Sausio 1-ąją, įžengus į Naujuosius Metus, kartu minime ir Lietuvos vėliavos dieną. Tradiciškai, praėjusių metų vėliavą Gedimino pilies bokšte nuleido ir pakėlė Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai. Dar viena, jau susiklosčiusi tradicija – nuleista vėliava perduodama vienai iš Lietuvos mokyklų.
Šiemet ji perduota saugoti Vilniaus Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazijai, įvertinus jos bendruomeniškumą, sveikų ir negalią turinčių mokinių įtraukimą į ugdymą, tolerancijos ir visuomeninių vertybių skiepijimą.
Ceremonijoje be kitų garbių svečių dalyvavo ir Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Taip pat Krašto apsaugos savanorių pajėgų būrys, Garbės sargybos kuopos kariai, Lietuvos šauliai, Kovų už Lietuvos laisvę dalyviai, visuomeninių organizacijų atstovai, Vilniaus miesto bendruomenės nariai ir ir sostinės svečiai.
Pirmą kartą Gedimino pilies bokšte trispalvę, kaip laisvos Lietuvos ženklą, 1919 metų sausio 1 dieną iškėlė dešimties savanorių būrys: karininkas Kazys Škirpa, karo valdininkai Jonas Nistelis ir Petras Gužas, kareiviai Albinas Rauba, Romualdas Marcalis, Pranas Plauska, Jonas Norvila, Mikas Slyvauskas, Vincas Steponavičius ir Stasys Butkus. Po penkias dešimtis metų trukusių okupacijų prasidėjus Lietuvos tautiniam atgimimui, Gedimino pilies bokšte Lietuvos vėliava iškelta 1988 metų spalio 7 dieną.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, sausio 1-oji tapo valstybine švente – Lietuvos vėliavos diena, tą dieną kasmet rengiama iškilminga vėliavos pakeitimo ceremonija. Šią dieną keliama Valstybės vėliava prie valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų.
Malonu matyti, kaip pratęsiama mūsų didžiavyrio K.Škirpos pradėta ceremonija. Tik nesupratau, o ką šioje gražioje šventėje veikia Benkunskas su Linkevičiumi ? Taigi jie prisidėjo prie K.Škirpos vardo teršimo, jo atminimo naikinimo, bent jau gėdos turėtų. Kaip liaudyje sakoma : įsistatę kiaulės akis…
Gelbsti drg. Šimašių, kurio PAREIGA būti čia tokių ceremonijų metu. Mat, iš visos tos kompanijos jis didžiausias bailys. Ar gal bent kiek gėdos jausmo dar jame išlikę, kažkiek suvokia, ką daro?
O gal klystu? Gal valstybės sostinės mero postas jam per menkas, kad dėl to laiką gaištų. Gal jam pažadėta į gerokai aukštesnį pasodinti?