Šeštadienis, 18 liepos, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Mokslas

Žaliasis vandenilis pramonėje: Lietuvos ir Vokietijos mokslininkai siūlo aplinkai nekenksmingą technologiją

www.alkas.lt
2024-11-04 09:00:00
56
PERŽIŪROS
0
Lietuvos energetikos instituto (LEI) ir Miuncheno technikos universiteto mokslininkas dr. Andrius Tamošiūnas ir Nerijus Striūgas, projekto GIFFT koordinatorius | rengėjų nuotr.

Lietuvos energetikos instituto (LEI) ir Miuncheno technikos universiteto mokslininkas dr. Andrius Tamošiūnas ir Nerijus Striūgas, projekto GIFFT koordinatorius | rengėjų nuotr.

Skaičiuojama, jog vėjo ir saulės jėgainių parkuose pagaminama daugiau nei trečdalis Lietuvai reikalingos elektros energijos, ir ateityje šis skaičius augs. Dar viena Lietuvos ambicija – tapti regioniniu jūrinės vėjo energijos centru Baltijos jūroje ir šalimi, kuri gamina ir eksportuoja žaliąjį vandenilį.

Lietuvos mokslininkai, bendradarbiaudami su partneriais Vokietijoje, jau ne vienerius metus atlieka tyrimus ir vysto žaliojo vandenilio gamybos technologiją. Jų tikslas – padidinti jos efektyvumą, sumažinti kainą ir paskatinti verslą aktyviau atsigręžti į šią perspektyvią, aplinkai nekenksmingą technologiją.

 Sprendimas – ateities energetikai

Pasak Lietuvos energetikos instituto (LEI) ir Miuncheno technikos universiteto mokslininko dr. Andriaus Tamošiūno, energetikos srities mokslininkų bendruomenė pastaruoju metu bene daugiausia diskutuoja apie žaliąjį vandenilį, kuris išgaunamas aplinkai nekenksmingu vandens elektrolizės būdu, pasitelkus vėjo ar saulės energiją. Neabejojama, jog ateityje žaliasis vandenilis galėtų tapti alternatyva iškastiniam kurui chemijos, naftos perdirbimo, stiklo ar cemento pramonėje.

„Lietuva tampa vis reikšmingesniu žaidėju Europos energetikos inovacijų srityje, aktyviai investuodama į atsinaujinančios energijos technologijas ir sprendimus. Mūsų siekis – ir toliau aktyviai remti mokslinius tyrimus, naujų technologijų, mažinančių neigiamą poveikį aplinkai, kūrimą ir diegimą pramonėje“, – kalbėjo Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininkas dr. Gintaras Valinčius.

Lapkričio 4-ąją Berlyne startuojančioje mokslo renginių savaitėje inovacijų kūrėjai, mokslo ir pramonės atstovai dalysis pasiekimais energetikos technologijų srityje, keisis ekspertinėmis žiniomis bei megs naujas partnerystes, ieškodami novatoriškų būdų, kaip kartu spręsti Europai aktualius iššūkius energetikos srityje.

Pasak dr. G. Valinčiaus, Berlyne vyksiantis renginys, kurioje dalyvaus Lietuvos mokslininkų ir verslo atstovų delegacija, puiki galimybė Lietuvos ir Vokietijos tyrėjams, inovacijų kūrėjams ir verslo atstovams aptarti bendradarbiavimo galimybes, visų pirma, buriant naujus konsorciumus pagal programos „Europos horizontas“  kvietimus,  ir drauge formuojant Europos energetikos ateitį.

Prireiks laiko įvertinti naudą

Šiuo metu 98 proc. pasaulio pramonėje naudojamo vandenilio išgaunama dviem būdais  – naudojant gamtines dujas arba anglį. Tik maždaug 2 proc. vandenilio pasaulyje išgaunama neteršiant aplinkos, pasitelkus vandens elektrolizės metodą.

„Elektrolizės būdu išgautas vandenilis kol kas – gerokai brangesnis nei pilkasis, gaminamas iš metano dujų riformigo būdu, mat procese naudojami įvairūs metalai, tarp kurių – ir brangieji, tokie kaip platina ir iridis. Mokslininkai nuolat ieško galimybių žaliąjį vandenilį aktyviau naudoti pramonėje, transporto sektoriuje, tokiu būdu ne tik sumažinant iškastinio kuro naudojimą, bet ir CO2 išmetimus.

Kol kas bene daugiausia iššūkių kelia atsinaujinančios energijos nepastovumas bei jos saugojimo galimybės, būdai vasarą pagamintą ir sukauptą energiją perkelti į žiemą bei, žinoma, kaina“, – paaiškino dr. A. Tamošiūnas.

Skaičiuojama, jog Europoje, norint pasiekti Neutralaus poveikio klimatui Europos vandenilio strategijoje iškeltus tikslus, per metus reikėtų įdiegti bent 120 GW galios elektrolizerių, tuomet iki 2030 metų būtų įmanoma pagaminti 10 mln. tonų vandenilio.

„Prognozuojame, jog po 10–15 metų naudojamo žaliojo vandenilio kiekis gerokai išaugs. Žinoma, kiekviena šalis renkasi skirtingas technologijas, Lietuva ir Vokietija pasirinko elektrolizės metodą – diegti elektrolizerius, o žaliojo vandenilio gamybai panaudoti atsinaujinančią saulės ir vėjo energiją.

Neabejoju, jog verslai, norėdami išlikti konkurencingi rinkoje, aktyviau naudos žaliąjį vandenilį, o mes, mokslininkai, savo žiniomis ir moksliniais tyrimais prisidedame, kad ši technologija kuo greičiau taptų prieinama skirtingose srityse“, – komentavo dr. A. Tamošiūnas.

Pristatys projektą, aktualų stiklo pramonei

LEI ir Kauno technologijos universitetas dalyvauja tarptautiniuose moksliniuose tyrimuose, ypač programos „Europos horizontas“ kontekste.

Dr. A. Tamošiūnas Berlyne vyksiančioje mokslo renginių savaitėje, partnerių paieškos renginyje „Germany-Lithuania Energy Synergy Day“, kurį organizuoja LMT Nacionalinių kontaktinių asmenų grupė, bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos ambasada Vokietijoje ir Vokietijos partneriais, pristatys sėkmės istoriją – bendradarbiaujant su Miuncheno technikos universitetu ir kitais partneriais 2023 metais pradėtą įgyvendinti projektą „Tvari šilumos gamyba su adaptyvia kuro technologija“ (GIFFT), kuriuo siekiama sukurti novatorišką degiklį, galintį veikti naudojant keturias skirtingas kuro rūšis: biomasę, žaliąją elektrą, vandenilį ir gamtines dujas.

LEI mokslininkų pranašumas šiame projekte – daugiau nei 50 metų kuriamos ir diegiamos plazminės technologijos. Lietuvos mokslininkai sukaupta patirtimi dalijasi su kolegomis iš Vokietijos. Šis projektas – ypač aktualus didžiausiam stiklo gamintojui Baltijos šalyse – „Panevėžio stiklui“, taip pat partneriui Vokietijoje – stiklo gamintojui SCHOTT AG.

Renginyje bus pristatytas ir Berlyno Helmholco centro projektas „Tandeminių perovskito-silicio modulių gamybos pramoniniu mastu bandomoji linija“ (PEPPERONI), kuriame dalyvauja ir Kauno technologijos universiteto mokslininkai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Daiktų interneto sprendimus kuria Lietuvos mokslininkai
  2. Lietuvos mokslininkai kuria technologijas, kurios ligas nustatytų iš balso
  3. Lietuvos mokslininkai tiria mikroskopinių grybų paslaptis ir naudą
  4. „Mokslo sriuba“: pasitelkdami nanodaleles Lietuvos mokslininkai kuria ypatingas medžiagas (video)
  5. Įteiktos 2023 metų Lietuvos mokslo premijos
  6. Lietuvos mokslas prisistato pasaulinėje technologijų parodoje Hanoveryje
  7. Lietuvos universiteto šimtmečio proga – iškilmingo renginio stebėjimas tiesiogiai
  8. „Mokslo sriuba“: Lietuvos chemikai sugalvojo, kaip atpiginti saulės elementus (video)
  9. Lietuvos švietime – skaitmeninis proveržis
  10. Įteiktos 2022 metų Lietuvos mokslo premijos
  11. Lietuvos ekonomiką vertins TVF ekspertai
  12. Prisimintas Mažosios Lietuvos, Klaipėdos krašto šviesuolis Enzys Jagomastas
  13. Lietuvos mokslininkų atrastos „genų žirklės“ gali padėti ir Baltijos jūrai
  14. Studentai gali studijuoti visuose Kauno miesto universitetuose vienu metu
  15. Europos aukštojo mokslo naujovės: netrukus ir Lietuvoje?

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Žievėgraužis tipografas
Gamta ir ekologija

Žievėgraužio tipografo židinių miškuose sumažėjo

2026 07 18
Oro kondicionierius
Lietuvoje

Ką žinoti gyvenamajame pastate įsirengiant kondicionierių?

2026 07 18
Medžiai mieste
Gamta ir žmogus

Miestuose medžių vis daugiau, tačiau didelio pavėsio – vis mažiau

2026 07 18
Ispaninis arionas – svetimžemė rūšis
Gamta ir ekologija

Kaip kovoti su invaziniais šliužais: būdai, kuriuos pataria žinovai

2026 07 18
Pristatomi išskirtiniai karpiniai
Etninė kultūra

Kleboniškių kaimo buities muziejuje pristatomi išskirtiniai karpiniai

2026 07 18
Agnė Matulionytė. Bangavimo dažnis, 2026
Kultūra

Raidžių ritmu kuriama jūra: A. Matulionytės paroda „Neskaityta srovė“

2026 07 18
Vilniaus arkikatedra
Kultūros paveldas

LMT skelbia kvietimą atverti Vilniaus arkikatedros istorijos sluoksnius

2026 07 18
Palangoje prasideda kūrybos savaitė vaikams
Kultūra

Palangoje prasideda kūrybos ir pasakų savaitė vaikams

2026 07 18
Svarbu ne tik išsaugoti baltistiką, bet ir padaryti ją patrauklią naujai studentų kartai
Lietuvoje

Švietimo ministrė: Svarbu ne tik išsaugoti baltistiką, bet ir padaryti ją patrauklią naujai studentų kartai

2026 07 18
Burlaiviai
Gamta ir žmogus

Į Kuršių marias Nidoje sugrįžta regata „Burpilis“

2026 07 17
Ligonių pavėžėjimo paslauga
Kitos kultūros

Ieškoma sprendimų dėl laikinų ligonių pavėžėjimo trikdžių

2026 07 17
Statybų pradžia
Lietuvoje

Prasideda Rūdninkų karinio miestelio II etapo statybos

2026 07 17

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • >+++ apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kada baigsis karas?
  • +++ apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kada baigsis karas?
  • Ruslanas Bortnikas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kada baigsis karas?
  • Naivus klausimas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kada baigsis karas?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Žievėgraužio tipografo židinių miškuose sumažėjo
  • Karštomis dienomis patariama dažniau tikrinti padangų slėgį
  • Ką žinoti gyvenamajame pastate įsirengiant kondicionierių?
  • Miestuose medžių vis daugiau, tačiau didelio pavėsio – vis mažiau

Kiti Straipsniai

Medžiai mieste

Miestuose medžių vis daugiau, tačiau didelio pavėsio – vis mažiau

2026 07 18
Ispaninis arionas – svetimžemė rūšis

Kaip kovoti su invaziniais šliužais: būdai, kuriuos pataria žinovai

2026 07 18
Agnė Matulionytė. Bangavimo dažnis, 2026

Raidžių ritmu kuriama jūra: A. Matulionytės paroda „Neskaityta srovė“

2026 07 18
Palangoje prasideda kūrybos savaitė vaikams

Palangoje prasideda kūrybos ir pasakų savaitė vaikams

2026 07 18
Vasaros vakaras senamiesčio pėsčiųjų gatvėje, žmonės leidžia laiką po atviru dangumi, virš stogų matomas jaunas augantis Mėnulis

Liepos 18-osios horoskopas: pasikeitęs planas gali atverti geresnę išeitį

2026 07 17
5 svarbiausi vitaminai

Vitaminai – pilnas vadovas sveikai gyvensenai palaikyti

2026 07 17
Statybų pradžia

Prasideda Rūdninkų karinio miestelio II etapo statybos

2026 07 17
Lietus keliuose

Dėl numatomo stipraus lietaus vairuotojai raginami išlikti budrūs

2026 07 17
Vilnius

Lietuva įsibėgėja DI lenktynėse: ar jau mokame šį greitį paversti verte?

2026 07 17
Pilies gatvė (dabar šioje vietoje Konstantino Sirvydo skveras)

J. Bulhakas: nuotraukose amžiams išsaugotas „dvariškas“ Vilnius

2026 07 17

Skaitytojų nuomonės:

  • >+++ apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kada baigsis karas?
  • +++ apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kada baigsis karas?
  • Ruslanas Bortnikas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kada baigsis karas?
  • Naivus klausimas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kada baigsis karas?
  • Artis Grynas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kada baigsis karas?
Kitas straipsnis
„InnoTrans“ transporto paroda | rengėjų nuotr.

Lietuvos ateities transportas: nuo skraidančių automobilių iki 240 km/h lekiančių traukinių

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai