Sekmadienis, 30 rugpjūčio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Mokslas

Žaliasis vandenilis pramonėje: Lietuvos ir Vokietijos mokslininkai siūlo aplinkai nekenksmingą technologiją

www.alkas.lt
2024-11-04 09:00:00
56
PERŽIŪROS
0
Lietuvos energetikos instituto (LEI) ir Miuncheno technikos universiteto mokslininkas dr. Andrius Tamošiūnas ir Nerijus Striūgas, projekto GIFFT koordinatorius | rengėjų nuotr.

Lietuvos energetikos instituto (LEI) ir Miuncheno technikos universiteto mokslininkas dr. Andrius Tamošiūnas ir Nerijus Striūgas, projekto GIFFT koordinatorius | rengėjų nuotr.

Skaičiuojama, jog vėjo ir saulės jėgainių parkuose pagaminama daugiau nei trečdalis Lietuvai reikalingos elektros energijos, ir ateityje šis skaičius augs. Dar viena Lietuvos ambicija – tapti regioniniu jūrinės vėjo energijos centru Baltijos jūroje ir šalimi, kuri gamina ir eksportuoja žaliąjį vandenilį.

Lietuvos mokslininkai, bendradarbiaudami su partneriais Vokietijoje, jau ne vienerius metus atlieka tyrimus ir vysto žaliojo vandenilio gamybos technologiją. Jų tikslas – padidinti jos efektyvumą, sumažinti kainą ir paskatinti verslą aktyviau atsigręžti į šią perspektyvią, aplinkai nekenksmingą technologiją.

 Sprendimas – ateities energetikai

Pasak Lietuvos energetikos instituto (LEI) ir Miuncheno technikos universiteto mokslininko dr. Andriaus Tamošiūno, energetikos srities mokslininkų bendruomenė pastaruoju metu bene daugiausia diskutuoja apie žaliąjį vandenilį, kuris išgaunamas aplinkai nekenksmingu vandens elektrolizės būdu, pasitelkus vėjo ar saulės energiją. Neabejojama, jog ateityje žaliasis vandenilis galėtų tapti alternatyva iškastiniam kurui chemijos, naftos perdirbimo, stiklo ar cemento pramonėje.

„Lietuva tampa vis reikšmingesniu žaidėju Europos energetikos inovacijų srityje, aktyviai investuodama į atsinaujinančios energijos technologijas ir sprendimus. Mūsų siekis – ir toliau aktyviai remti mokslinius tyrimus, naujų technologijų, mažinančių neigiamą poveikį aplinkai, kūrimą ir diegimą pramonėje“, – kalbėjo Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininkas dr. Gintaras Valinčius.

Lapkričio 4-ąją Berlyne startuojančioje mokslo renginių savaitėje inovacijų kūrėjai, mokslo ir pramonės atstovai dalysis pasiekimais energetikos technologijų srityje, keisis ekspertinėmis žiniomis bei megs naujas partnerystes, ieškodami novatoriškų būdų, kaip kartu spręsti Europai aktualius iššūkius energetikos srityje.

Pasak dr. G. Valinčiaus, Berlyne vyksiantis renginys, kurioje dalyvaus Lietuvos mokslininkų ir verslo atstovų delegacija, puiki galimybė Lietuvos ir Vokietijos tyrėjams, inovacijų kūrėjams ir verslo atstovams aptarti bendradarbiavimo galimybes, visų pirma, buriant naujus konsorciumus pagal programos „Europos horizontas“  kvietimus,  ir drauge formuojant Europos energetikos ateitį.

Prireiks laiko įvertinti naudą

Šiuo metu 98 proc. pasaulio pramonėje naudojamo vandenilio išgaunama dviem būdais  – naudojant gamtines dujas arba anglį. Tik maždaug 2 proc. vandenilio pasaulyje išgaunama neteršiant aplinkos, pasitelkus vandens elektrolizės metodą.

„Elektrolizės būdu išgautas vandenilis kol kas – gerokai brangesnis nei pilkasis, gaminamas iš metano dujų riformigo būdu, mat procese naudojami įvairūs metalai, tarp kurių – ir brangieji, tokie kaip platina ir iridis. Mokslininkai nuolat ieško galimybių žaliąjį vandenilį aktyviau naudoti pramonėje, transporto sektoriuje, tokiu būdu ne tik sumažinant iškastinio kuro naudojimą, bet ir CO2 išmetimus.

Kol kas bene daugiausia iššūkių kelia atsinaujinančios energijos nepastovumas bei jos saugojimo galimybės, būdai vasarą pagamintą ir sukauptą energiją perkelti į žiemą bei, žinoma, kaina“, – paaiškino dr. A. Tamošiūnas.

Skaičiuojama, jog Europoje, norint pasiekti Neutralaus poveikio klimatui Europos vandenilio strategijoje iškeltus tikslus, per metus reikėtų įdiegti bent 120 GW galios elektrolizerių, tuomet iki 2030 metų būtų įmanoma pagaminti 10 mln. tonų vandenilio.

„Prognozuojame, jog po 10–15 metų naudojamo žaliojo vandenilio kiekis gerokai išaugs. Žinoma, kiekviena šalis renkasi skirtingas technologijas, Lietuva ir Vokietija pasirinko elektrolizės metodą – diegti elektrolizerius, o žaliojo vandenilio gamybai panaudoti atsinaujinančią saulės ir vėjo energiją.

Neabejoju, jog verslai, norėdami išlikti konkurencingi rinkoje, aktyviau naudos žaliąjį vandenilį, o mes, mokslininkai, savo žiniomis ir moksliniais tyrimais prisidedame, kad ši technologija kuo greičiau taptų prieinama skirtingose srityse“, – komentavo dr. A. Tamošiūnas.

Pristatys projektą, aktualų stiklo pramonei

LEI ir Kauno technologijos universitetas dalyvauja tarptautiniuose moksliniuose tyrimuose, ypač programos „Europos horizontas“ kontekste.

Dr. A. Tamošiūnas Berlyne vyksiančioje mokslo renginių savaitėje, partnerių paieškos renginyje „Germany-Lithuania Energy Synergy Day“, kurį organizuoja LMT Nacionalinių kontaktinių asmenų grupė, bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos ambasada Vokietijoje ir Vokietijos partneriais, pristatys sėkmės istoriją – bendradarbiaujant su Miuncheno technikos universitetu ir kitais partneriais 2023 metais pradėtą įgyvendinti projektą „Tvari šilumos gamyba su adaptyvia kuro technologija“ (GIFFT), kuriuo siekiama sukurti novatorišką degiklį, galintį veikti naudojant keturias skirtingas kuro rūšis: biomasę, žaliąją elektrą, vandenilį ir gamtines dujas.

LEI mokslininkų pranašumas šiame projekte – daugiau nei 50 metų kuriamos ir diegiamos plazminės technologijos. Lietuvos mokslininkai sukaupta patirtimi dalijasi su kolegomis iš Vokietijos. Šis projektas – ypač aktualus didžiausiam stiklo gamintojui Baltijos šalyse – „Panevėžio stiklui“, taip pat partneriui Vokietijoje – stiklo gamintojui SCHOTT AG.

Renginyje bus pristatytas ir Berlyno Helmholco centro projektas „Tandeminių perovskito-silicio modulių gamybos pramoniniu mastu bandomoji linija“ (PEPPERONI), kuriame dalyvauja ir Kauno technologijos universiteto mokslininkai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Daiktų interneto sprendimus kuria Lietuvos mokslininkai
  2. Lietuvos mokslininkai kuria technologijas, kurios ligas nustatytų iš balso
  3. Lietuvos mokslininkai tiria mikroskopinių grybų paslaptis ir naudą
  4. „Mokslo sriuba“: pasitelkdami nanodaleles Lietuvos mokslininkai kuria ypatingas medžiagas (video)
  5. Įteiktos 2023 metų Lietuvos mokslo premijos
  6. Lietuvos mokslas prisistato pasaulinėje technologijų parodoje Hanoveryje
  7. Lietuvos universiteto šimtmečio proga – iškilmingo renginio stebėjimas tiesiogiai
  8. „Mokslo sriuba“: Lietuvos chemikai sugalvojo, kaip atpiginti saulės elementus (video)
  9. Lietuvos švietime – skaitmeninis proveržis
  10. Įteiktos 2022 metų Lietuvos mokslo premijos
  11. Lietuvos ekonomiką vertins TVF ekspertai
  12. Prisimintas Mažosios Lietuvos, Klaipėdos krašto šviesuolis Enzys Jagomastas
  13. Lietuvos mokslininkų atrastos „genų žirklės“ gali padėti ir Baltijos jūrai
  14. Studentai gali studijuoti visuose Kauno miesto universitetuose vienu metu
  15. Europos aukštojo mokslo naujovės: netrukus ir Lietuvoje?

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

„Falcon Heavy“ raketa su Nensi Greis Roman teleskopu kyla iš NASA Kenedžio kosmoso centro
Astronomija ir kosmonautika

NASA paleido Nensės Greis Romanos vardu pavadintą kosminį teleskopą

2026 08 30
Kelio darbai automagistralėje A2 ties Širvintomis
Lietuvoje

Ties Širvintomis baigiamas beveik 4 km A2 ruožo remontas

2026 08 30
Pavojingi žaislai
Lietuvoje

Stiprinama vaikų žaislų rinkos apsauga

2026 08 30
Jurginai „American sunset“
Gamta ir ekologija

Kaune rengiama tarptautinė jurginų šventė

2026 08 30
„Kultūrų sodas 2026“ kvies pažinti daugiakultūrį Kauną
Istorija

„Kultūrų sodas 2026“ kvies pažinti daugiakultūrį Kauną

2026 08 30
Akmens skulptorių simpoziumas Pakruojyje plečia ribas
Kultūra

Akmens skulptorių simpoziumas Pakruojyje plečia ribas

2026 08 30
Paveikslėlių ant beržo tošies mįslės
Istorija

Virtualios istorijos: Paveikslėlių ant beržo tošies mįslės

2026 08 30
Burbiškio dvare koncertuos Baltijos gitarų kvartetas
Kultūra

Burbiškio dvare koncertuos Baltijos gitarų kvartetas

2026 08 30
„Gimtoji kalba“
Kalba

Išleistas 2026 m. 8-asis „Gimtosios kalbos“ numeris

2026 08 29
Vanduo, kranas, čiaupas
Lietuvoje

Klaipėdos rajono gyventojams popierines sąskaitas už vandenį keičia kliento kortelė

2026 08 29
Vilniaus arkikatedra
Architektūra

Vyks seminaras „Vilniaus arkikatedros mūro mažos apimties invazinis tyrimas: būdai ir apimtys“

2026 08 29
Nacionaliniame Kauno dramos teatre naujo veiklos laiko atidarymas
Kultūra

Kauno scenos susitinka: penki teatrai pristatė 2026–2027 metų naujienas

2026 08 29

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kuršis apie Artėja folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“ Juodkrantėje
  • P,Skutas apie J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (III)
  • +++ apie J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (III)
  • Arkliairklis apie J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (III)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • NASA paleido Nensės Greis Romanos vardu pavadintą kosminį teleskopą
  • Ties Širvintomis baigiamas beveik 4 km A2 ruožo remontas
  • Stiprinama vaikų žaislų rinkos apsauga
  • A. Juozaits. Paryžius – ar dar Paryžius?

Kiti Straipsniai

Kelio darbai automagistralėje A2 ties Širvintomis

Ties Širvintomis baigiamas beveik 4 km A2 ruožo remontas

2026 08 30
Jurginai „American sunset“

Kaune rengiama tarptautinė jurginų šventė

2026 08 30
„Kultūrų sodas 2026“ kvies pažinti daugiakultūrį Kauną

„Kultūrų sodas 2026“ kvies pažinti daugiakultūrį Kauną

2026 08 30
Akmens skulptorių simpoziumas Pakruojyje plečia ribas

Akmens skulptorių simpoziumas Pakruojyje plečia ribas

2026 08 30
Paveikslėlių ant beržo tošies mįslės

Virtualios istorijos: Paveikslėlių ant beržo tošies mįslės

2026 08 30
Burbiškio dvare koncertuos Baltijos gitarų kvartetas

Burbiškio dvare koncertuos Baltijos gitarų kvartetas

2026 08 30
Sveikata

Siuntimas pas gydytoją specialistą: kas ir kada jį išrašo?

2026 08 29
Automobilis

Vairuotojų įpročiai keičiasi: mechaninė pavarų dėžė jau užleidžia vietą automatinei

2026 08 29
Maistas, maisto ruošimas

Mažiau švaistymo virtuvėje: 5 kūrybiškos vakarienės idėjos iš likusio maisto

2026 08 29
Piniginė, pinigai

Studento pinigai: kaip pasiruošti gyvenimui kitame mieste?

2026 08 29

Skaitytojų nuomonės:

  • Kuršis apie Artėja folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“ Juodkrantėje
  • P,Skutas apie J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (III)
  • +++ apie J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (III)
  • Arkliairklis apie J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (III)
  • Kažin apie Vyks seminaras „Vilniaus arkikatedros mūro mažos apimties invazinis tyrimas: būdai ir apimtys“
Kitas straipsnis
„InnoTrans“ transporto paroda | rengėjų nuotr.

Lietuvos ateities transportas: nuo skraidančių automobilių iki 240 km/h lekiančių traukinių

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai