Berlyne. Apie jo veiksmus, priešinantis sovietų bandymams perimti Lietuvos pasiuntinybę Berlyne, plačiai rašė ne tik užsienio lietuvių, bet didžioji Vakarų spauda – amerikiečių, švedų, šveicarų, etc.
Tinkama proga šiandien tai priminti.

KAZIO ŠKIRPOS PROTESTAS, ĮTEIKTAS VOKIETIJOS VYRIAUSYBEI

Lietuvos Pasiuntinybė Vokietijoje
Nr. 3991
Berlynas, 1940 m. liepos 21 d.

Jo Ekscelencijai
Ponui von Ribbentropp,
Reicho Užsienių Reikalų Ministrui,
Berlyne

Pone Reicho Ministre,
Turiu garbės Jūsų Ekscelencijai pareikšti kas seka:
Kaip jau yra žinoma, Socialistinių Sovietų Respublikų Sąjunga, pasinaudodama nereikšmingu ir nepagrįstu pretekstu, 1940 m. birželio 14 d. įteikė Lietuvai ultimatumą, kuriuo buvo reikalaujama:

1. Priversti konstitucinę Lietuvos Vyriausybę atsistatydinti.
2. Nenurodant teisiškai pagrįstos kaltės, patraukti teismo atsakomybėn Vidaus Reikalų Ministrą ir Saugumo Departamento Direktorių ir
3. Leisti neapribotam sovietų karinių pajėgų skaičiui įžygiuoti į Lietuvą.

Kitą dieną rusų raudonoji armija, kuri perėjo Lietuvos sieną, užpuolusi lietuvių pasienio sargybas, užėmė visą Lietuvą. Vėliau specialiai iš Maskvos atsiųsto sovietų aukšto valdininko mums buvo primesta tariamoji vyriausybė ir Socialistinių Sovietų Respublikų Sąjunga paėmė į savo rankas viso valdymo kontrolę.

Norint galutinai Lietuvą prijungti prie Socialistinių Sovietų Respublikų Sąjungos, š. m. birželio 14 d. buvo padaryti rinkimai į Seimą, kuris visiškai suklastojo lietuvių tautos valią.

Kad nuslopinus bet kokį pasipriešinimo pasireiškimą, dar prieš rinkimus buvo uždarytos visos lietuviškos draugijos ir organizacijos, pašalinant redaktorius buvo išprievartauta lietuvių spauda ir suimti daugiau ar mažiau visuomeniniame gyvenime įtakingi žmonės. Valstybinių įstaigų vedėjais, ypatingai saugumo policijoje, buvo paskirti asmens, kurie anksčiau buvo vieši Lietuvos Valstybės priešai.

Komunistų partija buvo vienintelė politinė organizacija, kuri galėjo legaliai veikti. Ji viena tik turėjo sprendžiamosios įtakos į minėtus rinkimus. Tebuvo leistas vienas kandidatų sąrašas ir būtent komunistų partijai priimtinas.

Kad kuo platesnes mases privertus dalyvauti rinkimuose, kiekvienam, kuris nenorėtų dalyvauti balsavime, buvo grasinama paskelbti esant tautos priešu ir, be to, buvo labai kontroliuojama balsuojantieji asmenys.

Netrukus pasirodė, kad tokiose sąlygose išrinktas seimas buvo komunistų rankose, taigi ir Socialistinių Sovietų Respublikų Vyriausybės aklas įrankis. Šiandien, 1940 m. liepos 21 d., Seimas priėmė nutarimą krašto viduje įvesti sovietų santvarką ir Lietuvą prijungti prie Rusijos-Sovietų Respublikų Sąjungos.

Visos šios Socialistinių Sovietų Respublikų Sąjungos priemonės sudaro flagrantiškiausį pažeidimą visų tarp Lietuvos Respublikos ir Socialistinių Sovietų Respublikų Sąjungos pasirašytų sutarčių, o ypatingai:

1. 1920 m. liepos 12 d. Taikos Sutarties, kuria Socialistinių Sovietų Respublikų Sąjunga, kaipo buvusios caristinės Rusijos įpėdinė, be jokių rezervų pripažino Lietuvos nepriklausomybę ir savarankiškumą ir visiems amžiams atsisakė nuo suverenumo teisių, kurių Rusija yra anksčiau turėjusi Lietuvos atžvilgiu (žiūr. 1 str.).

2. 1926 m. rugsėjo 22 d. Nepuolimo Pakto ir jo 1931 m. gegužės 6 d. ir 1934 m. balandžio 4 d. pratęsimus. Šia sutartimi Socialistinių Sovietų Respublikų Sąjunga pasižadėjo visais atžvilgiais respektuoti Lietuvos suverenumą, o taip pat jos teritorinį integralumą ir neliečiamybę (žiūr. 2 str.), ir susilaikyti nuo bet kurio jėgos panaudojimo (žiūr. 3 str.).

3. 1939 m. spalių 10 d. Savitarpės Pagalbos Sutarties, kuria Socialistinių Sovietų Respublikų Sąjunga dar kartą iškilmingai Lietuvą patikrino jokiais atvejais nepaliesti Lietuvos Valstybės suverenumo ir jos vidaus santvarkos.

Turėdamas galvoje visas šias aplinkybes, kaipo konstitucinių Lietuvos Respublikos organų atitinkamai prie Vokietijos Reicho akredituotas Pasiuntinys, laikau būtina pareikšti iškilmingiausią ir tvirčiausią protestą prieš Socialistinių Sovietų Respublikų Sąjungos padarytą mano kraštui prievartą ir Lietuvos suverenumo bei valstybinės nepriklausomybės paglemžimą, nes aukščiau pažymėtas Seimo nutarimas, padarytas Rusų okupantams verčiant, yra ne kas kita, kaip negirdėtas lietuvių tautos valios pareiškimo suklastojimas, kuris yra priešingas Lietuvos Valstybės interesams, o taip pat ir teisei tautoms laisvai apsispręsti. Todėl jis nė kokiu atveju negali būti pripažintas turįs juridinės galios.

Naudodamasis šia proga prašau malonėti, Ekscelencija, priimti mano aukščiausios pagarbos pareiškimą.

[Pasirašo] K. Škirpa,
Lietuvos Nepaprastas Pasiuntinys ir Ig[aliotasis] Ministras

* * *

Štai pora spaudos atsliepimų.

Savaitraštis „Keleivis“, 1940 m. rugpjūčio 14 d.

RUSAI NEPAIMA LIETUVOS PASIUNTINYBĖS BERLYNE

Dvi atakos pasibaigė niekais

Škirpos dvorninkas su šluota atrėmė Stalino diplomatus

Associated Press praneša įdomių dalykų apie Lietuvos pasiuntinybę Berlyne. Sako, bolševikai iš Sovietų ambasados jau du kartu bandę išmesti Lietuvos atstovą Škirpą ir paimti atstovybę į savo rankas, bet abu kartu buvę atremti.

Prijungę Lietuvą prie Rusijos, bolševikai paskelbė, kad buvusiems Lietuvos pasiuntiniams užsieniuose jie atima pilietybę ir liepia perduoti atstovybes su visais dokumentais Sovietų ambasadoms. Lietuvos pasiuntiniai pareiškė šitų įsakymų nepaisysią, nes nei Maskvos, nei Kauno bolševikai neturi teisės tokius įsakymus davinėti.

Associated Press sako, kad Vokietijos užsienio reikalų ministerija dabar svarstanti klausimą, ar Maskva turi kokio pagrindo prie Lietuvos pasiuntinybės Berlyne kabinėtis, ar ne. Klausimas esąs labai opus ir vokiečių diplomatai esą labai atsargūs.

Bet bolševikai ceremonijų nepripažįsta. Pereitą šeštadienį iš rusų ambasados Berlyne keli Stalino diplomatai atvykę Lietuvos pasiuntinybėn ir pareikalavę, kad pasiuntinys Kazys Škirpa tuojau su savo tarnautojais iš ten išsikraustytų. Bet Škirpa ne pėsčias. Jis liepė rusams išsinešdinti. Rusai nenorėjo eiti, bet buvo išvyti ir išėjo koliodami Škirpą rusiškais keiksmažodžiais.

Pereitą sekmadienį keli rusai iš Sovietų ambasados vėl atvažiavo automobiliu prie Lietuvos atstovybės ir paskambino į vartus. Iš vidaus priėjo prie vartų kiemsargis ir paklausė, ko jie nori.
„Ne tavo dalykas!“ – šiurkščiai atkirto rusai. „Atidaryk vartus. Dabar jau mes čia ponai!“

Tarnas nuėjo atgal, palikdamas tuos „ponus“ už vartų.

„Užrakink geležinius vartus ir be mano žinios nieko į vidų neįleisk“, – pasakė jam Kazys Škirpa.

Kiemsargis vėl nuėjo prie vartų. Rusai vis stovėjo antroj pusėj ir laukė. Kai kiemsargis vartus užrakino, jie baisiai supyko ir pradėjo iš naujo skambinti. Kiemsargis atėjo su šluota prie vartų, parodė stiprų šluotkotį ir liepė Stalino diplomatams eiti šalin. Jie pastovėjo kiek ir nuėjo vėl keikdamiesi.

V. Valiušaičio faksimilė

* * *

Savaitraštis „Amerika“, 1940 m. rugpjūčio 16 d.

PULK. K. ŠKIRPA GINA LIETUVOS ATSTOVYBĘ

BERLYNAS. – Lietuvos ministeris ir nepaprastas pasiuntinys Berlyne pulk. Kazys Škirpa atsisako perduoti Sovietų Rusijos atstovybės nariams Lietuvos atstovybės namus ir archyvą. Sovietai du kartu mėgino įsibrauti į atstovybės vidų ir užimti rūmus, bet pulk. Škirpa griežtai atsisakė juos įsileisti.

Sovietų agentai mėgino rugpjūčio 9 d. ir.11 d. Antrą kartą du jų išbuvo prie pasiuntinybės vartų nuo 9 val. ryto iki 5 val. vakaro, bet turėjo sugrįžti nieko nepešę.

Romoje Sovietų atstovui pasisekė Lietuvos pasiuntinybę perimti. Ją perdavė Lietuvos atstovybės sekretorius. Kur ministeris Lozoraitis tuo laiku buvo, dar nežinoma. Italijos vyriausybė atsisakė ką nors daryti ir savo tylėjimu ji suteikė Sovietų Rusijos atstovybei teisę perimti Lietuvos atstovybę. Lietuvos atstovas prie Šventojo Sosto Stasys Girdvainis turėjo ilgą pasikalbėjimą su popiežiumi.

Kazio Škirpos, Lietuvos atstovo Berlyne, didvyriškas priešinimasis Sovietų Rusijos agentams, mėginatiems perimti Lietuvos atstovybę, stebina plačiąją visuomenę. Amerikiečių laikraščiai jo žygiui teikia didelės reikšmės. Jo elgesiu džiaugiasi visi lietuviai.

Pulk. Škirpos negalime užmiršti. Juk jis pirmas Lietuvos kariuomenės savanoris. Jis pasižymėjęs Lietuvos nepriklausomybės kovose. Turime atsiminti ir kitą jo garbingą žygį. Kai 1938 m. Lietuva buvo priversta užmegzti diplomatinius santykius su Lenkija, Kazys Škirpa buvo paskirtas Lietuvos atstovu Lenkijai. Jis paskyrimą priėmė, tačiau savo išoriniu elgesiu dar kartą parodė pasauliui, kad Lenkija yra sulaužiusi teisingumą.

Škirpa nesutiko važiuoti į Varšuva per atidarytą Lietuvos-Lenkijos administracinę sieną. Jis iš Kauno į Varšuvą nuvyko per Prūsiją. Jis aplenkė lenkų priverstą atidaryti sieną, pareikšdamas dorovinį protestą prieš prievartą, prieš smurtą. Žinoma, tai atskiro žmogaus žygis, negalįs pakeisti tarptautinės padėties, bet tuo labiau jis žymus, nes liudijąs, kad jėga dar nesudaro teisės.

Škirpa šviesiai rodo lietuviui kelią, kaip kovoti dėl savo teisių. Aplink jį rikiuotis ir pareiga, ir garbė.

www.facebook.com/vidmantas.valiusaitis

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Valiušaitis. Kazys Škirpa – šmeižikams
  2. V. Valiušaitis. Škirpa ir Gira: „liaudies priešas“ ir „liaudies poetas“ (nuotraukos)
  3. V. Valiušaitis. Be kaltės kalti: šiandien K. Škirpa rytoj J. Basanavičius? (nuotraukos, video)
  4. V. Valiušaitis. Kodėl taip nuožmiai tam tikrų „teisuolių“ puolamas Kazys Škirpa? (nuotraukos)
  5. V. Valiušaitis. Atrastas Lietuvių aktyvistų fronto įsteigimo aktas
  6. V. Valiušaitis. Nėra amžinų draugų ar priešų, yra amžini interesai
  7. V. Valiušaitis. Antanas Valiukėnas – LAF ryšininkas su demokratiniais Vakarais II pasaulinio karo metais
  8. V. Valiušaitis. Nemanau, kad meras sąmoningai kalba netiesą, manau, tiesiog nežino istorijos
  9. V. Valiušaitis. Rusijos gėda
  10. V. Valiušaitis. V. Gylys: Kodėl priešintis?
  11. V. Valiušaitis. Kai kam vis dar neaišku kodėl lietuviai sukilo?
  12. V. Valiušaitis. Didžioji gyvųjų skola žuvusiesiems
  13. V. Valiušaitis. Apie trispalvės iškėlimą Gedimino kalne
  14. V. Valiušaitis. Hitlerio ir Stalino suokalbis 1939-ųjų spaudos veidrodyje
  15. V. Valiušaitis. Kodėl verta prisiminti Birželio sukilimą? (video, nuotraukos)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Kovoti ir ginti says:
    3 metai ago

    ir savo paties, ir savo valstybės teises nuo svetimų rankų. Net kai tos rankos priklauso nuolat kameroms besišypsančio veido savininkui.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Dirbtinio intelekto gamykla
Lietuvoje

Vyriausybė uždegė žalią šviesą DI gamyklai

2025 05 21
Pasienis
Lietuvoje

Lietuva padavė Baltarusiją į Hagos teismą už neteisėtą migrantų gabenimą

2025 05 21
Rūdninkų poligonas
Lietuvoje

Galutiniai sprendimai dėl poligonų – tik išklausius vietos gyventojus

2025 05 21
Pinigai
Lietuvoje

„Sodra“ ragina laiku kreiptis dėl skolų – vėliau jos bus išieškomos

2025 05 21
Daugiabučiai
Lietuvoje

Vyriausybė pritarė NT mokesčio pakeitimams

2025 05 21
Mokiniai | pixabay.com, Klimkin nuotr.
Lietuvoje

Trumpės mokslo metai, siūloma reguliuoti mokymosi krūvį

2025 05 21
Vištiena
Lietuvoje

Neaiškumų dėl maitinimo paslaugų licencijavimo nebeliko

2025 05 21
K. Budrys ES Užsienio reikalų tarybos posėdyje
Naujienos

K. Budrys: Turime ryžtingai stiprinti Ukrainos pozicijas

2025 05 21

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Mikabalis apie JAV ir Rusijos prezidentų telefoninis pokalbis dėl karo Ukrainoje – proveržis ar vėl akių dūmimas?
  • Kažin apie Lietuva padavė Baltarusiją į Hagos teismą už neteisėtą migrantų gabenimą
  • Mikabalis apie Lietuvoje kviečiama švęsti Tautadienį – dažniau puoštis tautiniais ir baltiškais rūbais
  • +++ apie JAV ir Rusijos prezidentų telefoninis pokalbis dėl karo Ukrainoje – proveržis ar vėl akių dūmimas?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vyriausybė uždegė žalią šviesą DI gamyklai
  • Lietuva padavė Baltarusiją į Hagos teismą už neteisėtą migrantų gabenimą
  • Galutiniai sprendimai dėl poligonų – tik išklausius vietos gyventojus
  • „Sodra“ ragina laiku kreiptis dėl skolų – vėliau jos bus išieškomos

Kiti Straipsniai

Vokietijos kariai

Rytoj – Vokietijos brigados inauguracija Katedros aikštėje

2025 05 21
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

V. Valiušaitis. Lenkams – didvyris, lietuviams – grobikas: 90 metų po J. Pilsudskio mirties

2025 05 12
Sraigtasparniai

Karinėse pratybose – apie 30 Vokietijos kariuomenės orlaivių

2025 05 02
Pasienis su Baltarusija | vrm.lrv.lt nuotr.

Seimas pratęsė sankcijos rusams ir baltarusiams

2025 04 17
Susitikimas Prezidentūroje

Prezidentūroje aptarti užsienio politikos ir saugumo klausimai

2025 04 11
Ažagų - Eimuliškio kautynių 80 - mečio minėjimas

R. Kaminskas. Ažagų-Eimuliškio kautynės buvo vienos iš didžiausių Lietuvos partizanų kautynių prieš sovietų okupantus

2025 04 10
Vokietijos 45-oji brigada

Lietuvoje veiklą pradeda Vokietijos 45-oji brigada

2025 04 04
Hamburrgas

Naujų idėjų kelionėms pasiūlys Vokietija

2025 03 30
Šiaulių savivaldybė nulupo tautos didvyrio atminimo lentą

V. Valiušaitis. Vėtros žinia Lietuvai: ginsi Tėvynę? Įsitikink, kad esi „tinkamų“ pažiūrų

2025 03 23
Vytautas Sinica

V. Sinica. Ne – Kremliaus melams: Birželio sukilimu turime didžiuotis, o pradėti galima Vilniuje

2025 03 21

Skaitytojų nuomonės:

  • Mikabalis apie JAV ir Rusijos prezidentų telefoninis pokalbis dėl karo Ukrainoje – proveržis ar vėl akių dūmimas?
  • Kažin apie Lietuva padavė Baltarusiją į Hagos teismą už neteisėtą migrantų gabenimą
  • Mikabalis apie Lietuvoje kviečiama švęsti Tautadienį – dažniau puoštis tautiniais ir baltiškais rūbais
  • +++ apie JAV ir Rusijos prezidentų telefoninis pokalbis dėl karo Ukrainoje – proveržis ar vėl akių dūmimas?
  • Mikabalis apie JAV ir Rusijos prezidentų telefoninis pokalbis dėl karo Ukrainoje – proveržis ar vėl akių dūmimas?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Kauno Rotušė | V. Paliuliaus nuotr.

Kauno rotušės uždarymas – persikeliant į internetą

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai