Penktadienis, 24 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Ukrainiečių egzodas: lietuviai tai irgi patyrė (K. Škirpos laiškas)

Vidmantas Valiušaitis, www.alkas.lt
2022-04-07 21:55:23
2
Kazys Škirpa Lietuvos ambasadorius Berlyne | punskas.pl nuotr.

Kazys Škirpa Lietuvos ambasadorius Berlyne | punskas.pl nuotr.

The Economist ukrainiečių masinį pasitraukimą iš naikinamos šalies vadina „Exodus“ (lot. exodus – išėjimas), netiesiogiai prilyginant tai Mozės antrojoje „Išėjimo“ knygoje aprašytoms žydų tautos pastangoms išsivaduoti iš Egipto nelaisvės ir jų sunkiai kelionei į Pažadėtąją žemę – Palestiną.

Lietuvių „išėjimas“ po Antrojo pasaulinio karo, kai iš bolševikų antrąsyk okupuojamos Lietuvos pasitraukė dešimtys tūkstančių valstybiškai susipratusių žmonių – valstybės tarnautojų, karininkų, mokslo ir kūrybos žmonių (vien rašytojų pasitraukė 70 proc.!) – irgi buvo vadinamas egzodu.

Žmonės traukėsi gelbėdami tik gyvybes, palikę viską. Kadangi puikiai suprato, kad gyvenimo vis tiek nebus, atims viską, o pakliuvus bolševikams į nagus – galas: prievarta, kančios, tremtis arba mirtis. Kaip dabar ukrainiečiams: vietovėse, iš kurių okupantai aplink Kijevą pasitraukia – siaubingi vaizdai. Gatvės pilnos užmuštų civilių žmonių: kas važiavo dviračiu, kas pėsčias ėjo buvo nušautas besitraukiančio okupanto iš keršto, iš neapykantos, kad jis buvo priverstas trauktis.

Panašiai kaip tai vyko Lietuvoje 1941 m. birželį, kai taip pat turėjo iš čia bėgti, sukilėliams užkūrus jiems pirtį.

Bet čia ne apie tai norėjau rašyti, o apie pabėgėlių arba egzodą pasirinkusiųjų likimą. Per vieną konkretų pavyzdį. Būtent, Kazio Škirpos šeimos likimo iliustraciją.

Jo šeimai, deja, irgi teko patirti tą pačią dalią, kurioje šiandien milijonai ukrainiečių. Nepaisant to, kad dar vos prieš kelerius metus Škirpos vardas buvo išsigelbėjimo iš bolševikinės vergijos vėliava ir viltis. Nors ir neišsipildžiusi – jis pats internuotas išsyk, kai tik vokiečiai patyrė apie Nepriklausomybės paskelbimą ir Vyriausybės sudarymą (1941-06-23).

Antrą sykį jis buvo suimtas ir uždarytas už spygiuotų vielų 1944 m. birželio 10 d., po to, kai įteikė memorandumą vokiečiams, kad būtų panaikinta okupacija ir suteikta Lietuvai nepriklausomybė.

Amerikiečių kariuomenės jis buvo išlaisvintas 1945 m. gegužę ir išvežtas į Paryžių. Iš čia 1945 m. rugsėjo 25 d. parašė laišką Lietuvos diplomatijos šefui Stasiui Lozoraičiu, palikdamas vertingą liudijimą apie jo šeimos likimą karo ir pokario metais. Verta prisiminti.

KAZIO ŠKIRPOS LAIŠKAS STASIUI LOZORAIČIUI

Paryžius, 1945 m. rugsėjo 25 d.

Mielas Kolega,
Tamstos š. m. rugpjūčio 12 d. laiškas pasiekė mane rugsėjo 2 d. Nors vėžlio greitumu, tačiau tenka pasitenkinti, kad nors iš viso jį gavau. Bent dabar esu tikras, kad visi dar tebesilaikote ir perėjusios pro Jūsų galvas karo audros Jūsų su savim nenusinešė, t. y. nepasiėmė į amžinybę…

Čia norėjau Tamstai pranešti apie štai ką: prieš porą mėnesių aš buvau iškėlęs klausimą restauruotis savo pareigose, būtent, kiek tai liečia Lietuvos piliečių konsulinę globą okupuotoje Vokietijoje. Tai padariau todėl, kad yra gyvas reikalas sakytiems mūsų tautiečiams patikrinti tokią globą.

Vadovavausi tuo, kad krašto okupavimas konsulinių interesų nekariaujančios šalies okupuotame krašte nepanaikina, kol tame krašte yra tokios šalies piliečių. Gal tik pakitėja jų interesų apsaugojimo bei gynimo sąlygos, nes tenka skaitytis su okupacinio rėžimo sudarytomis aplinkybėmis.

Viskas tad priklauso nuo okupanto geros valios. Kadangi kai kurioms kitoms šalims, pav. Šveicarijai, leista turėti savo konsulatus Vokietijoje ir jiems veikti nekliudoma, tai turėjau pagrindo priminti Sąjungininkams ir Lietuvos reikalą, pav. nors kad ir tam, kad neužmirštų, jog Lietuva ir aš, kaip jos Pasiuntinys, dar tebeegzistuojame…

Tuo tikslu įteikiau čionykštėms britų ir amerikiečių ambasadoms atitinkamą „Aide Memoire“, kurio nuorašus pasiunčiau Povilui [Žadeikiui] ir Broniui [Balučiui], kad paremtų mano pastangas iš savo pusės.

Deja, iki šiol iš to nieko apčiuopiamo neišėjo. Ir viena, ir kita ambasada išsisukinėja duoti bet kokį esminį atsakymą. Nors keldamas kalbamą klausimą nebuvau didelis optimistas ir jį kėliau tik todėl, kad tai buvo reikalinga taktikos sumetimais, tačiau jaučiuosi kiek nusivylęs, kad nesusilaukiau aktyvesnės pagalbos iš Povilo ir Broniaus. Pirmasis atsakė, kad jis iš viso nieko man rūpimu klausimu nepadarė, o antrasis aiškinasi, jog jam esą tenka susidurti su siena, kurios kakta pramušti negalįs.

Parapijoje, kurioje aš dabar randuosi asmeniškai, reikalas išsivystė kiek pozityvesne linkme, tai dėka paramos kai kurių mano prancūziškų prietelių, su kuriais sumezgiau prietelystės santykius tebebūdamas internuotųjų stovykloje. Vieton restauravimosi, man buvo sugestionuotas projektas sudaryti savą lietuvišką „Comité de Secours“ atbėgėliams globoti ir bendrai rūpintis lietuviškais reikalais. […]

Tai tiek tegalėjau čia parašyti, Mielam Kolegai, apie savo „veiklą“. Kaip matote, esu atsidūręs ant tam tikros seklumos. Ar greitai susidarys sąlygos man pajudėti iš vietos, sunku numatyti, nors tam tikrų simptomų pastebėti galima. Bet tai surišta su laiku. Belaukiant geresnio vėjo, teks, greičiausiai, dar daugiau susitraukti. Mat esu visiškai be pinigų. Vargstu iš atbėgėliui skirtos normos, kurios neužtenka ne tik pragyvenimui su šeima, bet ir vienam asmeniui. […]

Esu giliai dėkingas Tamstai už jautrumą dėl mano šeimos likimo. Džiaugiuosi galėdamas Tamstai pranešti, jog po ilgoko ieškojimo ją susiradau ir padariau visa, ką tik galėjau, kad ją „repatrijuotų“ pas mane į Paryžių. Tikiuosi artimiausioje ateityje ją čia susilaukti. Tuomet pradėsime gyvenimą iš naujo. Gyvenimas mums čia nebus lengvas, bet gal bus vis tik lengviau vargti drauge, negu kaip dabar atskirtiems…

Šiurpu stačiai ir prisiminti tai, kiek teko daug mano žmonai ir mano sūneliui iškentėti tuo metu, kada aš buvau nacių kalinamas ir jiems teko vieniems, be jokios pagalbos iš kitų pusės, net savųjų lietuvių, nugalėti visus sunkumus ir išsigelbėti nuo pavojų, kokie jiems grėsė.

Tamsta jau turbūt būsi girdėjęs, jog dar 1943 metų lapkričio mėn. netekome nuosavo buto Berlyne. Jis po vieno iš didžiųjų oro puolimų pavirto pelenų ir plytgalių krūva: buvo sunaikinti visi mūsų baldai, visas buto įrengimas ir ištekliai. Po šios nelaimės buvome laikinai susimetę viename nebeveikiančios plytinės sargo namuke Sonnenburge (16 km nuo Kuestrino).

Po milžiniškų ieškojimų, pagaliau buvau suradęs keletą padoresnių kambarių Luckenwalde (50 km į pietus nuo Berlyno). Tačiau persikraustyti į ten jau turėjo pati viena mano žmona, nes pernai birželio 10 d. buvau vokiečių areštuotas ir izoliuotas politinių internuotųjų stovykloje Godesberge.

Rusams priartėjus prie Berlyno, žmona turėjo iš Luckenwalde pabėgti, palikusi visą mūsų mantą, kiek jos dar buvo užsilikę po 1943 m. subombordavimo, vietoje ir nežinia kokiam likimui. Pakelyje buvo kelis kartus traukinyje užpulta lėktuvų, nepaprastai prigąsdinta, o atvykus į Wuerzburgą, dar kartą žiauriausiai subombarduota.

Šio bombardavimo pasekoje visas miestas buvo sunaikintas ir žmona neteko dar ir tų daiktų (bagažo), kuriuos buvo dar pasigriebusi su savim, pabėgdama iš Luckenwalde. Liko tik su pora rankinių čemodanėlių rankoje, kuriuos buvo pasiėmusi su savimi į viešbutį.

Po [to] ji su vaiku buvo nugabenta, kartu su tūkstančiais kitų nelaimingų žmonių, į Bambergo sritį ir patalpinta pas vieną ūkininką kaime. Čia kelis mėnesiu buvo verčiama, net ir vaikas, eiti į lauko darbus. Vienu žodžiu, teko jiems gyventi baisiausiose sąlygose, lyg kokiems nusikaltėliams.

Nebeištverdama, mano žmona rugpjūčio mėn. antroje pusėje atsikėlė į Hanau (30 km nuo Frankfurto) ir ten prisiglaudė laikinai lietuvių atbėgėlių lageryje, visai iškankinta ir be reikalingiausių daiktų.

Bendrai pasakius, jai teko su vaiku ne mažiau iškentėti, kaip man, internuotam. Ji nuėjo tikrą Kryžiaus kelią, tik už ką? Toks tai yra mūsų „išlaisvinimas“.

Tikiuosi, kad, Mielas Kolega, jautiesi geriau, kaip aš, suterorizuotas, nuskurdintas ir išsiųstas iš normalaus gyvenimo.

Su kuo geriausiais linkėjimais Tamstos mielai šeimai, Kolegai Girdvainiui ir kitiems bendriems pažįstamiems, lieku visados Jums atsidavęs,

Kazys Škirpa

The Economist nuotrauka.

Posted by Vidmantas Valiusaitis on Saturday, April 2, 2022

 

Bronė Škirpienė ir Kazys Škirpa, 1938 m. Varšuva.

Posted by Vidmantas Valiusaitis on Saturday, April 2, 2022

 

Kazio ir Bronės Škirpų paminklas Kauno Petrašiūnų kapinėse.

Posted by Vidmantas Valiusaitis on Saturday, April 2, 2022

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Martyno Mažvydo bibliotekoje apsilankė Lietuvos diplomato Kazio Škirpos marti
  2. Vilniuje ir Kaune paminėtos pulkininko Kazio Škirpos 40-osios mirties metinės (nuotraukos, video)
  3. J. Ohmanas: Karas Ukrainoje nėra tik ukrainiečių reikalas
  4. A. Navys, M. Sėjūnas. Lietuviai mano, kad juos imsim į nelaisvę? Ne. Deginsim gyvus
  5. V. Valušaitis. Ukrainos okupacija pagal Stalino scenarijų Suomijai?
  6. V. Valiušaitis. Atrastas Lietuvių aktyvistų fronto įsteigimo aktas
  7. V. Valiušaitis. Kurią Lietuvą mes statome šiandien – P. Cvirkos ar A. Ramanausko-Vanago? (nuotraukos)
  8. V. Valiušaitis. Nemanau, kad meras sąmoningai kalba netiesą, manau, tiesiog nežino istorijos
  9. V. Valiušaitis. Škirpa ir Gira: „liaudies priešas“ ir „liaudies poetas“ (nuotraukos)
  10. V. Valiušaitis. Rusijos gėda
  11. Paviešinti istoriniai video kadrai: Petras Cvirka ir kiti kolaborantai veža „Stalino saulę“.
  12. Išleista Kęstučio Skrupskelio knyga „Užpulti gynėmės. 1940–1941 metų įvykiai ir jų ištakos“
  13. V. Valiušaitis. Maloniai nustebino naujausias J. Urbšio atsiminimų leidimas
  14. V. Valiušaitis. Škirpa rodo lietuviui kelią, kaip kovoti dėl savo teisių
  15. L. Milčius. Šlovė didvyriams!

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Global-Kapitalistas says:
    12 mėnesių ago

    Kaip globalistai susidorojo su Lietuva , taip dabar ( ir vėl ) dorojasi su Ukraina. Neliks Ukrainos geno fondo – galės stoti bele kur. Lietuva čia pavyzdys.

    Atsakyti
  2. Žemyna says:
    12 mėnesių ago

    Kone įprastas mūsų turgaus aikščių vaizdas pokariu:
    specialiai, didesniam siaubui sukelti, jose laikydavo sukrautus nužudytų Laisvės kovotojų, ar nelaiku bei netinkamoje vietoje po kojom pasipainiojusių žmonių kūnus su žiauraus kankinimo pėdsakais…
    „ВОЛКОДАВ НКВД”. Они казнили его семью, он поклялся отомстить и сделал это“
    Vieniem didvyris, kitiems budelis, kokiam ne dažnas prilygtų…
    – youtu.be/LLZRUQnc_cs
    Tačiau tokių sėta sėkla sudygo ir dauginasi. Štai jo sekėjų veikla Ukrainoje – surištomis rankomis varomą sumedžiotą žmogų nušauna į pakaušį, išžagina, ir dar bando tanku į asfaltą įtrinti… Vien nušauti savo auką tokios psichikos būklės ?žmogui jau negana…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ukraina ginasi | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį

2023 03 24
Pasienio stebėjimo sistemos | vrm.ltv.lt nuotr

Stebimas visas pasienio ruožas su Baltarusija

2023 03 24
Žuvinto biosferos rezervatas | Baltijos aplinkos forumo nuotr.

10 taisyklių, kurių reikia laikytis gamtoje

2023 03 24
ES Investicijos | pixabay.com nuotr.

Regionų lūkesčiai dėl ES investicijų gali virsti nusivylimu projektams net neprasidėjus

2023 03 24
Švietimas | emokykla.lt nuotr.

Gerai dirbantys švietimo įstaigų vadovams galės tęsti karjerą kitoje įstaigoje

2023 03 24
Muziejų įstatymo pakeitimo projektas | Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos nuotr.

Atnaujintas Muziejų įstatymas

2023 03 24
Seimas apsisprendė dėl religinių bendrijų pripažinimo reglamentavimo | LRT nuotr.

Seimas apsisprendė dėl religinių bendrijų pripažinimo įteisinimo

2023 03 24
Gediminas Navaitis | respublika.lt, S. Žumbio nuotr.

Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (II)

2023 03 23
Ūkininkų mitingas prie Seimo | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuotr.

Prie Seimo – ūkininkų protestas (nuotraukos)

2023 03 23
Ukraina – bus laisva! | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Šiais metais Ukraina gaus 252 vakarietiškus tankus

2023 03 23
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukraina ginasi | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį

2023 03 24
Raimundas Lopata | lrs.lt nuotr.
Lietuvoje

Siūloma, kad žvalgyba praneštų apie sekimą

2023 03 24
Eglutės | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Šventinės eglutės sugrįš į Kalėdų mišką

2023 03 24
Laukiama pasiūlymų „Via Baltica“ projektams
Lietuvoje

Tvarkomas viadukas nuo Vilniaus į Trakus

2023 03 24
Skruzdės | pixabay.com, ImageParty nuotr.
Gamta ir žmogus

Su bundančia gamta bunda ir kenkėjai

2023 03 24
Pasienio stebėjimo sistemos | vrm.ltv.lt nuotr
Lietuvoje

Stebimas visas pasienio ruožas su Baltarusija

2023 03 24
Neringa | Deniso Nikitenkos nuotr.
Lietuvoje

Neringa kviečia sodinti Šimtmečio giraitę

2023 03 24
Aplinkos tarša nuotekomis | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimas imasi aplinkosaugos pataisų

2023 03 24
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • >Vazektomijai apie L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus
  • olialia apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Vazektomija apie L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus
  • Nuoroda apie V. Kavaliauskas. Jei turit savigarbos – nedalyvaukit tame

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (II|)
  • Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį
  • Siūloma, kad žvalgyba praneštų apie sekimą
  • Šventinės eglutės sugrįš į Kalėdų mišką
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 24
0
Ukraina ginasi | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Vakar Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečią kartą per dvi dienas lankėsi itin nuo karo nukentėjusiose šalies teritorijose. Nuvykęs į pietinį...

Skaityti toliau

Stebimas visas pasienio ruožas su Baltarusija

by Ditė Česėkaitė
2023 03 24
0
Pasienio stebėjimo sistemos | vrm.ltv.lt nuotr

Moderniomis sienos stebėjimo sistemomis jau kontroliuojamas visas Lietuvos pasienio su Baltarusija ruožas (678,82 km). Praėjusių metų pradžioje šių sistemų pagalba...

Skaityti toliau

10 taisyklių, kurių reikia laikytis gamtoje

by Kristina Aleknaitė
2023 03 24
1
Žuvinto biosferos rezervatas | Baltijos aplinkos forumo nuotr.

Dar karantino išgarsintas laisvalaikio leidimas gamtoje vis labiau patinka daugeliui žmonių, tačiau daugelis pamiršta ar ignoruoja taisykles, kurių reikėtų laikytis...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • >Vazektomijai apie L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus
  • olialia apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Vazektomija apie L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus
  • Nuoroda apie V. Kavaliauskas. Jei turit savigarbos – nedalyvaukit tame
  • taip ir neteko apie Bus pristatyta knyga apie Lietuvos karo vadą – J. K. Chodkevičių
Kitas straipsnis
Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 04 07 16:37

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 04 07 16:37

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai