Aplinkos apsaugos departamentas vykdo miškų sanitarinės būklės stebėseną – nuo balandžio mėn. išžvalgyta 750 privačių ir valstybinių miškų. Tikslinės išvykos atliekamos ir skrydžiais, pasitelkus Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnį.
Žievėgraužis tipografas plinta daugiausia eglynuose – jis grauždamas medį po žieve susilpnina egles, kurios galiausiai nudžiūva. Todėl pareigūnai daugiausia dėmesio skiria potencialiai pavojingiems eglynams, kuriuose yra didžiausia šio kenkėjo plitimo rizika.
Pagal Valstybinės miškų tarnybos informaciją jautriausios teritorijos yra Šalčininkų, Kazlų Rūdos, Kauno, Marijampolės, Prienų ir Alytaus rajonuose. Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d. pareigūnai atliko 12 reidų ir patikrino 69 spygliuočių medienos sandėlius kirtavietėse. Be to, miškų sanitarinei būklei stebėti įvykdyti trys skrydžiai.
Aplinkosaugininkai iki spalio mėn. organizuos tikslines išvykas ir tęs stebėseną.
Miškų savininkams siunčiami informaciniai raštai, raginantys sutvarkyti žievėgraužio tipografo apniktus medžius. Šešiems miškų savininkams įteikti privalomieji nurodymai atlikti sanitarinius kirtimus.
Jei miško savininkai, valdytojai ir naudotojai nesilaiko privalomųjų nurodymų pašalinti nustatytus pažeidimus, taikomos administracinės nuobaudos.
Sanitarinės apsaugos reikalavimai
Žalia spygliuočių mediena nuo balandžio 1 d. iki spalio 1 d. per dešimt dienų po jos iškirtimo turi būti:
- išvežta ne arčiau kaip 500 m nuo medynų, kuriuose vyresnių nei 40 metų spygliuočių medžių rūšių yra 20 procentų ir daugiau, pakraščio;
- arba apdorota insekticidais;
- arba nužievinta, ar kitais būdais apsaugota nuo medžių liemenų pavojingų kenkėjų.
Ši mediena laikoma neapsaugota, kai po jos žieve randama medžių liemenų pavojingų kenkėjų lėliukių, naujos kartos suaugėlių. Šis reikalavimas netaikomas medienai, kuri susidaro po sanitarinių kirtimų.
Kaip atpažinti žievėgraužio tipografo apniktas egles?
Aplinkosaugininkai pirmiausia rekomenduoja įvertinti bendrą miško būklę. Jei pastebimos vėjo nuverstų eglių ar nudžiūvusių eglių viršūnės, tai gali būti pirmieji požymiai, kad miške formuojasi kenkėjų židinys.
Priėjus arčiau prie apnikto medžio, galima pastebėti šiuos ženklus:
- Net ir žalias, gyvybingai atrodantis medis gali būti apniktas žievėgraužio tipografo, tačiau svarbu atidžiai apžiūrėti žievę – ar nėra mažų išgraužtų skylučių, aplink kurias dažnai būna smulkių rusvų pjuvenų. Pjuvenas galima rasti ir ant žemės, aplink eglės kamieną.
- Aplink medį gali būti prikritusių žalių spyglių.
- Jei medis apniktas ilgesnį laiką, nuo jo kamieno gali pradėti luptis žievė. Apžiūrėjus žievės vidinę pusę, galima pamatyti įmantrios formos takus – tai žievėgraužio tipografo ar jo lervų graužimo pėdsakai.
Daugiau informacijos apie žievėgraužio tipografo apniktų eglynų požymius rasite Aplinkos apsaugos departamento specialistų parengtoje atmintinėje „Žievėgraužis tipografas (eglių kenkėjas)“.
Taip pat rekomenduojama pasitikrinti, ar miškas patenka į potencialiai pavojingų eglynų zoną. Tai galima padaryti interaktyviame Kenkėjų pažeistų miško medynų žemėlapyje, pasirinkus matyti „Potencialiai pavojingų eglės medynų“ žemėlapio sluoksnį.
Miško savininkai ir valdytojai raginami reguliariai stebėti savo miško valdas ir, jei pastebimi pažeisti medžiai, pasirūpinti leidimais jų kirtimui, kuriuos išduoda Valstybinė miškų tarnyba.
Gyventojai gali prisidėti prie kovos su žievėgraužiu tipografu
Interaktyviajame žemėlapyje tvarkaulietuva.lt galima pažymėti pastebėtas žievėgraužio tipografo veisimosi vietas ir pasitikrinti, ar medyje įsiveisė šis kenkėjas.
Gyventojų perduotą informaciją tiria atsakingos institucijos, duomenys sutikrinami su Valstybinės miškų tarnybos turima informacija. Jei „Tvarkau Lietuvą“ pasiekia iki šiol nežinomi atvejai, į užfiksuotas vietas vyksta miškininkai, kurie įvertina pažeidimus ir imasi miško sanitarinės apsaugos priemonių.
Jei kenkėjais vadinsime miško kirtikus, tada reikia rimtai susirūpinti.