Trečiadienis, 20 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Europos aukštojo mokslo naujovės: netrukus ir Lietuvoje?

www.alkas.lt
2023-08-22 07:00:17
5
Konferencijos akimirkos | KTU nuotr.

Konferencijos akimirkos | KTU nuotr.

Šiuolaikiniame, sparčiai besikeičiančiame pasaulyje tradiciniai mokymosi būdai nebėra vienintelė priemonė žinioms ir įgūdžiams įgyti.

Mikrokredencialai – tai įrašai apie trumpas besimokančiojo mokymosi patirtis ir pasiektus mokymosi rezultatus.

Šią priemonę jau taiko kelios Europos šalys, tačiau ar Lietuvos aukštojo mokslo sistema yra pasiruošusi ją įveiklinti?

Iki šiol, papildomuose kursuose, mokymuose ar seminaruose dalyvavusiems asmenims buvo suteikiami sertifikatai, kurie dažnai pripažįstami tik nacionaliniu mastu.

Žadama, jog išduodami mikrokredencialai bus pripažįstami visose Europos šalyse ir suteiks lanksčias bei į gebėjimus nukreiptas mokymosi galimybes asmeniniam ir profesiniam žinovų tobulėjimui.

„Daugelis darbuotojų turės įgauti naujus ir tobulinti esamus įgūdžius, dėl skaitmeninės permainos bei iškylančių pokyčių darbo rinkoje.

Ši padėtis skatina mikrokredencialų plėtrą Europos sąjungoje ir už jos ribų.

Dėl mikrokredencialų pritaikomumo darbo rinkos poreikiams ir jų prieinamumo platesnei auditorijai, ši sistema gali būti puiki priemonė naujų įgūdžių įgijimui ir esamų tobulinimui“, ­– sako Europos Komisijos (EK) Švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros generalinio direktorato politikos pareigūnė Agnieška Jelnicka (Agnieszka Jelnicka).

Žadama, kad mikrokredencialų sistemos pripažįstamas ugdymas bus standartizuotas ir suteiks tokias žinias bei įgūdžius, kurie atitiks ne tik asmeninius, bet ir darbo rinkos bei platesnius visuomenės poreikius.

Asmens ugdymosi patirtys, kartu su jas paaiškinančia informacija, vėliau bus paverstos skaitmeniniais dokumentais – ženkliukais, kuriuos besimokantieji galės laikyti asmeninėse skaitmeninėse piniginėse (angl. digital wallet).

Ši gebėjimų įgijimo ir pripažinimo priemonė buvo pristatyta bei analizuojama Kauno technologijos universiteto (KTU) rengtame renginyje „Mikrokredencialų vertės ir galimybės“, skirtame Lietuvos akademinei bendruomenei.

Kada pamatysime Lietuvoje?

Studentų, verslo ir aukštojo mokslo bendradarbiavimą skatinanti mikrokredencialų ekosistema – viena iš EK kuriamos Europos švietimo erdvės vizijos dalių.

Šios sistemos taikymo lyderiais jau spėjo tapti Airija ir Nyderlandai.

Anot Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus pavaduotojos Aurelijos Valeikienės, būtina apsvarstyti šios sistemos įdiegimą ir Lietuvoje.

Aurelija Valeikienė | ktu.lt nuotr.
Aurelija Valeikienė | ktu.lt nuotr.

„Mikrokredencialai Europoje ypač išgarsėjo pandemijos metu, tačiau Lietuvoje dar nėra įtraukti į teisinę sistemą ir nesustyguotas praktinis jų pripažinimo bruožas“, – teigia A. Valeikienė, tačiau pabrėžia, jog tai padaryti yra įmanoma.

Anot jos, vienos svarbiausių mikrokredencialų sistemos suteikiamų verčių: persikvalifikavimas, alternatyvūs keliai į aukštąjį mokslą ir dėstytojų mokymo gebėjimų vystymas bei formalus pripažinimas.

A. Valeikienės teigimu, šiuo metu Lietuvos darbo rinkoje persikvalifikavimų skaičius yra žemesnis nei Europos Sąjungos vidurkis.

Todėl šalyje labai svarbu išlaikyti aukšto lygio žinovus, o neišnaudojus sėkmingos, naujoviškos galimybės žala būtų didelė.

„Kalbant apie užsienio studentų pritraukimą, jiems kartais trūksta tam tikrų žinių arba jų lygis nepakankamas, todėl mikrokredencialai galėtų padėti kompensuoti šiuos trūkumus“, – papildo A. Valeikienė.

Renginyje įžvalgomis pasidalinę žinovai sako, jog tikroji mikrokredencialų nauda priklauso nuo kokybės standartų – svarbu, jog ši sistema būtų pripažįstama tarptautiniu lygmeniu ne tik aukštajame moksle, bet ir darbo rinkoje.

Pasak Airijos skaitmeninio mokymo tarybos pirmininko ir Dublino miesto universiteto Nacionalinio skaitmeninio mokymo instituto direktoriaus Marko Brauno (Mark Brown), pirmiausia mikrokredencialai turi būti steigiami universitetuose.

Markas Braunas (Mark Brown) | ktu.lt nuotr.
Markas Braunas (Mark Brown) | ktu.lt nuotr.

„Dėl turimos ilgametės patirties ugdymo programų kūrime ir įgyvendinime, mikrokredencialus išvystyti gali tik universitetų bendruomenės.

Šiuo metu daugiausiai dėmesio skiriame ugdymo pasiūlai, tačiau siekiant ištobulinti mikrokredencialus būtina atidžiau išanalizuoti paklausą.

Svarbiausia atsižvelgti į nuolat besikeičiančius darbo rinkos reikalavimus ir juos išpildyti vystant ugdymo sistemą“, – sako M. Braunas.

Prie Lietuvoje švietimo naujovių vystymo aktyviai prisideda KTU – universitetas yra vienas iš trylikos Europos naujoviškų universitetų konsorciumo (ECIU) narių, kurie vysto bendrą ECIU universitetą.

Jo tikslas – sukurti naujovišką universitetą, atliepiantį visuomenės, piliečių ir verslo poreikius.

„ECIU universitete vystomi Europos skaitmeniniai kredencialai mokymuisi.

Šie mikrokredencialai atitiks Europos Sąjungos standartus ir bus ypač patogūs besimokančiajam bei darbdaviui, nes įgūdžiai ir žinios, kurias įgavo studentas, bus išsamiai aprašyti“, – teigia Tamperės universiteto dėstytoja ir mikrokredencialų tyrėja Padmašyla Kiskila (Padmasheela Kiiskilä).

Tinkama praktika – Estijoje

Vienas iš sėkmingai mikrokredencialų sistemos vystymo pavyzdžių Baltijos Šalyse – Estijos verslo mokykloje (EBS).

EBS buvo pirmasis Estijos universitetas, pasiūlęs mikro-laipsnių studijų programas – magistrantūros studijų modulius, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama penkioms sritims: tvarumui ir žaliajai ekonomikai, skaitmeninei transformacijai, komunikacijai ir rinkodarai, vadybai ir lyderystei, finansams ir apskaitai.

EBS mikrokredencialai, dar vadinami mikro-diplomais, buvo įsteigti glaudžiai bendradarbiaujant su šalies darbo birža.

Tačiau EBS magistrantūros studijų ir mikro-laipsnių vadovas bei už mokymo programų vystymą atsakingas Džimas Seltenrichas (Jim Seltenrijch) teigia, jog šios sistemos steigimas neišvengė iššūkių.

Džimas Seltenrichas (Jim Seltenrijch) | ktu.lt nuotr.
Džimas Seltenrichas (Jim Seltenrijch) | ktu.lt nuotr.

„Mikrokredencialų įsteigimas buvo ypač keblus, tačiau paklausa šiam projektui yra didelė.

Sunkiausia yra sekti darbo rinkos poreikius ir operatyviai koreguoti mokymosi turinį bei pasiekti, kad mikrokredencialai neiškreiptų nei dėstytojų, nei studentų motyvacijos mokytis, o kaip tik ją sustiprintų ir atvertų papildomų galimybių lanksčiai konstruoti studijų pasiūlą“, – sako J. Seltenrijchas.

Sekdami darbo rinkos pokyčius, EBS kasmet atnaujina mikro-laipsnių turinį tam, kad studentai įgytų naujausias žinias ir svarbius gebėjimus.

Sėkmingai baigus programą, universitetas įteikia 15 kreditų vertės mikro-laipsnio sertifikatą, kuris studentams, norintiems tęsti studijas magistrantūroje, suteikia galimybę įskaičiuoti išklausytus kreditus į bet kurios pasaulio aukštosios mokyklos studijų programą.

„Žadame, jog surinkus tam tikrą kreditų skaičių ir paruošus baigiamąjį projektą, studentas galėtų gauti diplomą.

Taip pat pirmus metus suteiksime daug kreditų, o likusius metus leisime pasiskirstyti studijų krūvį studento pasirinktame laikotarpyje“, – teigia J. Seltenrijchas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvos aukštojo mokslo teikiamos kvalifikacijos bus pripažįstamos Beniliukso šalyse
  2. J. Augutis: Galimo plagijavimo skandalas KTU kenkia visai aukštojo mokslo sistemai
  3. Didės aukštojo mokslo prieinamumas stojantiesiems iš socialiai jautrios aplinkos
  4. Kviečiama teikti siūlymus dėl aukštojo mokslo prieinamumo didinimo
  5. Inžinerijos mokslai Lietuvoje vis dar šešėlyje
  6. Jaunoji mokslininkė M. Surdokaitė pelnė apdovanojimą mokslo varžytuvėse JAV
  7. Mokyklos jau 13-ąjį kartą kviečiamos rengti „Europos egzaminą“
  8. Puspenkto šimto ukrainiečių Lietuvoje laikė nacionalinį testą
  9. Pensinio amžiaus žmonių Lietuvoje beveik dvigubai daugiau nei jaunimo
  10. Regionuose trūkstant mokytojų – mokslo bendruomenė susitelkė
  11. Šešėlinė Vyriausybė kreipėsi į Europos Komisiją
  12. VU išlieka geriausiu universitetu Lietuvoje
  13. Lietuvoje pirmą kartą matuojama tikra automobilių tarša
  14. VDU – pirmasis universitetas Lietuvoje, tapęs EOSC asociacijos nariu
  15. Jaunoji karta keičiasi, kartu keičiasi jų mokymosi stilius

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Ir tai - mokslas? says:
    2 savaitės ago

    Peteris Boghossianas. Mokslą vis labiau gadina ideologija
    – blogger.com/comment.g?blogID=6761217957557415254&postID=1338389569735362538
    + Skaitytojo mintis:
    „ Anonimiškas rašė…
    „Vadinamai turčių pasauliniai vyriausybei reikia tik aklų statistų o ne mokytų žmonių, kurie pasirengę priešintusi”

    Atsakyti
  2. Kaip Lietuvos ateitimi rūpinamės? says:
    6 d. ago

    Gintaras Sarafinas. Fizikos, chemijos ir IT mokymas Lietuvoje: žodžiais skatinamas, veiksmais – griaunamas
    – ziniuradijas.lt/laidos/ziniasklaidos-komentaras/fizikos-chemijos-ir-it-mokymas-lietuvoje-zodziais-skatinamas-veiksmais-griaunamas?soundtrack=1
    (Tekstas ir garsas)

    Atsakyti
    • Yra svarbesnių reikalų? says:
      6 d. ago

      Armonaitė: Nausėdai nepasirašius Civilinės sąjungos įstatymo kiltų tarptautinis skandalas
      – ziniuradijas.lt/laidos/pozicija/armonaite-nausedai-nepasirasius-civilines-sajungos-istatymo-kiltu-tarptautinis-skandalas?video=1
      (Kai buvau moksleivė, komjaunimas irgi privalėjo kelti skandalą už nuklydimą nuo partijos linijos. Kas dabar bus įpareigotas jį kelti?)
      Kodėl Armonaitė prezidentą pavadino eiliniu homofobu?
      – ziniuradijas.lt/laidos/pozicija/kodel-armonaite-prezidenta-pavadino-eiliniu-homofobu?video=1

      Atsakyti
      • Žemynai skubiai says:
        6 d. ago

        Atkreipiu Tamstos dėmesį į tai, kad streiko metu mokymas pagal „Gyvenimo įgūdžių bendrąją programą“ neturi sustoti.

        Atsakyti
        • >Pajūriečiui says:
          6 d. ago

          Klausau! Bus padaryta!
          🙂

          Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Trakų istorijos muziejus kviečia pakeliauti po praeitį | trakaimuziejus.lt nuotr.

Trakų istorijos muziejus kviečia pakeliauti po praeitį

2023 09 20
Saldžiosios Šiaulių pramonės istorija, slypinti archyvų dokumentuose | archyvai.lt nuotr.

Saldžiosios Šiaulių pramonės istorija, slypinti archyvų dokumentuose

2023 09 20
Vytautas Busilas rodo vietą, kur stovėjo Prabulių sodyba | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. V. Prabulio-Žaibo 100-osioms gimimo metinėms

2023 09 20
Baneris | Širvintų kultūros centro nuotr.

Kernavė kviečia į Rudens lygiadienio ir Baltų vienybės šventę

2023 09 20
Lietuvai atstovavusi Martyna Kniazevaitė | LINEŠA nuotr.

ES jaunųjų mokslininkų varžytuvėse apdovanota Lietuvos atstovė

2023 09 20
Birutė Grašytė-Black ir Gvidas Latakas | M. Black ir L. Vansevičienės nuotr

Jotvingių premija skiriama Gvidui Latakui, Jaunojo jotvingio – Birutei Grašytei-Black

2023 09 20
Ukrainos gynėjai pliekia okupantus | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ką teroristinė Rusija veikia prie bendro stalo su civilizuota žmonija?

2023 09 19
Eligijus Eligijus Juvencijus Morkūnas | LLBM nuotr.

Netekome muziejininko, etninės kultūros tyrinėtojo Eligijaus Morkūno

2023 09 19
Dirbama žemė | Asociatyvi nuotr.

Įsibėgėja dirvos tręšimas mėšlu ir srutomis: kokių reikalavimų reikia laikytis?

2023 09 19
M. K. Čiurlionis | S. Filibert Fleury nuotr.

„M. K. Čiurlionio gimtadieniui“ – fortepijono žvaigždės D. Levkovičiaus rečitalis

2023 09 19
Rodyti daugiau

Naujienos

Kibernetinis saugumas | kam.lt nuotr.
Lietuvoje

Bus peržiūrima kibernetinio saugumo politika

2023 09 20
Didžiausias Lietuvos šunkelis – „betonkelis“ – valstybinės reikšmės kelias iš sostinės į Uteną | miestai.net nuotr.
Lietuvoje

Valdininkai džiugina: Utenos plente prasideda ilgai laukti kelio darbai

2023 09 20
Europos diena be žuvusiųjų keliuose | policija.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Minima Europos diena be žuvusiųjų keliuose

2023 09 20
Volodymyras Zelenskis ir Gitanas Nausėda Niujorke
Ukrainos balsas

Kartu mes – sugniaužtas kumštis

2023 09 20
Obuoliai | zum.lt nuotr.
Lietuvoje

Nukentėjusiems nuo šalnų ūkiams – 2 mln. parama

2023 09 20
Pratybos | KASP nuotr.
Lietuvoje

Pietryčių Lietuvoje – pratybos „Tvirtas skydas“

2023 09 20
„Via Baltica“ | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Du „Via Balticos“ ruožai bus baigti dar šiemet

2023 09 20
Eismo spūstis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Žinovai mato dvi spūsčių priežastis

2023 09 20

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie Farsas Seime: Dar kartą nepripažinęs Romuvos Seimas svarstys Romuvos NEpripažinimo klausimą… JAU PAPILDYTA
  • >>>Rimgaudui apie Farsas Seime: Dar kartą nepripažinęs Romuvos Seimas svarstys Romuvos NEpripažinimo klausimą… JAU PAPILDYTA
  • Kuklumas ne visada gerai apie Neįminta mįslė Valdovų rūmuose
  • Diedas apie Ką teroristinė Rusija veikia prie bendro stalo su civilizuota žmonija?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Bus peržiūrima kibernetinio saugumo politika
  • Ekspertai pataria: ką reikia žinoti apie starterių priežiūrą
  • Individualūs veiklos valdymo sprendimai
  • Valdininkai džiugina: Utenos plente prasideda ilgai laukti kelio darbai
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Trakų istorijos muziejus kviečia pakeliauti po praeitį

by Kristina Aleknaitė
2023 09 20
0
Trakų istorijos muziejus kviečia pakeliauti po praeitį | trakaimuziejus.lt nuotr.

Rugsėjo 24 d., paskutinį mėnesio sekmadienį, 11.00–18.00 val. į didingos praeities dvasia alsuojančią Medininkų pilį kviečia Trakų istorijos muziejus. Čia...

Skaityti toliau

Saldžiosios Šiaulių pramonės istorija, slypinti archyvų dokumentuose

by Kristina Aleknaitė
2023 09 20
0
Saldžiosios Šiaulių pramonės istorija, slypinti archyvų dokumentuose | archyvai.lt nuotr.

Atšalus orams, dažnai pagalvojame apie jaukesnę aplinką ir nuotaiką pakeliantį karštą šokoladą. Pastarojo Šiaulių krašte netrūko net tarpukariu. Tuo metu...

Skaityti toliau

S. Birgelis. V. Prabulio-Žaibo 100-osioms gimimo metinėms

by Kristina Aleknaitė
2023 09 20
0
Vytautas Busilas rodo vietą, kur stovėjo Prabulių sodyba | punskas.pl nuotr.

Mockavos kaime dar XX a. šeštojo dešimtmečio pabaigoje stovėjo Prabulių sodyba. Prieš 13 metų šią vietą mums parodė Vytautas Busilas,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie Farsas Seime: Dar kartą nepripažinęs Romuvos Seimas svarstys Romuvos NEpripažinimo klausimą… JAU PAPILDYTA
  • >>>Rimgaudui apie Farsas Seime: Dar kartą nepripažinęs Romuvos Seimas svarstys Romuvos NEpripažinimo klausimą… JAU PAPILDYTA
  • Kuklumas ne visada gerai apie Neįminta mįslė Valdovų rūmuose
  • Diedas apie Ką teroristinė Rusija veikia prie bendro stalo su civilizuota žmonija?
  • Jonas Vaiškūnas apie Farsas Seime: Dar kartą nepripažinęs Romuvos Seimas svarstys Romuvos NEpripažinimo klausimą… JAU PAPILDYTA
Kitas straipsnis
Rugpjūčio paskutinį savaitgalį Birštonas ir vėl taps diskusijų sostine | Rengėjų nuotr.

Rugpjūčio paskutinį savaitgalį Birštonas ir vėl taps diskusijų sostine

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai