Lapkričio 5 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose prasidėjo ilgai laukti prezidento rinkimai, kuriuose pagrindiniai kandidatai yra demokratų kandidatė, dabartinė viceprezidentė Kamala Haris ir respublikonas, buvęs prezidentas Donaldas Trampas. Šis istorinis įvykis prikaustė viso pasaulio dėmesį, įskaitant ir Lietuvos.
Tai ypatinga rinkimų diena: K. Haris siekia tapti pirmąja moterimi ir juodaode prezidente, o D. Trampas stengiasi grįžti į postą po ketverių metų pertraukos.
Pastarieji apklausų duomenys rodo, kad kova tarp kandidatų yra itin artima, tačiau daugeliui apklausų duomenų įtakos turi ypač konkurencingos valstijos, kuriose rinkimų rezultatai gali pasvirti į abi puses. Tokios „svyruojančios“ valstijos, kaip Pensilvanija, Džordžija ir Arizona, išlieka pagrindiniai mūšio laukai, nes jų rinkėjai gali nulemti lemiamų 270 rinkikų balsų surinkimą
Galutiniai rinkimų rezultatai tikėtini per kelias dienas po lapkričio 5 d., kai valstijų rinkimų institucijos užbaigs balsų skaičiavimą. Jeigu rezultatai bus itin artimi, kaip 2020 m., galutinis patvirtinimas gali užtrukti iki gruodžio vidurio.
Balsavimo karštligė apėmė Ameriką
Rinkimų dieną JAV piliečiai plūsta į balsavimo apylinkes, demonstruodami neįprastai aukštą rinkėjų aktyvumą. CNN pranešimu, kai kuriose svyruojančiose valstijose, tokiose kaip Pensilvanija ir Florida, jau nuo ankstyvo ryto formuojasi ilgos eilės. Balsavimo procesas vyksta sklandžiai, nors kai kuriose vietose užfiksuota techninių nesklandumų.
Kandidatų pozicijos: Skirtingos vizijos Amerikai
Kamala Haris, pirmoji moteris ir afroamerikietė, siekianti prezidento posto, savo kampanijoje pabrėžia:
- Sveikatos apsaugos reformos tęstinumą
- Klimato kaitos problemų sprendimą
- Rasinės lygybės skatinimą
Tuo tarpu Donaldas Trampas, siekiantis sugrįžti į Baltuosius rūmus, žada:
- Griežtesnę imigracijos politiką
- Ekonomikos augimo skatinimą mažinant mokesčius
- “Amerika pirmiausia” užsienio politikos kursą
JAV rinkimų sistemos ypatumai
JAV prezidento rinkimai skiriasi nuo Lietuvos. Čia lemia ne tiesioginiai balsai, o rinkikų kolegija. Kiekviena valstija turi tam tikrą skaičių rinkikų, priklausomai nuo jos gyventojų skaičiaus. Kandidatas, laimėjęs daugumą balsų valstijoje, gauna visus tos valstijos rinkikus.
Ypatingas dėmesys skiriamas vadinamosioms svyruojančioms valstijoms, tokioms kaip Florida, Ohajus ir Mičiganas, kur pergalė nėra aiški ir gali nulemti galutinius rezultatus.
Galimi rezultatai ir tarptautinės reakcijos
Ekspertai prognozuoja itin artimą kovą. Reuters apklausos rodo, kad abu kandidatai turi beveik vienodą palaikymą rinkėjų tarpe. Tarptautinė bendruomenė su nerimu laukia rezultatų, nes JAV prezidento pozicija turi didelę įtaką pasaulinei politikai ir ekonomikai.
Lietuvos perspektyva: Ką tai reiškia mums?
JAV rinkimų rezultatai gali turėti reikšmingos įtakos Lietuvos ir JAV santykiams. Pagrindiniai aspektai, į kuriuos turėtume atkreipti dėmesį:
- Saugumo garantijos: JAV vaidmuo NATO ir įsipareigojimai Baltijos šalių gynybai.
- Ekonominiai ryšiai: Galimi pokyčiai prekybos santykiuose ir investicijose.
- Politinė įtaka: JAV pozicija Rusijos atžvilgiu ir parama Ukrainai.
Nepriklausomai nuo rinkimų baigties, Lietuva tikisi išlaikyti tvirtus strateginius ryšius su JAV.
FB Komentarai:
#JAVrinkimai #1diena #dienoraštis
Viskas, ką turite žinoti, arba dažniausiai užduodami klausimai (DUK arba FYI) apie…
Posted by Linas Kojala on 2024 m. lapkričio 4 d., pirmadienis
Deja, alkas.lt meluoja – Kamala Haris nėra afroamerikietė. Ji indų kilmės. Ir nė žodžio, kad vykdoma komunistinis perversmas, kuriam priešinasi visa sveikoji Amerika. Visi geros valios žmonės.
Kojala, sykiais, negavo pibigų iš Soroso ?
YouTube: БЫТЬ ИЛИ НЕ БЫТЬ. РЕШАЕТСЯ. #веллер 05 11 2024
Donaldas Trampas pareiškė, kad, jei Meksika nesustabdys nelegalių imigrantų antplūdžio į JAV, jis įves jai naują 25 procentų muitą, . „Vienas iš pirmųjų skambučių, kurį ketinu padaryti, yra į Meksiką: „Nustokite leisti žmones per mūsų sieną“, – pirmadienį per mitingą Šiaurės Karolinoje, sakė Trampas.
Pažymėjęs, kad Meksika neseniai išrinko naują prezidentą Claudia Sheinbaum, Trumpas pareiškė, kad „pirmąją dieną ar anksčiau informuosiu ją, kad jei jie nesustabdys šio nusikaltėlių ir narkotikų srauto į mūsų šalį, aš tuoj nustatysiu 25 procentų tarifą viskam, ką jie siunčia į Jungtines Amerikos Valstijas.
Jei tai neveiks, nustatysiu 50 procentų tarifą. O jei ir tai nepadės, nustatysiu 75 procentus.
jeigu būtų Business as usual, be abejo Kumalą išrinktų. Na, kad parodyti pasauliui kokia JAV . Bet daba, JAV gilioje krizėje, Izraelis nuplėšė jai visas kaukes. Pasaulis mato Blogio imperiją ir nieko daugiau. Reikia ruoštis III pasauliniui , o kareiviai nebenori mirti už globalistus. ( Ne tik Ukrainoje) . Būtina pakelti kovinę dvasią. Samdiniai brangiai kainuoja. Ką darys ? Global kapitalistai valdo žiniasklaidą, bankus , IT technologijas, financų biržas….jiems prakišti Kumalą juokų darbas, bet: ar tai būtų protinga ? Gal geriau leisti nacional kapitalistams laimėti mūšį, bet karą vis vien laimės global kapitalistai. (Nes nacional kapitalistai tevaldo senoviškas pramonės šakas.) Jiems tai išeis į naudą vėliau. Bet, ar yra dar Amerikoje nors kiek mąstančių ?
Taip, kaip jau keletą metų sakiau: Globalistų Pasaulio vienvaldystės projektas pribrido liepto galą. BRICS laimi viuose frontuose. Juos sunaikinti – sunaikinti visą Pasaulį branduoliniame Armageddone. Globalistai nori savižudybės ? Na ne. Bet , o ką daryt? -Kai tavęs nemyli niekas . Manau, jog šitas sprendimas – sukurstyti tautinius instinktus yra vienintelis galimas ėjimas . Lieka tik vienas klausimai atsakyti: Ką Trumpas turi daryti, kad Pasaulio vienvaldystės projektą išgelbėtų ? Izraelis įsitikinęs, jog leis Iraną užmėtyti nukliukais. O kas toliau ?