Lietuvių etninės kultūros draugija pažymės savo 30-metį (tiesioginė transliacija)

Lietuvių etninės kultūros draugija (LEKD) šiais metais švenčia savo 30-metį ir ta proga gruodžio 7 d. 10 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Vilniuje (Gedimino p. 51, III aukštas), surengs Draugijos IX suvažiavimą.

Po suvažiavimo 12 val. ten pat vyks konferencija „Etninės kultūros vaidmuo formuojant Lietuvos įvaizdį: iššūkiai ir galimybės“, kurią bendradarbiaudamos su Draugija rengia Etninės kultūros globos taryba ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija.

Draugija buvo įsteigta Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo prieaušryje 1988 m.. Ją įkurti buvo nutarta 1988 m. rudenį, kai Šiauliuose susirinko etninės kultūros puoselėtojų būrelis (Rimantas Braziulis, Evaldas Vyčinas, Daiva Račiūnaitė, Algirdas Svidinskas, Albertas Martinaitis, Laima Kavaliauskienė). Vėliau Vilniuje surengus pasitarimus šis iniciatorių ratas gerokai išsiplėtė – prisidėjo: Rūta Vildžiūnienė, Jonas Trinkūnas, Vytautas Musteikis, Valdas Rutkūnas, Norbertas Vėlius, Aldona Ragevičienė, Zita Kelmickaitė, Laima Purlienė, Rimantas Sliužinskas, Kazimieras Kalibatas ir kt. Buvo parengti Draugijos įstatų metmenys ir būsimos veiklos programa. Draugijos steigiamasis suvažiavimas įvyko 1989 m. balandžio 15 d. Vilniaus universitete. Draugijos pirmininku buvo išrinktas prof. Norbertas Vėlius, pirmininko pavaduotoju – Vytautas Musteikis, sekretore – Laima Purlienė, taip pat buvo išrinkta Draugijos Taryba iš 41 asmens bei ir Valdyba iš 15 asmenų.

Atgavus Lietuvos Nepriklausomybę, aktyvios Draugijos narių veiklos dėka buvo įsteigti etninės kultūros centrai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Rokiškyje, Pakruojyje, Kelmėje, Mažeikiuose, Kupiškyje ir kitur, o tuometinėje Kultūros ir švietimo ministerijoje įkurtas Etninės kultūros skyrius (deja, 1994 m jis buvo panaikintas). Draugija aktyviai prisidėjo rengiant pirmąjį Lietuvos kultūros kongresą (vykusį 1990 m. gegužės 18-20 d.) ir Septintąjį Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumą (vykusį 1991 m. gegužės 23-30 d.). Draugijos narių pastangomis, Lietuva 1991 m. įstojo į tarptautinę folkloro organizaciją CIOFF (International Council of Organizations of Folklore Festivals and Folk Art), o 1992 m. įsikūrė Lietuvos nacionalinį padalinį CIOFF‘e.

Draugijos pirmininkas Norbertas Vėlius itin rūpinosi etninės kultūros vertybių kaupimu, todėl Draugija ėmėsi kompleksinių ekspedicijų rengimo dar mažai tyrinėtose vietovėse: 1989 m. – Punsko ir Seinų krašte Lenkijoje, 1990 m. – lietuvininkų krašte Klaipėdos ir Šilutės rajonuose, 1991 m. – Pelesos krašte Baltarusijoje. Vienos šių ekspedicijų medžiaga 1995 m. buvo paskelbta leidiniuose „Lietuvininkų kraštas“ ir „Lietuvininkų žodis“ , kitos 2002 m. „Lydos krašto lietuviai“ (2 tomai). Vėliau Draugija savarankiškai ar bendradarbiaujant su kitomis institucijomis skelbė ir kitus leidinius: pavyzdžiui, 1998–1999 m. bendradarbiaujant su tuometiniu Lietuvos liaudies kultūros centru buvo parengta internetinė knyga „Lietuvių etninės kultūros antologija“ (http://ausis.gf.vu.lt/eka) , išleistos folkloro garso įrašų rinktinės.

Iš kitų svarbiausių Draugijos darbų reikėtų paminėti:

• Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo parengimą (darbo grupei vadovavo Draugijos pirmininke išrinkta Dalia Urbanavičienė), kurį Seimas patvirtino 1999 m.;
• Seimui atskaitingos ekspertinės institucijos Etninės kultūros globos tarybos įsteigimo 2000 m. inicijavimą;
• Lietuvių tautinės kultūros forumo 2004 m. ir 2005 m. organizavimą;
• 2004 m. sukurtą ir Seimui pateiktą „LR įstatymo dėl tautinio paveldo produktų išsaugojimo ir gamybos skatinimo koncepciją“;
• 2005 m. atliktą tyrimą „Tradicinių amatų ir verslų paplitimo bei jų skatinimui būtinų priemonių sistemos nustatymas“ (bendradarbiaujant su Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Kulinarijos paveldo fondu, Rumšiškių muziejaus dvaro akademija, D. ir Z. Kalesinskų aukštesniąja liaudies amatų mokykla ir kt.);
• Šio tyrimo pagrindu 2006 m. inicijuotą Tautinio paveldo produktų įstatymo rengimą (Seimas šį įstatymą patvirtino 2007 m.);
• 2010 m. Ugdymo plėtotės centro (UPC) užsakymu įgyvendintą projektą „Etnokultūrinio ugdymo gerosios patirties sklaida“, skirtą etnokultūrinio ugdymo integracijos į bendrąsias programas ir etnokultūrinio ugdymo gerosios patirties apibendrinimui;
• 2011-2012 m. UPC užsakymu parengtas pagrindinio ir vidurinio ugdymo Etninės kultūros bendrąsias programas (rengėjų grupės vadovės D. Urbanavičienė ir G. Kirdienė) ir „Etninės kultūros ugdymo metodines rekomendacijas ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogams (rengėjų grupės vadovė D. Urbanavičienė);
• 2010 m. įkurtą internetinį naujienų portalą Alkas.lt (vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas), skirtą žinių apie Lietuvos ir kaimyninių baltiškų kraštų etnokultūros pasaulį sklaidai;
• Nuo 2012 m. įgyvendinamą portalo Alkas.lt papildomą projektą „Lietuvos kūrėjai“;
• 2015 m. įkurtą internetinę svetainę tautosakosvartai.lt, kurioje kaupiami garso ir vaizdo įrašai, dokumentiniai filmai bei kita informacija apie įvairias etninės kultūros formas ir reiškinius (svetainės sudarytojas ir vadovas Virginijus Kašinskas);
• Tradicinių šokių klubų judėjimo inicijavimą (pradedant nuo Draugijos 2002 m. įsteigto pirmojo klubo Vilniuje ir nuo 2004 m. pradėtų kasmet rengti tradicinių šokių tarptautinių vasaros stovyklų) – šio judėjimo išplitimas Lietuvoje susilaukė UNESCO susidomėjimo, informacija apie jį įtraukta į tarptautinį portalą, skirtą Šiaurės šalių nematerialaus kultūros paveldo gerajai patirčiai skleisti (žr. www.nordicsafeguardingpractices.org/good-practice/reviving-folk-dance-in-lithuania);
• Tarmių puoselėjimą nuo 2003 m. (inicijavo Draugijos narys Algirdas Svidinskas), šios veiklos ryškiausias rezultatas – 2013-ųjų paskelbimas Tarmių metų Seimo nutarimu;
• Įgyvendinimą siekio suteikti pagrindinėms lietuvių kalendorinėms šventėms – Rasoms (Joninės), Kūčioms ir Vėlinėms – švenčių dienos statusą (tokia rezoliucija buvo priimta dar 1999 m. per Draugijos IV suvažiavimą);
• nuo 2008 m. Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose Draugijos rengiamas tradicines kalendorines šventes, iš kurių ryškiausia – Rasos šventė (rengia Nijolė Balčiūnienė),
• 2016–2017 m. Draugijos įgyvendintą projektą „Etninės kultūros vertybinių nuostatų tyrimai valstybės politikai“ ir t. t.

Tai tik dalis Draugijos veiklos, kuri apima tiek teisės aktų inicijavimą, tiek atskirų etninės kultūros sričių puoselėjimą, įgyvendinant įvairias veiklas. Draugijos vardu teikiant projektus Lietuvos kultūros tarybai ar savivaldybėms gaunama parama įvairių folkloro ansamblių veiklai, koncertinėms išvykoms, tradicinę kultūrą tyrinėjančių mokslininkų išvykoms į tarptautines konferencijas, dalyvavimui konkursuose (pavyzdžiui, pasauliniame folkloro fotografijų konkurse Humanity photo awards), įvairių leidinių rengimui  ir t.t. Draugijoje plėtojama ir archyvinės folkloro medžiagos kaupimo iš privačių archyvų kryptis (jai vadovauja Varsa Liutkutė-Zakarienė), taip pat siekiama suaktyvinti veiklą etnokultūrinio turizmo plėtros srityje (vadovauja Virginija Dambrauskienė).

Džiugu, kad pastaruoju metu suaktyvėjo viena iš Draugijos įstatuose įvardytų veiklos krypčių – etninės kultūros integracija į profesionalųjį meną. Pavyzdžiui, 2018 m. šioje kryptyje buvo įgyvendinti net du Draugijos projektai: 1) jaunųjų folkloristų ir profesionalios muzikos kūrėjų sukurtas muzikinis veiksmas „Spengla“; 2) sutartinių grupės „Trys keturiose“  ir Abraomo Brody (Abraham Brody) kūrinys „Protėviai“ (angl. Ancestors), kuris buvo pristatytas JAV, Didžiojoje Britanijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

Švęsdama savo sukaktį, Draugija siekia pritraukti daugiau naujų narių, ypač jaunimą, todėl visus, kas nori prisidėti prie lietuvių etninės kultūros išsaugojimo, tęstinumo ir populiarinimo, kviečia stoti į Draugiją (žr. Draugijos nario anketą) ir gruodžio 7 d. 10 val. atvykti į Draugijos IX suvažiavimą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (žr. suvažiavimo programą). Draugijos nariais gali tapti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys – jiems sudaroma galimybė įsitraukti į plačios aprėpties Draugijos veiklą, siekiant bendradarbiavimo tarp atskirose etninės kultūros srityse veikiančių organizacijų. 

Po Draugijos suvažiavimo nuo 12 val. prasidės konferencija „Etninės kultūros vaidmuo formuojant Lietuvos įvaizdį: iššūkiai ir galimybės“ (žr. konferencijos programą), kurią organizuoja Etninės kultūros globos taryba ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, bendradarbiaujant su Draugija.

Žiūrėkite tiesioginę transliaciją iš konferencijos:

Po konferencijos 18 val. vyks koncertas, kuriame koncertuos vyrų grupė „Tankuojis“ (vadovas Tomas Aleknavičius) ir šeimų folkloro ansamblis „Virvytė“ (vadovė Loreta Sungailienė).

Norintys dalyvauti Draugijos IX suvažiavime ir konferencijoje „Etninės kultūros vaidmuo formuojant Lietuvos įvaizdį: iššūkiai ir galimybės“ iš anksto prašomi registruotis el. paštu tomas.aleknavicius@ekgt.lt, pasiteiravimui tel. +370 60 11 0813.