Ketvirtadienis, 19 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Europos aukštojo mokslo naujovės: netrukus ir Lietuvoje?

www.alkas.lt
2023-08-22 07:00:17
5
Konferencijos akimirkos | KTU nuotr.

Konferencijos akimirkos | KTU nuotr.

Šiuolaikiniame, sparčiai besikeičiančiame pasaulyje tradiciniai mokymosi būdai nebėra vienintelė priemonė žinioms ir įgūdžiams įgyti.

Mikrokredencialai – tai įrašai apie trumpas besimokančiojo mokymosi patirtis ir pasiektus mokymosi rezultatus.

Šią priemonę jau taiko kelios Europos šalys, tačiau ar Lietuvos aukštojo mokslo sistema yra pasiruošusi ją įveiklinti?

Iki šiol, papildomuose kursuose, mokymuose ar seminaruose dalyvavusiems asmenims buvo suteikiami sertifikatai, kurie dažnai pripažįstami tik nacionaliniu mastu.

Žadama, jog išduodami mikrokredencialai bus pripažįstami visose Europos šalyse ir suteiks lanksčias bei į gebėjimus nukreiptas mokymosi galimybes asmeniniam ir profesiniam žinovų tobulėjimui.

„Daugelis darbuotojų turės įgauti naujus ir tobulinti esamus įgūdžius, dėl skaitmeninės permainos bei iškylančių pokyčių darbo rinkoje.

Ši padėtis skatina mikrokredencialų plėtrą Europos sąjungoje ir už jos ribų.

Dėl mikrokredencialų pritaikomumo darbo rinkos poreikiams ir jų prieinamumo platesnei auditorijai, ši sistema gali būti puiki priemonė naujų įgūdžių įgijimui ir esamų tobulinimui“, ­– sako Europos Komisijos (EK) Švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros generalinio direktorato politikos pareigūnė Agnieška Jelnicka (Agnieszka Jelnicka).

Žadama, kad mikrokredencialų sistemos pripažįstamas ugdymas bus standartizuotas ir suteiks tokias žinias bei įgūdžius, kurie atitiks ne tik asmeninius, bet ir darbo rinkos bei platesnius visuomenės poreikius.

Asmens ugdymosi patirtys, kartu su jas paaiškinančia informacija, vėliau bus paverstos skaitmeniniais dokumentais – ženkliukais, kuriuos besimokantieji galės laikyti asmeninėse skaitmeninėse piniginėse (angl. digital wallet).

Ši gebėjimų įgijimo ir pripažinimo priemonė buvo pristatyta bei analizuojama Kauno technologijos universiteto (KTU) rengtame renginyje „Mikrokredencialų vertės ir galimybės“, skirtame Lietuvos akademinei bendruomenei.

Kada pamatysime Lietuvoje?

Studentų, verslo ir aukštojo mokslo bendradarbiavimą skatinanti mikrokredencialų ekosistema – viena iš EK kuriamos Europos švietimo erdvės vizijos dalių.

Šios sistemos taikymo lyderiais jau spėjo tapti Airija ir Nyderlandai.

Anot Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus pavaduotojos Aurelijos Valeikienės, būtina apsvarstyti šios sistemos įdiegimą ir Lietuvoje.

Aurelija Valeikienė | ktu.lt nuotr.
Aurelija Valeikienė | ktu.lt nuotr.

„Mikrokredencialai Europoje ypač išgarsėjo pandemijos metu, tačiau Lietuvoje dar nėra įtraukti į teisinę sistemą ir nesustyguotas praktinis jų pripažinimo bruožas“, – teigia A. Valeikienė, tačiau pabrėžia, jog tai padaryti yra įmanoma.

Anot jos, vienos svarbiausių mikrokredencialų sistemos suteikiamų verčių: persikvalifikavimas, alternatyvūs keliai į aukštąjį mokslą ir dėstytojų mokymo gebėjimų vystymas bei formalus pripažinimas.

A. Valeikienės teigimu, šiuo metu Lietuvos darbo rinkoje persikvalifikavimų skaičius yra žemesnis nei Europos Sąjungos vidurkis.

Todėl šalyje labai svarbu išlaikyti aukšto lygio žinovus, o neišnaudojus sėkmingos, naujoviškos galimybės žala būtų didelė.

„Kalbant apie užsienio studentų pritraukimą, jiems kartais trūksta tam tikrų žinių arba jų lygis nepakankamas, todėl mikrokredencialai galėtų padėti kompensuoti šiuos trūkumus“, – papildo A. Valeikienė.

Renginyje įžvalgomis pasidalinę žinovai sako, jog tikroji mikrokredencialų nauda priklauso nuo kokybės standartų – svarbu, jog ši sistema būtų pripažįstama tarptautiniu lygmeniu ne tik aukštajame moksle, bet ir darbo rinkoje.

Pasak Airijos skaitmeninio mokymo tarybos pirmininko ir Dublino miesto universiteto Nacionalinio skaitmeninio mokymo instituto direktoriaus Marko Brauno (Mark Brown), pirmiausia mikrokredencialai turi būti steigiami universitetuose.

Markas Braunas (Mark Brown) | ktu.lt nuotr.
Markas Braunas (Mark Brown) | ktu.lt nuotr.

„Dėl turimos ilgametės patirties ugdymo programų kūrime ir įgyvendinime, mikrokredencialus išvystyti gali tik universitetų bendruomenės.

Šiuo metu daugiausiai dėmesio skiriame ugdymo pasiūlai, tačiau siekiant ištobulinti mikrokredencialus būtina atidžiau išanalizuoti paklausą.

Svarbiausia atsižvelgti į nuolat besikeičiančius darbo rinkos reikalavimus ir juos išpildyti vystant ugdymo sistemą“, – sako M. Braunas.

Prie Lietuvoje švietimo naujovių vystymo aktyviai prisideda KTU – universitetas yra vienas iš trylikos Europos naujoviškų universitetų konsorciumo (ECIU) narių, kurie vysto bendrą ECIU universitetą.

Jo tikslas – sukurti naujovišką universitetą, atliepiantį visuomenės, piliečių ir verslo poreikius.

„ECIU universitete vystomi Europos skaitmeniniai kredencialai mokymuisi.

Šie mikrokredencialai atitiks Europos Sąjungos standartus ir bus ypač patogūs besimokančiajam bei darbdaviui, nes įgūdžiai ir žinios, kurias įgavo studentas, bus išsamiai aprašyti“, – teigia Tamperės universiteto dėstytoja ir mikrokredencialų tyrėja Padmašyla Kiskila (Padmasheela Kiiskilä).

Tinkama praktika – Estijoje

Vienas iš sėkmingai mikrokredencialų sistemos vystymo pavyzdžių Baltijos Šalyse – Estijos verslo mokykloje (EBS).

EBS buvo pirmasis Estijos universitetas, pasiūlęs mikro-laipsnių studijų programas – magistrantūros studijų modulius, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama penkioms sritims: tvarumui ir žaliajai ekonomikai, skaitmeninei transformacijai, komunikacijai ir rinkodarai, vadybai ir lyderystei, finansams ir apskaitai.

EBS mikrokredencialai, dar vadinami mikro-diplomais, buvo įsteigti glaudžiai bendradarbiaujant su šalies darbo birža.

Tačiau EBS magistrantūros studijų ir mikro-laipsnių vadovas bei už mokymo programų vystymą atsakingas Džimas Seltenrichas (Jim Seltenrijch) teigia, jog šios sistemos steigimas neišvengė iššūkių.

Džimas Seltenrichas (Jim Seltenrijch) | ktu.lt nuotr.
Džimas Seltenrichas (Jim Seltenrijch) | ktu.lt nuotr.

„Mikrokredencialų įsteigimas buvo ypač keblus, tačiau paklausa šiam projektui yra didelė.

Sunkiausia yra sekti darbo rinkos poreikius ir operatyviai koreguoti mokymosi turinį bei pasiekti, kad mikrokredencialai neiškreiptų nei dėstytojų, nei studentų motyvacijos mokytis, o kaip tik ją sustiprintų ir atvertų papildomų galimybių lanksčiai konstruoti studijų pasiūlą“, – sako J. Seltenrijchas.

Sekdami darbo rinkos pokyčius, EBS kasmet atnaujina mikro-laipsnių turinį tam, kad studentai įgytų naujausias žinias ir svarbius gebėjimus.

Sėkmingai baigus programą, universitetas įteikia 15 kreditų vertės mikro-laipsnio sertifikatą, kuris studentams, norintiems tęsti studijas magistrantūroje, suteikia galimybę įskaičiuoti išklausytus kreditus į bet kurios pasaulio aukštosios mokyklos studijų programą.

„Žadame, jog surinkus tam tikrą kreditų skaičių ir paruošus baigiamąjį projektą, studentas galėtų gauti diplomą.

Taip pat pirmus metus suteiksime daug kreditų, o likusius metus leisime pasiskirstyti studijų krūvį studento pasirinktame laikotarpyje“, – teigia J. Seltenrijchas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvos aukštojo mokslo teikiamos kvalifikacijos bus pripažįstamos Beniliukso šalyse
  2. J. Augutis: Galimo plagijavimo skandalas KTU kenkia visai aukštojo mokslo sistemai
  3. Didės aukštojo mokslo prieinamumas stojantiesiems iš socialiai jautrios aplinkos
  4. Kviečiama teikti siūlymus dėl aukštojo mokslo prieinamumo didinimo
  5. Inžinerijos mokslai Lietuvoje vis dar šešėlyje
  6. Jaunoji mokslininkė M. Surdokaitė pelnė apdovanojimą mokslo varžytuvėse JAV
  7. Mokyklos jau 13-ąjį kartą kviečiamos rengti „Europos egzaminą“
  8. Puspenkto šimto ukrainiečių Lietuvoje laikė nacionalinį testą
  9. Pensinio amžiaus žmonių Lietuvoje beveik dvigubai daugiau nei jaunimo
  10. Regionuose trūkstant mokytojų – mokslo bendruomenė susitelkė
  11. Šešėlinė Vyriausybė kreipėsi į Europos Komisiją
  12. VU išlieka geriausiu universitetu Lietuvoje
  13. Lietuvoje pirmą kartą matuojama tikra automobilių tarša
  14. VDU – pirmasis universitetas Lietuvoje, tapęs EOSC asociacijos nariu
  15. Jaunoji karta keičiasi, kartu keičiasi jų mokymosi stilius

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Ir tai - mokslas? says:
    2 metai ago

    Peteris Boghossianas. Mokslą vis labiau gadina ideologija
    – blogger.com/comment.g?blogID=6761217957557415254&postID=1338389569735362538
    + Skaitytojo mintis:
    „ Anonimiškas rašė…
    „Vadinamai turčių pasauliniai vyriausybei reikia tik aklų statistų o ne mokytų žmonių, kurie pasirengę priešintusi”

    Atsakyti
  2. Kaip Lietuvos ateitimi rūpinamės? says:
    2 metai ago

    Gintaras Sarafinas. Fizikos, chemijos ir IT mokymas Lietuvoje: žodžiais skatinamas, veiksmais – griaunamas
    – ziniuradijas.lt/laidos/ziniasklaidos-komentaras/fizikos-chemijos-ir-it-mokymas-lietuvoje-zodziais-skatinamas-veiksmais-griaunamas?soundtrack=1
    (Tekstas ir garsas)

    Atsakyti
    • Yra svarbesnių reikalų? says:
      2 metai ago

      Armonaitė: Nausėdai nepasirašius Civilinės sąjungos įstatymo kiltų tarptautinis skandalas
      – ziniuradijas.lt/laidos/pozicija/armonaite-nausedai-nepasirasius-civilines-sajungos-istatymo-kiltu-tarptautinis-skandalas?video=1
      (Kai buvau moksleivė, komjaunimas irgi privalėjo kelti skandalą už nuklydimą nuo partijos linijos. Kas dabar bus įpareigotas jį kelti?)
      Kodėl Armonaitė prezidentą pavadino eiliniu homofobu?
      – ziniuradijas.lt/laidos/pozicija/kodel-armonaite-prezidenta-pavadino-eiliniu-homofobu?video=1

      Atsakyti
      • Žemynai skubiai says:
        2 metai ago

        Atkreipiu Tamstos dėmesį į tai, kad streiko metu mokymas pagal „Gyvenimo įgūdžių bendrąją programą“ neturi sustoti.

        Atsakyti
        • >Pajūriečiui says:
          2 metai ago

          Klausau! Bus padaryta!
          🙂

          Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Dviračių takas
Lietuvoje

Ruošiamasi tvarkyti 16 pėsčiųjų ir dviračių takų ruožų

2025 06 19
Ūkininkų protestas
Lietuvoje

Prie Seimo – ūkininkų protestas dėl mokesčių (nuotraukos)

2025 06 19
Sveikata
Lietuvoje

Liberalai: dėl medicinos reformos nukentės ir ligoniai, ir gydytojai

2025 06 19
„Kūrybinis impulsas. Čiurlionio kelias“: baleto menininkų paskyrimai Čiurlioniui | opera.lt nuotr.
Kultūra

„Kūrybinis impulsas. Čiurlionio kelias“: baleto menininkų paskyrimai Čiurlioniui

2025 06 19
Pajūryje A. Lukausko sugauti gintarai | mlimuziejus.lt nuotr.
Kultūra

Klaipėdos pilies muziejuje pristatomas išskirtinis gintaro gaudymo paprotys

2025 06 19
Kernavėje atšvęsta 55-oji Rasos šventė
Etninė kultūra

Kviečia Rasos šventė Kernavėje!

2025 06 19
EP stiprina kovą su seksualine prievarta prieš vaikus internete | europa.eu nuotr.
Naujienos

Europos Parlamentas balsavo už griežtesnes taisykles kovojant su seksualiniu vaikų išnaudojimu

2025 06 19
Pasikeitė miško kirtimo taisyklės | aad.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Apklausa atskleidė, kad gyventojai nežino tikrųjų miškų kirtimų mastų, bet yra už miškų apsaugą

2025 06 19

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimvydas apie Klaipėdos pilies muziejuje pristatomas išskirtinis gintaro gaudymo paprotys
  • GRĄŽINTI Į EKRANUS apie E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą
  • Kas ką? apie G7 susitikimas Kanadoje: Trampo išvykimas sujaukė diplomatiją, Ukraina liko be aiškaus sprendimo
  • Vilna apie E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ruošiamasi tvarkyti 16 pėsčiųjų ir dviračių takų ruožų
  • Prie Seimo – ūkininkų protestas dėl mokesčių (nuotraukos)
  • Liberalai: dėl medicinos reformos nukentės ir ligoniai, ir gydytojai
  • Seime – spaudos konferencija apie siūlymą atsisakyti Vėlinių kaip šventinės dienos

Kiti Straipsniai

„Kūrybinis impulsas. Čiurlionio kelias“: baleto menininkų paskyrimai Čiurlioniui | opera.lt nuotr.

„Kūrybinis impulsas. Čiurlionio kelias“: baleto menininkų paskyrimai Čiurlioniui

2025 06 19
Pajūryje A. Lukausko sugauti gintarai | mlimuziejus.lt nuotr.

Klaipėdos pilies muziejuje pristatomas išskirtinis gintaro gaudymo paprotys

2025 06 19
EP stiprina kovą su seksualine prievarta prieš vaikus internete | europa.eu nuotr.

Europos Parlamentas balsavo už griežtesnes taisykles kovojant su seksualiniu vaikų išnaudojimu

2025 06 19
Pasikeitė miško kirtimo taisyklės | aad.lrv.lt nuotr.

Apklausa atskleidė, kad gyventojai nežino tikrųjų miškų kirtimų mastų, bet yra už miškų apsaugą

2025 06 19
„Sveikatiada“ subūrė aktyvią bendruomenę: sumanyme dalyvavo beveik 1,5 tūkst. ugdymo įstaigų | Rengėjų nuotr.

„Sveikatiada“ subūrė aktyvią bendruomenę: sumanyme dalyvavo beveik 1,5 tūkst. ugdymo įstaigų

2025 06 18
Panevėžyje vasaros saulėgrįžą pasitiks Vasarvidžio šventė Skaistakalnio parke | panevezys.lt nuotr.

Panevėžyje vasaros saulėgrįžą pasitiks Vasarvidžio šventė Skaistakalnio parke

2025 06 18
Mokytojų apklausa: ruošiantis brandos egzaminams gelbsti skaitmeninės mokymosi priemonės | Asociatyvi nuotr.

Naujovės švietime: ko reikia, kad kiekvienas mokinys pasiektų sėkmę?

2025 06 18
Joninių Garsovaizdžiai Rumšiškėse | R. Žaltausko nuotr.

Joninių naktis Rumšiškėse: kai šnabžda žolynai, tyvuliuoja vanduo ir šoka ugnis

2025 06 18
Žmogaus teisių apsauga

Žmogaus teisių komitetas: Seime bus pristatyta 2024 m. žmogaus teisių padėties Lietuvoje stebėsenos ataskaita

2025 06 18
Programos bendraįkūrėjos Eglė Pranckūnienė ir Marina Vildžiūnienė | renkuosimokyti.lt nuotr.

Dvi kartos, viena misija: „Renkuosi mokyti!“ renginyje – padėkos ir nauja pradžia

2025 06 18

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimvydas apie Klaipėdos pilies muziejuje pristatomas išskirtinis gintaro gaudymo paprotys
  • GRĄŽINTI Į EKRANUS apie E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą
  • Kas ką? apie G7 susitikimas Kanadoje: Trampo išvykimas sujaukė diplomatiją, Ukraina liko be aiškaus sprendimo
  • Vilna apie E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą
  • "Vitovtova veža" apie E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Rugpjūčio paskutinį savaitgalį Birštonas ir vėl taps diskusijų sostine | Rengėjų nuotr.

Rugpjūčio paskutinį savaitgalį Birštonas ir vėl taps diskusijų sostine

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai