Lietuvos patriotinės organizacijos (Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Lietuvos laisvės kovos sąjūdis, Lietuvos Sąjūdis) išplatino reikalavimą šalies vadovams neatidėliojant įvertinti pulkininko, nusipelniusio Lietuvai, Kazio Škirpos garbingą atminimą ir atstatytai atminimo lentą su Kazio Škirpos bareljefu, garbingoje vietoje, ant dabartinio Lietuvos apeliacinio teismo pastato.
Kartu reikalaujama imtis visų būtinų veiksmų, kad atstatyta lenta būtų visapusiškai įteisinta ir atsakingų valstybės pareigūnų deramai saugoma nuo vandalizmo aktų ir valdžios savivalės.
2024 m. birželio reikalavime pabrėžiama, kad 1941 metų Birželio sukilimas buvo organizuotas lietuvių tautos pasipriešinimas sovietinei okupacijai, nuplovęs 1940 metais priimto ultimatumo ir okupacijos gėdą.
Nepaisant to Birželio Sukilimas ir jo organizatoriai buvo ir yra vis labiau puolami ir juodinami ne tik Lietuvai priešiškų valstybių propagandos, bet ir neatsikračiusių sovietinio paveldo Lietuvos politikų, mokslininkų, žiniasklaidos ir kitų įtakingų asmenų. Tuo niekinama Sukilimo ir jo organizatorių, lietuvių tautos rezistencija.
2024 m.birželio 22 dieną džiaugėmės ir sveikinome Nacionalinio susivienijimo iniciatyvą, kad po ilgamečio institucijų vilkinimo, buvo įamžinta K. Škirpai skirta atminimo lenta ant buvusio Lietuvos karo komendantūros pastato.
Tačiau džiaugėmės neilgai. 2024 m.birželio. 23 dieną Vilniaus miesto savivaldybės nirodymu atminimo lenta su pulkininko Kazio Škirpos bareljefu, nežiūrint visuomenės pasipriešinimo, buvo nuimta, tiksliau sadistiškai sudaužyta.
Tai priminė, prieš penkis metus, ant Vilniaus Vrublevskių bibliotekos sudaužytą bareljefą, skirtą karininkui Jonui Noreikai. Jo atminimo lentą , pasistatęs kopėčias, su kūju sudaužė Stanislavas Tomas. Po vandalizmo akto jis pabėgo iš Lietuvos ir klaidžioja po įvairias šalis, šmeižia, keikia necenzūriniais žodžiais Lietuvą ir niekas nesiima teisinių veiksmų, kad jis būtų apklaustas ir pagal jo „nuopelnus“ nubaustas…
Lietuvos patriotinės organizacijos pamerkė neteisinius, perteklinius ir prievartinio pobūdžio Vilniaus savivaldybės veiksmus šventinėje Birželio sukilimo 83 metų sukakties paminėjimo dieną. Nepriklausoma Lietuva turi gerbti savo laisvės kovų atminimą ir privalo įamžinti pulkininką Kazį Škirpą kaip vieną svarbiausių antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo dalyvį.
Atminimo lenta Kaziui Škirpai yra būtina kaip pagarbos Birželio sukilimui išraiška. Pavergta, tremiama ir žudoma lietuvių tauta turėjo teisę sukilti ir negali būti kolektyviai pasmerkta už nacistinių okupantų Lietuvoje su vietos kolaborantais vykdytas žudynes. Nei Sukilimo vadovybė, nei jo įsteigta Laikinoji Vyriausybė nėra ir negali būti atsakinga už okupuotoje Lietuvoje vykdytus Holokausto nusikaltimus – pabrėžiama reikalavime.
Skelbiame visą reikalavimo raštą:
JO EKSCELENCIJAI l LR PREZIDENTUI GITANUI NAUSĖDAI
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKEI VIKTORIJAI ČMILYTEI-NILSEN
LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTREI PIRMININKEI INGRIDAI ŠIMONYTEI
Dėl Lietuvos Respublikos diplomato, pulkininko, Birželio sukilimo organizatoriaus Kazio Škirpos atminimo lentos sudaužymo- vandalizmo fakto ir nepagrįsto jo kaltinimo Holokaustu
2024-06-25, Vilnius
Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija, Lietuvo politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Lietuvos laisvės kovos sąjūdis, Lietuvos Sąjūdis, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę siekė, kad sovietiniai ir nacistiniai okupaciniai nusikaltimai būtų pasmerkti, o pasipriešinimo dalyvių, pasipriešinimo okupaciniams režimams darbai, būtų deramai pagerbti.
Ypatingą vietą užėmė, 1941 metų Birželio sukilimo, organizuoto lietuvių tautos pasipriešinimo sovietinei okupacijai vertinimas, nuplovęs 1940 metais priimto ultimatumo ir okupacijos gėdą. Nepaisant jo svarbos, Birželio Sukilimas ir jo organizatoriai buvo ir yra vis labiau puolami ir juodinami ne tik Lietuvai priešiškų valstybių propagandos, bet ir neatsikračiusių sovietinio paveldo Lietuvos politikų, mokslininkų, žiniasklaidos ir kitų įtakingų asmenų. Tuo niekinama Sukilimo ir jo organizatorių, lietuvių tautos rezistencija.
Todėl laikėme ir laikome itin svarbiu ir reikalingu darbu – pirmojo Lietuvos kariuomenės komendanto, vadovavusio Vilniuje Lietuvos trispalvės vėliavos iškėlimui, 1918 metais, Gedimino pilies bokšte, Steigiamojo Seimo nario, Birželio sukilimo organizatoriaus, diplomato, pulkininko Kazio Škirpos įamžinimui Lietuvos sostinėje Vilniuje.
2024m.birželio 22 dieną džiaugėmės ir sveikinome Nacionalinio susivienijimo iniciatyvą, kad po ilgamečio institucijų vilkinimo, buvo įamžinta K. Škirpai skirta atminimo lenta ant buvusio Lietuvos karo komendantūros pastato.
Džiaugėmės neilgai. 2024 m.birželio. 23 dieną, pagal Vilniaus miesto savivaldybės parėdimą, atminimo lenta su pulkininko Kazio Škirpos bareljefu, nežiūrint visuomenės pasipriešinimo, buvo nuimta, tiksliau sadistiškai sudaužyta.
Tai priminė, prieš penkis metus, ant Vilniaus Vrublevskių bibliotekos sudaužytą bareljefą, skirtą karininkui Jonui Noreikai. Jo atminimo lentą , pasistatęs kopėčias, su kūju sudaužė Stanislavas Tomas. Po vandalizmo akto jis pabėgo iš Lietuvos ir klaidžioja po įvairias šalis, šmeižia, keikia necenzūriniais žodžiais Lietuvą ir niekas nesiima teisinių veiksmų, kad jis būtų apklaustas ir pagal jo „nuopelnus“ nubaustas…
Smerkiame neteisinius, perteklinius ir prievartinio pobūdžio Vilniaus savivaldybės veiksmus, padarytus šventinėje Birželio sukilimo 83 metų sukakties paminėjimo dieną. Nepriklausoma Lietuva turi gerbti savo laisvės kovų atminimą ir privalo įamžinti pulkininką Kazį Škirpą kaip vieną svarbiausių antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo dalyvį.
Atminimo lenta Kaziui Škirpai yra būtina kaip pagarbos Birželio sukilimui išraiška. Pavergta, tremiama ir žudoma lietuvių tauta turėjo teisę sukilti ir negali būti kolektyviai pasmerkta už nacistinių okupantų Lietuvoje su vietos kolaborantais vykdytas žudynes. Nei Sukilimo vadovybė, nei jo įsteigta Laikinoji Vyriausybė nėra ir negali būti atsakinga už okupuotoje Lietuvoje vykdytus Holokausto nusikaltimus.
Todėl siekdami istorinio teisingumo reikalaujame, kad neatidėliojant būtų įvertintas pulkininko, nusipelniusio Lietuvai, Kazio Škirpos garbingas atminimas ir būtų atstatyta atminimo lenta su Kazio Škirpos bareljefu, garbingoje vietoje, ant dabartinio Lietuvos apeliacinio teismo pastato. Kartu reikalaujame imtis visų būtinų veiksmų, kad atstatyta lenta būtų visapusiškai įteisinta ir atsakingų valstybės pareigūnų deramai saugoma nuo vandalizmo aktų ir valdžios savivalės.
Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos pirniminkas Ernestas Subačius
Lietuvos Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos tarybos pirmininkas Gvidas Rutkauskas
Lietuvos Politinių kalinių ir tretinių bendrijos valdybos pirmininkas Pranas Ulozas
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio valdybos pirmininkas Giedrius Gataveckas
Reikalavimai geri, bet tarp jų visgi stinga esmingiausiojo dalyko, t.y. reikalauti, kad Seimas ratifikuotų Birželio sukilimo priimtus ir paskelbtus aktus kaip Lietuvos valstybės suvereno dokumentus ir jais operuotų santykiuose su kitomis šalimis. Birželio sukilimo aktai suvereno galią turinčio subjekto kokiu nors teisės būdu iki šiol nėra paneigti, jie yra galiojantys. Tad, kad taptų veikiančiais santykiuose su kitomis valstybėmis, trūksta jiems tik Seimo ratifikacijos. Keistoka, kad tarp Lietuvos patriotinių organizacijų išvardintųjų šio reikalavimo Seimui nėra.
Labai teisinga pastaba. Ačiū.
Ir policija neturėtų taip elgtis su taikiais mitinguotojais, vaizadai primena hiterio nacius, puterio-lukošenkos omoną. Gal tik per vaidybinį filmą, bet rodė, kaip naciai stumdė profesorių Einšteiną, bet čia tikroviškai LT policija stumdo profesorių Radžvilą. Ar Sąjūdis už tokią Lietuvą kovojo. O dabar dar jie gina, ligonius šaudančius savo kolegas
Pritariu straipsnyje minėtam patriotinių organizacijų reikalavimui.Išties daugeliu atveju nūdienos Vilniaus savivaldybės politiniai veiksmai yra apgailėtini.
Tai ne vien savivaldybės politika. Istorinės atimties saugojimas yra valstybės reikalas. Kaip ją saugo, matome. Kas valdo šią valstybę ir kiek jiems rūpi valstybės istorinė atmintis.
Reikalavimui pritariu. Kol Lietuvą valdo niekšai – padėtis nesikeis. Rudenį rinkimuose privalom būti aktyvūs ir dabartinius valdančiuosius pašalinti iš seimo.