Ar Kamala Haris gali įveikti Donaldą Trampą? Taip. Ar Trampas gali įveikti Haris? Žinoma.
Reikia suprasti, kad iš esmės bet kuris kandidatas, keliamas vienos iš didžiųjų partijų, turėtų galimybių laimėti rinkimus. Tą sąlygoja:
Pasirinkimas iš dviejų kandidatų (nors faktiškai kandidatų bent keliose valstijose bus daugiau, jų galimybės laimėti – absoliučiai teorinės). Tai reiškia, jog dažnai balsuojama ne „už“, o „prieš“ kandidatą.
Ne veltui sakoma, abi didžiosios partijos turi „aukštas grindis“ (t.y. beveik nėra šansų kristi žemiau 40+ proc. balsų šalies mastu), bet „žemas lubas“ (sunku šiais laikais įsivaizduoti tokį kandidatą, kuris nušluotų konkurentą perviliodamas reikšmingos dalies kitos partijos rinkėjų balsų).
Net jei kandidatas, už kurį balsuojama, rinkėjui nėra itin simpatiškas, balsavimas pragmatiškas. Pvz., 2016 m. prie Trumpo pergalės apčiuopiamai prisidėjo konkretus pažadas skirti Aukščiausiojo Teismo teisėjais konservatyvius teisininkus.
Tad konservatyvūs amerikiečiai, net ir nebūtinai būdami Trumpo fanais, turėjo aiškų argumentą palaikyti jį – ir išvengti priešingo scenarijaus, liberalių teisėjų paskyrimo, kurio buvo galima laukti iš Hilari Klinton.
O juk tokie paskyrimai ilgam sąlygos politiką abortų ir kitais klausimais (tą ir pamatėme). Panaši logika galioja ir kitose srityse: ekonomikoje, vertybiniuose pasirinkimuose ir pan.
Reali prezidento rinkimų kova vyksta ne visoje šalyje, o 6-7 valstijose, kuriose gali laimėti ir Respublikonas, ir Demokratas. Sunku įsivaizduoti scenarijų, pagal kurį bet koks Demokratų kandidatas šiandien pralaimi Kalifornijoje, ar bet koks Respublikonas suklumpa Alabamoje.
Tad didieji mūšiai vyksta Viskonsine, Mičigane, Pensilvanijoje ir dar keliose valstijose, kuriose galutinį rezultatą nulems potencialiai vos kelios dešimtys tūkstančių rinkėjų. O jų apsisprendimą sąlygos detales.
Žinoma, partinė sistema nuolatos evoliucionuoja, kadaise kovos lauku buvusios valstijos šiandien tokių nebeprimena (pvz., Florida, nudreifavusi į dešinę).
Bet prognozės, kad kuri nors iš partijų gali subyrėti, esamos poliarizacijos sąlygomis nėra įtikinamos (2013 m. Respublikonai, pralaimėję Obamai, parengė detalią studiją, kurioje prastus pasirodymus rinkimuose siejo su puikiais Demokratų rezultatais ispanakalbių, afroamerikiečių rinkėjų kategorijose.
Atrodė, kad demografinės tendencijos toliau skandins Respublikonus, tačiau jie sugebėjo prisitaikyti (nors problema nedingo)).
Autorius yra politologas, Rytų Europos studijų centro direktorius
Turint omenyje, jog teismai, prokurorai ir slaptosios tarnybos pavaldžios globalistams – bet nepavykus nei pasodint ,nei nušaut , bus ir vėl klastojami rinkimai ?