Sekmadienis, 19 balandžio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Vilniuje bus minima Lietuvos vėliavos diena

www.alkas.lt
2024-12-30 12:35:08
244
PERŽIŪROS
18
Lietuvos vėliavos dieną Gedimino pilies bokšte iškilmingai iškelta trispalvė

Lietuvos vėliavos dieną Gedimino pilies bokšte iškilmingai iškelta trispalvė | KAM, A. Pliadžio nuotr.

Sausio 1 d. 14 val. Katedros aikštėje Vilniuje bus minima Vėliavos diena ir 106-osios Lietuvos vėliavos iškėlimo Gedimino pilies bokšte metinės. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai iškilmingai nuleis 2024 metais plevėsavusią Tripalvę ir iškels naują.

Tradiciškai nuleistoji vėliava kasmet perduodama saugoti vienai iš Lietuvos mokyklų, pasižymėjusių ugdant pilietiškumą, puoselėjant istorinę atmintį. Šių metų Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybinė vėliava bus įteikta Alytaus r. Butrimonių gimnazijai.

Katedros aikštėje vyksiančiose iškilmėse planuoja dalyvauti LR Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis, krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa bei Vilniaus miesto savivaldybės meras Valdas Benkunskas.

Renginį organizuoja Krašto apsaugos ministerija, Kultūros ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Renginio dienotvarkė:

14:00-14:30 val. Iškilmės Katedros aikštėje, Gedimino paminklo papėdėje

  • nuleidžiama 2024 metų Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybinė vėliava
  • iškeliama 2025 metų Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybinė vėliava
  • iškilmingos salvės, atliekamos Garbės sargybos kuopos karių
  • LR Seimo, Krašto apsaugos ministerijos ir Vilniaus miesto vadovų sveikinimo kalbos
  • 2024 metų Gedimino pilies bokšto trispalvė perduodama Alytaus r. Butrimonių gimnazijai
lnm.lt nuotr.
lnm.lt nuotr.

Pirmą kartą Lietuvos trispalvė Gedimino pilies bokšte suplevėsavo 1919 metų sausio 1 d. Tąkart ją iškėlė Lietuvos savanorių grupė, vadovaujama Vilniaus miesto komendanto Kazio Škirpos. Pakelta vėliava buvo palydėta šūviais, po to savanoriai sugiedojo Lietuvos himną.

Deja, pirmą kartą iškelta Lietuvos trispalvė plevėsavo neilgai. 1919 m. sausio 6 d. Vilnių užėmę bolševikai nuo trispalvės nuplėšė geltoną ir žalią spalvas, palikę tik raudoną.

Prisimenant ir pagerbiant savanorių žygdarbį, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kiekvienais metais sausio 1-ąją dieną rengiamos Vėliavos pakėlimo iškilmės.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Vilniuje bus minima Lietuvos vėliavos diena
  2. Sausio 1-oji – Lietuvos vėliavos diena (video)
  3. Lietuvos vėliavos dieną Gedimino pilies bokšte iškilmingai iškelta trispalvė (video)
  4. Sausio 1-ąją, Lietuvos vėliavos dieną, Gedimino pilies bokšte trispalvę iškels Garbės sargybos kariai
  5. Vilniuje paminėtas Lietuvos vėliavos iškėlimo Gedimino pilyje 100-metis
  6. Istorikė L. Lesauskaitė Lietuvos vėliavos dieną dalijosi mintimis apie Trispalvę
  7. Lietuvos vėliavos dieną Gedimino pilies bokšte iškilmingai iškelta trispalvė
  8. Sausio 1-ąją minėsime Lietuvos vėliavos dieną
  9. Sostinėje tradiciškai paminėta Vėliavos diena (nuotraukos)
  10. Gedimino kalno bokšte įvyko Lietuvos vėliavos pakėlimo iškilmės (nuotraukos)
  11. Prieš 85 metus iš lenkų okupantų atgautame Vilniuje vėl suplevėsavo Lietuvos vėliava
  12. Vilniuje bus pagerbta Lietuvos vėliava (video, audio)
  13. 2020 metų Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybinė vėliava bus perduota saugoti Garliavos J. Lukšos gimnazijai
  14. Gedimino kalne iškilmingai pagerbta Lietuvos vėliava (nuotraukos)
  15. Turime tinkamai įamžinti kovojančios Lietuvos Prezidento J. Žemaičio-Vytauto atminimą

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 18

  1. Dėkoju says:
    1 metai ago

    Ačiū Alkas.lt už šią žinią. Didžiojoje žiniasklaidoje tokios žinios neradau, matyt jai ši žinia neverta paskelbimo…

    Atsakyti
  2. Vilna says:
    1 metai ago

    Tai,kaip čia tie bolševikai galėjo 1919 m. sausio 6 d. rasti Gedimino bokšte iškeltą Lietuvos trispalvę, jeigu Lietuvos kariuomenei sausio 1-2 d. palikus Vilnių jame, regis, jau sausio 3 d. įsitaisė lenkų kariai, kurie aišku negalėjo pakęsti Lietuvos vėliavos, plevesuojančios bokšte, ir vietoje jos išsikėlė savąją lenkišką. Tad Lietuvos vėliavos dienos proga būtina detalesnė ir faktais pagrįsta istorinė informacija apie K.Škirpos vyrų iškeltos Lietuvos vėliavos likimą. Juolab, kad nėra aišku kieno sprendimu, iškėlus trispalvę, Lietuvos kariuomenė paliko Vilnių. Be to, kodėl ji į Vilnių negrįžo 1919 metais išvejant bolševikus iš Lietuvos net už Zarasų. Benkunskiui kaip merui negali nerūpėti tokie kardinalūs istoriniai klausimai.

    Atsakyti
    • Švietimo kursai >Vilna says:
      1 metai ago

      Prieš komentuojant, reikėtų pasiskaityti informacinius šaltinius:”Deja, pirmą kartą iškelta Lietuvos trispalvė plevėsavo neilgai. 1919 m. sausio 6 d. Vilnių užėmę bolševikai nuo trispalvės nuplėšė geltoną ir žalią spalvas, palikę tik raudoną.Antrą kartą Lietuvos trispalvė suplevėsavo 1920 m. rugpjūčio 26 d., kai į Vilnių sugrįžo Lietuvos kariuomenė. Tačiau tų pačių metų spalio 9 d. Vilnių užgrobė lenkų „želigovskininkai“ ir lietuviška trispalvė vėl buvo nuplėšta…”( Vikipedija) ht tps://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_vėliavos_diena

      Atsakyti
      • Vilna says:
        1 metai ago

        Wikipedija – tai ne šaltinis. Akivaizdu, kad trispalvė labiausiai žeidė Lenkijos ambicijas dėl Vilniaus, juolab, kad vyko ir karas su Lenkija, siekusia užgrobti Vilnių ir Lietuvą. Taigi vargu ar vėliava, Lietuvos karių nesaugoma, galėjo 6 d. plevėsuoti bokšte. Benkunskui gėda, kad nepasirūpinta, jog tas Lietuvos vėliavos istorijos faktas būtų deramai ištyrinėtas.

        Atsakyti
        • Švietimo kursai >Vilna says:
          1 metai ago

          Gal kitas šaltinis- Lietuvos Respublikos Seimo internetinis puslapis užtaisys tamstos Lietuvos istorijos žinojimo spragas? “1919 m. sausio 1 d. Vilniaus komendanto Kazio Škirpos iniciatyva Lietuvos trispalvė vėliava antrą kartą buvo iškelta Gedimino pilies bokšte, vėliava buvo pagerbta šūvių salve. Vėliava Gedimino pilies bokšte plevėsavo iki 1919 m. sausio 6 d., kai Vilnių užėmė Sovietų Rusijos kariuomenė.” lrs.lt/sip/portal.show?p_r=38111&p_k=1&p_a=1745&p_kade_id=10

          Atsakyti
          • Vilna says:
            1 metai ago

            Seime galima rasti partijų politiką, o ne istoriją. Žmonių, menančių tuos laikus, atmintis sako, kad lietuvių kariuomenei palikus Vilnių jame kelioms dienoms – iki sausio 6 d. buvo įsitaisę Pilsudskio lenkai ir, suprantama, Lietuvos vėliavą nuplėšė. Taigi bolševikai veikiausiai iš Lenkijos vėliavos, atplėšę baltą jos dalį, darėsi raudoną bolševikinę.

          • Tomas Jakutis says:
            1 metai ago

            Man Vilnos versija įtikinamesnė, nei Švietimo kursų. Trečdalis Trispalvės neitin panašu į vėliavą, pusė lenkiškos šiek tiek panašiau.
            1919 m. Vilniuje Gedimino pilies bokšte nesaugoma Lietuvos vėliava nebūtų nė paros kabojusi.

          • skt. says:
            1 metai ago

            Ištrauka iš Visuotinės lietuvių enciklopedijos straipsnio “Lietuvos valstybės vėliava”: Vokiečiams pasitraukus iš Vilniaus 1919 01 01 vakare Vilniaus komendanto K. Škirpos iniciatyva Lietuvos trispalvė antrą kartą iškelta Gedimino pilies bokšte, prie jos pastatyta sargyba, vėliava pagerbta šūvių salve. Trispalvė pilies bokšte plevėsavo iki 01 06 – tada Vilnių užėmė Sovietų Rusijos kariuomenė” . Straipsnį parašė istorikas, hunanitarinių mokslų daktaras Edmundas Antanas Rimša. vle.lt/straipsnis/lietuvos-valstybes-veliava/ Gal Vilna turėtų informuoti Visuotinės lietuvių enciklopedijos redakciją apie galimas klaidas tame straipsnyje? Žinoma, nurodydamas savo turimos informacijos šaltinius.

          • skt. says:
            1 metai ago

            Patikslinu : humanitarinių mokslų daktaras.

          • Tomas Jakutis says:
            1 metai ago

            skt., sakykite prašau, ar 1919 m. sausio 4-5 dienomis Vilniuje buvo Lietuvos kariuomenė?

          • Vilna says:
            1 metai ago

            Kaip ji ten Bokšte sargybos nesaugoma galėjo plevėsuoti iki sausio 6 d., kai Lietuvos kariuomenės Vilniuje nebeliko jau sausio 2 d., Rimšai žinoti, bet to jis neparašė.

          • pritariu Vilnai says:
            1 metai ago

            Mano manymu, Vilna, kaip tų įvykių amžininkas, žino geriau už dabartinius istorikus mokslų daktarus , kaip ten viskas buvo 🙂

        • Dar says:
          1 metai ago

          Vilna, kiek,ums metų, kad taip gerai atsimenat įvykius prieš šimtą su viršum metų?

          Atsakyti
          • Vilna says:
            1 metai ago

            Tai, matyt, turėtų būti gerokai daugiau negu šimtas, jeigu atsimenu įvykius senesnius nei šimto metų.
            Su Naujais Metais, su naujais lapais!

  3. Gal derina veiksmus su Lenkija? says:
    1 metai ago

    Šventės yra gerai, bet žiūrėkime kas vyksta : Lietuvos Vyriausybės ministras, bet gal pirmiausia derina veiksmus su Lenkija? Gal Lenkija galimai padės įkurti dar vieną “regioną” Lietuvoje ? “…Kondratovičius kolegoms Lenkijoje pristatė Lietuvos siekius įkurti Regionų ministeriją 2024-12-30 15:50 / šaltinis: BNS tv3.lt/naujiena/lietuva/kondratovicius-kolegoms-lenkijoje-pristate-lietuvos-siekius-ikurti-regionu-ministerija-n1387932

    Atsakyti
  4. Jonas says:
    1 metai ago

    Taip, taip. Aš jau senokai pastebiu, kad po Neprikalusomybės atkūrimo 1990 m. imus mažėti rusiškojo pasaulio įtakai, Lietuvoje atsikuria jėgos, siekiančios rusiškąjį pasaulį pakeisti lenkiškuoju, užimti jo vietą. Lietuvai tai nieko gero nežada. Nesena istorinė patirtis pateikia daug medžiagos apie lenkiškojo laikotarpio okupaciją bei lenkiškąjį nacional–imperializmą. Visuotinai žinoma, kad daug šimtmečių prieš, dabartiniu laiku, o ir ateity Lietuva turėjo, turi ir turės tris didžiuosius savo kaimynus, kurie plėšė Lietuvos žemes, dažnai ją okupuodavo. Tai kaimynas iš rytų, pietų ir vakarų. Vakarinis didysis kaimynas dabar yra truputį nuo Lietuvos sienų atitolintas. Bet žinoma ir tai, kad istorija kartojasi, todėl į visa tai lengvabūdiškai žiūrėti negalima. Reikia nuolat rūpintis valstybės stiprinimu visomis priemonėmis.

    Atsakyti
  5. +++ says:
    1 metai ago

    Ar per tą minėjimą Škirpa bus bent paminėtas ? Ar Gedimino bokšte yra jis kaip nors pagerbtas ?
    Kodėl buvo suimta Astrauskaitė už tai, kad Trispalvės gatvėje laikė Trispalvę ?

    Atsakyti
  6. Klaustukas says:
    1 metai ago

    Sveikinu visus Alko vartotojus su artėjančiais Naujais Metais. Linkiu Alkui ir toliau atlaikyti negandas ir išlikti savimi. Te Naujieji Metai bus, ir visiems Alko vartotojams, blaivaus proto, mąstymo ir tikrovės teisingo suvokimo. Darnos Doroje. Sėkmės visiems.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kapčiamiesčio karinis poligonas
Lietuvoje

S. Birgelis. Seinų savivaldybės tarėjų prašymai susitikti su Lietuvos kariuomenės atstovais – liko be atsako

2026 04 18
UNESCO vietovės vadovėliuose
Kultūra

UNESCO vietovės – ugdymo programose ir vadovėliuose

2026 04 18
Ukmergė kviečia į šventę „Molinuko teatras“
Kultūra

Ukmergėje atgis lėlės: miestas kviečia į šventę „Molinuko teatras“

2026 04 18
Baltijos šalių Ministrai Pirmininkai
Lietuvoje

Taline – dėmesys strateginiams infrastruktūros projektams ir saugumui

2026 04 17
Išdeginta žolė
Gamta ir žmogus

Kova su žolės degintojais įsibėgėja: ugniagesiai griežtina kontrolę

2026 04 17
Kelio darbai
Lietuvoje

Visagino keliams atnaujinti skiriama per 1 mln. eurų

2026 04 17
Darbai Neryje
Gamta ir ekologija

Prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėto Neries vagos gilinimo

2026 04 17
„Wizz Air“ lėktuvas
Lietuvoje

„Wizz Air“ Vilniuje mini 15 metų sukaktį ir siūlo naują kryptį į Prahą

2026 04 17
Panemunės baseinas
Lietuvoje

Kaunas ruošiasi Panemunės baseino atidarymui

2026 04 17
Lietuvos paštas
Lietuvoje

Mažėjant laiškų, paštui ieškoma naujo vaidmens

2026 04 17
Gertuvė
Gamta ir žmogus

Klaipėdoje jau veikia 33 vandens gertuvės

2026 04 17
Gėrimai
Lietuvoje

Siekiama saugoti vaikų sveikatą nuo alkoholį imituojančių gėrimų poveikio

2026 04 17

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie Apie Vilnijos lietuvių skaičių ir jų gyvenimo naujienas Lenkijos okupacijos laikmečiu (1920–1939 m.) (I)
  • >Kažin apie Apie Vilnijos lietuvių skaičių ir jų gyvenimo naujienas Lenkijos okupacijos laikmečiu (1920–1939 m.) (I)
  • Naivus klausimas apie Apie Vilnijos lietuvių skaičių ir jų gyvenimo naujienas Lenkijos okupacijos laikmečiu (1920–1939 m.) (I)
  • Petras Madjaras (Péter Magyar) apie Patvirtinti Medijų rėmimo fondo ekspertai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Savaitgalio varškėtukų receptas su išskirtiniu padažu: užtruksite vos 20 min
  • Kaip į sukčių pinkles nepakliūti antrąsyk?
  • Kaip temperatūrų svyravimai veikia mūsų širdį ir kraujagysles?
  • Ką valgyti balandį: 5 naujos ir pigios idėjos

Kiti Straipsniai

Valdas Vasiliauskas

V. Vasiliauskas. „Soldafonų  potiomkino“ kaimai

2026 04 18
Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis ir jo žmona Ona. XV a. pab. – XVI a. prad. atvaizdas, saugomas Valdovų rūmų muziejuje

A. Švedas. Ar įmanoma rasti Vytauto Didžiojo palaidojimo vietą Vilniaus katedroje?

2026 04 18
Įšventimas į romuvius. Jorė 2025 | V. Daraškevičiaus nuotr.

Kviečia jau 30-oji Jorė: atėjo metas pagauti gamtos galių bangą

2026 04 17
Saulius Skvernelis

Seimas panaikino Sauliaus Skvernelio teisinę neliečiamybę

2026 04 16
Rašytoja Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana

Šatrijos Ragana apie lietuvių kalbą, „Lietuvos lenkus“ ir emigraciją (1903–1922)

2026 04 16
Audrius Valotka

Raginama nutraukti VKI vadovo A. Valotkos politinį persekiojimą dėl lietuviškų žodžių „čigonas“ ir „negras“ vartojimo

2026 04 16
Medijų rėmimo fondas

Patvirtinti Medijų rėmimo fondo ekspertai

2026 04 15
Bylos. Teismas

Teismas: Vilniaus autobusų vairuotojai privalo mokėti lietuvių kalbą

2026 04 14
Lenkijos kariuomenė Vilniaus Katedros aikštėje 1919 04

Apie Vilnijos lietuvių skaičių ir jų gyvenimo naujienas Lenkijos okupacijos laikmečiu (1920–1939 m.) (I)

2026 04 14
Pėteris Madjaras kalba prie tribūnos su šalies vėliavomis fone

V. Sinica. Rinkimai Vengrijoje

2026 04 13

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie Apie Vilnijos lietuvių skaičių ir jų gyvenimo naujienas Lenkijos okupacijos laikmečiu (1920–1939 m.) (I)
  • >Kažin apie Apie Vilnijos lietuvių skaičių ir jų gyvenimo naujienas Lenkijos okupacijos laikmečiu (1920–1939 m.) (I)
  • Naivus klausimas apie Apie Vilnijos lietuvių skaičių ir jų gyvenimo naujienas Lenkijos okupacijos laikmečiu (1920–1939 m.) (I)
  • Petras Madjaras (Péter Magyar) apie Patvirtinti Medijų rėmimo fondo ekspertai
  • +++ apie Seimas panaikino Sauliaus Skvernelio teisinę neliečiamybę
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Pixabay.com nuotr.

Naujuosius sutinkantiems svetur – ligonių kasų priminimas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai