Visuomenininkai ir Birželio sukilimo dalyviai reikalauja palikti K. Škirpos gatvės pavadinimą

Daugiau nei 10 visuomeninių organizacijų kreipėsi į Vilniaus merą Remigijų Šimašių ir Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisiją, reikalaudamos palikti esamą Vilniaus Kazio Škirpos alėjos pavadinimą. Inicijuotą Kreipimąsi pasirašė ir Birželio sukilimo dalyviai Jonas Algirdas Antanaitis ir Alfonsas Žaldokas.

Pareiškimo autoriai atkreipia dėmesį, kad K. Škirpos nuopelnai įtvirtinant ir mėginant atkurti Lietuvos valstybingumą, kurie ir yra pagerbiami pavadinant gatvę jo vardu, yra akivaizdūs ir neginčijami net jo kritikų. Nėra jokių istorinių duomenų apkaltinti K. Škirpą nei tiesioginiu dalyvavimu Holokauste, nei žudynių kurstymu. Vienintelis jam adresuojamas priekaištas – tariamai antisemitinės pažiūros. Tačiau ir tai, pareiškimo autorių teigimu, tėra pretekstas išniekinti iškilaus kovotojo už Lietuvos laisvę atminimą bei mėginimas paneigti pačią lietuvių tautos teisę visomis aplinkybėnmis ir priemonėmis priešintis pavergėjams ir ginti savo valstybės nepriklausomybę.

„Iš principo klaidingas ir potencialiai pražūtingas valstybinei ir tautinei savimonei yra požiūris, jog istorinių asmenybių politinės pažiūros Lietuvos valstybei yra svarbesnės nei tų asmenybių realus indėlis į modernios Lietuvos valstybės valstybingumo kūrimą ir išsaugojimą. Esame įsitikinę, kad valstybė savo istorines asmenybes vertina ir viešo pagerbimo ženklus joms skiria vadovaudamosis visų pirma indėlio į valstybingumą kriterijumi: valstybės kūrėjus gerbia, o išdavikus – pasmerkia,“ – teigiama pareiškime.

Vykstantį puolimą prieš K. Škirpą ir kitus Birželio sukilimo ir Laikinosios vyriausybės narius pareiškime siūloma traktuoti kaip mėginimą iš tautos istorinės sąmonės ir viešosios atminties vietų ištrinti Birželio sukilimą ir diskredituoti jo organizatorius bei Laikinosios Vyriausybės narius. Teigiama, kad ši ir savo esme antivalstybinė tendencija Lietuvos viešajame politiniame gyvenime stebima jau daugelį metų ir tolydžio stiprėja, o Sukilimas aiškinamas ir vertinamas atsietai nuo istorinio konteksto. Skleidžiama melaginga žinia, kad Sukilimas buvo tik siauro nacionalsocialistinės Vokietijos rėmėjų būrio akcija, kuria siekta pasitarnauti Lietuvą užgrobusiam naujam okupantui ir pelnyti jo palankumą, mainais gaunant teisę į ribotą savarankiškumą. Teigiama, kad iš tiesų Sukilimas buvo savarankiškas tautos valios proveržis, okupantui ir pasauliui paliudijęs sovietų įvykdytos Lietuvos aneksijos prievartinį pobūdį bei pačios tautos ryžtą susigrąžinti nepriklausomybę, taip pat nuplovęs 1940 m. birželio 15 dieną Lietuvos priimto SSRS ultimatumo užtrauktą gėdą.

„Bandymai perrašyti Lietuvos XX amžiaus nepriklausomybės kovų ir rezistencijos istoriją, kurti fragmentuotą istorinę sąmonę ir dekonstruoti tautą vienijantį bei tautinę ištikimybę ugdantį istorijos suvokimą, yra nacionaliniam saugumui grėsmę kelianti, net gyventojų pasiryžimą gintis agresijos atveju pakertanti veikla. Tikimės, kad tokios savo esme okupacijos neigimui prilygstančios iniciatyvos nėra ir ateityje nebus laikomos pilietiškais ir patriotiškais poelgiais, bet, priešingai, bus vertinamos kaip ardomoji antivalstybinė veikla ir susilauks deramo už šalies saugumą atsakingų institucijų dėmesio bei vertinimo“ – kategoriškai situaciją vertina pareiškimo autoriai.

Pareiškimu reaguojama į brito Marko Adamo Haroldo prašymą pakeisti K. Škirpos gatvės pavadinimą, nes šis esą pasižymėjo antisemitinėmis pažiūromis. Vilniaus savivaldybės komisija svarsto šį visuomenėje diskusijas ir pasipiktinimą sukėlusį Didžiosios Britanijos piliečio prašymą.