Spalio 14-ąją visoje šalyje vyks prevencinė akcija „Švilpukas saugo“, kviečianti prisiminti, kad saugumas kelyje prasideda nuo budrumo ir atsakingo elgesio. Lietuvos policijos pareigūnai kartu su socialinės iniciatyvos partnere UAB „Autoaibė“ šios akcijos metu vairuotojams dalins ultragarsinius švilpukus – mažas, bet veiksmingas priemones, padedančias sumažinti susidūrimų su laukiniais gyvūnais riziką.
Susidūrimų su gyvūnais daugėja
Susidūrimų su gyvūnais per 7 metus padaugėjo beveik tris kartus: nuo 2 422 atvejų 2017 metais iki 6 863 atvejų 2024 metais. Pastaruosius 4 metus kelyje ant gyvūno užvažiuoja ar kitaip su juo susiduria vidutiniškai beveik 6 tūkst. vairuotojų. Dažniausiai – gegužės, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais.
Gamtos fotografas, ornitologas ir rašytojas, besirūpinantis biologinės įvairovės išsaugojimu ir gyvūnų gerove, Marius Čepulis teigia, kad Lietuvoje laukinių gyvūnų populiacija yra išaugusi kelis kartus, nes gyvūnams pakanka maisto, prisideda ir švelnesnis klimatas – daugiau gyvūnų išgyvena žiemas – tai pati svarbiausia priežastis.
Gamtininkas Marius Čepulis apie laukinių gyvūnų populiaciją
„Labai išaugusi elnių populiacija, labai daug stirnų. Nors ne taip smarkiai, bet ir briedžių populiacija padidėjusi, o šernų kiekis priklauso nuo regiono – vienur jų padaugėja, kitur sumažėja. Smulkesni gyvūnai – usūriniai šunys, barsukai – taip pat pakliūva po automobilių ratais. Ir jų populiacijos gana stipriai didėja“, – teigia M. Čepulis.
Kadangi eismas yra intensyvesnis – daugiau automobilių, daugiau gyvūnų, todėl daugiau būna ir susidūrimų. Gamtininkas duoda patarimą: „Pamatęs gyvūną prie kelio, vairuotojas visada turi smarkiai pristabdyti – nesvarbu, koks tai gyvūnas. Gyvūnai nesupranta atstumo, reaguoja į šviesas ir gali netikėtai išbėgti į kelią. Be to, jei bėga vienas, beveik visada po jo bėga ir kiti. Pavyzdžiui, jei kerta kelią vienas elnias – tikėtina, kad iš paskos bėgs dar keli, tas pats pasakytina ir apie šernus ar stumbrus. Todėl pamačius vieną gyvūną būtina sulėtinti greitį ir stebėti aplinką – dažnai po pirmojo kelią kerta antras, trečias ar net ketvirtas. Tai labai svarbu žinoti kiekvienam vairuotojui.“
Rugsėjis–spalis – elnių ir briedžių rujos metas. Šiuo laikotarpiu jie dažniau juda iš miško į laukus maitintis, todėl ten, kur keliai eina pamiške, vairuotojai turi būti itin atsargūs, ypač temstant ir švintant.
Perspėjimai vairuotojams
„Rujos laikotarpiu gyvūnai tampa ypač aktyvūs“, – perspėja M. Čepulis. Jis pabrėžia, kad kalbame ne apie migraciją visoje Lietuvoje – tokio reiškinio nėra, tačiau gyvūnai pereina iš vienos vietos į kitą, ypač ten, kur kelias kerta jų mitybos ir poilsio teritorijas.
„Būtent temstant ir švintant gyvūnai yra aktyviausi – eina iš miškų maitintis ir grįžta atgal. Vidury nakties jų judėjimas mažesnis, bet vakare ir anksti ryte – pats aktyvumo pikas. Rujos metu, kai daugiau gyvūnų susirenka į vieną vietą, jų elgesys tampa dar aktyvesnis, todėl kelyje tikimybė juos sutikti išauga“, – sako gamtininkas.
Tad jei kelias kerta tokias vietas, būtina būti itin atidiems. Pasak eksperto, vienas iš būdų apsisaugoti – pasirinkti tinkamą greitį. Lėtesnis važiavimas suteikia laiko sureaguoti ir sustabdyti automobilį.
„Elnių rujos metu per mišką pats važiuoju ne didesniu nei 60 km/h greičiu“, – tikina M. Čepulis.
Policija ragina saugotis gyvūnų keliuose
Daugiausia skaudžių susidūrimų keliuose nutinka su briedžiais – jie dideli, sunkūs ir dažnai pasirodo visiškai netikėtai. Preliminariais Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, per 8 šių metų mėnesius užfiksuota 4 700 susidūrimų su gyvūnais. Tai 11 proc. daugiau nei per tokį patį laikotarpį pernai. Iš jų 16 eismo įvykių buvo įskaitiniai: žuvo vienas asmuo, sužeista 14.
„Vienas neatsargus momentas kelyje gali kainuoti gyvybę – tiek vairuotojo, tiek gyvūno. Todėl raginu visus rūpintis ne tik savimi, bet ir aplinka, kuria važiuojame“, – sako Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys.
Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų pareigūnai penkiolikoje miestų – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Tauragėje, Telšiuose, Utenoje, Gargžduose, Kretingoje, Nidoje, Palangoje, Plungėje ir Šilutėje – dalins saugumo priemones – ultragarso švilpukus. UAB „Autoaibė“ šiemet akcijai skyrė 2 000 šių įrenginių.
Kaip veikia ultragarsinis švilpukas
Ultragarsinis švilpukas – nedidelis prie automobilio priekinio buferio arba šoninio veidrodėlio lengvai pritvirtinamas įrenginys. Į jį patenkant oro srovei, prietaisas pradeda skleisti ultragarsą, kuris netoli kelio esančius gyvūnus verčia suklusti ir nesiartinti.
Gyvūnų girdimas garso dažnio diapazonas yra platesnis nei žmonių. Paprastai žmogus girdi nuo 16 Hz iki 20 kHz, o daugumos laukinių gyvūnų viršutinė dažnių riba siekia net 40 kHz ir daugiau. Pavyzdžiui, galvijų girdimas diapazonas yra nuo 16 Hz iki 40 kHz. Garsai virš 20 kHz yra vadinami ultragarsu. Būtent ultragarsą ir skleidžia apsauginiai švilpukai. Skleidžiamo garso spindulys siekia net 400 metrų ir atbaido daugumą laukinių ir naminių gyvūnų nuo ketinimo perbėgti kelią. Automobilio viduje tokio garso negirdi nei žmonės, nei keturkojai gyvūnai. Švilpukų montavimui prireiks vos kelių minučių. Ant automobilio lengvai prilipdomos mažos plokštelės, ant jų uždedami patys švilpukai.
Parengta pagal Lietuvos policijos pranešimą
