Sekmadienis, 5 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Pilietinė visuomenė

L. Veličkaitė. Metas atkurti Lietuvos valstybę

Lidija Veličkaitė
2022-01-25 11:25:30
7
Sausio 13-osios minėjimas Lukiškių aikštėje | Alkas.lt koliažas

Sausio 13-osios minėjimas Lukiškių aikštėje | Alkas.lt koliažas

Mes mokėsim numirt, jei Tėvynė aukos reikalauja.
Nesuriš mūs’ gretų nieks vergovės pikta grandine.
Neišmokom sulinkt prieš ateivių įstatymą naują;
Savo brolį parduot – dar visi neišmokome, ne!

Kraštą ginsime šį, kaip senovėje protėviai gynė,
Balsą žemės gimtos išnešioję giliausiai širdy.
Nors laukai ir keliai pavergtųjų dejone nutvinę.
Kur klausysies – aplink svetimųjų žingsnius tegirdi.

O juk bus dar diena, kai pro vėliavų plazdantį mišką
Baltas vytis pakils ir padangėj aukštoj suspindės!
Mūsų kraujas giedos pro gimtinės velėną ištryškęs,
Ir ant kapo nykaus šviesios taurės lelijų žydės.

Mes mokėsim numirt ne už svetimą mintį, ar žodį,
Ne už tuos, kurie skriaus, dengdami viską melo tamsa.
Tik už rytą, kuris laisvės saulę didingą parodys –
Mes mokėsim numirt giedriu veidu ir tvirta dvasia.

Gaudentas Aukštikalnis | V. Sinicos nuotr.
Gaudentas Aukštikalnis | V. Sinicos nuotr.

Šios Lietuvos partizanės, poetės Dianos Glemžaitės, 1949 m. parašytos eilės, kaip priminimas ir tarsi priesaika mums, kad būtume tvirti ir verti savo Tėvynės, sausio 12-os dienos vakarą nuskambėjo Vilniaus Lukiškių aikštėje. Nacionalinis susivienijimas sukvietė žmones į Valstybės aikštę pagerbti tuos, kurie per amžius kovojo, aukojo savo gyvybes už mūsų žemę, kalbą, šeimą, religiją ir laisvę.

Perskaitęs eiles renginio vedėjas Nacionalinio susivienijimo Vilniaus skyriaus pirmininkas Gaudentas Aukštikalnis paprašė visus susiimti už rankų, kad pajustume vienas kito šilumą ir vienybę, sugiedant Valstybės himną. Gal mums pritars ir tie, kurie kovojo dėl jo ir ten aukštybėse palaimins mus.

„Žmogus, nežinantis savo istorijos, yra amžinai vaikas,“ – tokiais žodžiais renginio vedėjas pakvietė kalbėti karo istoriką, Lietuvos Respublikos Seimo narį profesorių Valdą Rakutį.

„Šiandien mes esame Vilniuje, Lietuvos sostinėje, kuri turi labai ilgą ir garbingą laisvės kovų istoriją,“ – pradėjo kalbą prof. V. Rakutis, primindamas, kad Lukiškių aikštė ne kažkoks arklių turgus buvo, bet Lietuvos Marso laukas, kurioje žygiuodavo ne Lietuvos, bet Rusijos imperijos kariuomenė.

XIV a. pabaigoje (1390 m.) kryžiuočiai, įveikę Lietuvos gynybos sistemą, atžygiavo prie Vilniaus, kuriame labiausiai buvo puolama Kreivoji pilis. Kur dabar stovi Trijų kryžių paminklas, kur Stalo kalnas, ten buvo Kreivoji pilis. Tačiau kryžiuočiams nepavyko užimti pilies, tiek žemutinės, tiek ir aukštutinės.

Valdas Rakutis | V. Sinicos nuotr.
Valdas Rakutis | V. Sinicos nuotr.

1655 m. rusų kariuomenė užėmė Vilnių ir išbuvo jame šešis metus. Tai buvo didžiausias nelaimės laikas. Vilnius buvo sugriautas, o jo pilyse įsitvirtino Maskvos įgula. Patys įstabiausi koviniai įvykiai įvyko 1794 m. – Lietuvos kariuomenė kartu su ginkluotais miestiečiais sukilo prieš Rusijos kariuomenę.

Ir štai XIX a. – taip pat liūdnas. Tuo metu, kai kitose pasaulio šalyse vystėsi mokslas ir technologijos, gyvenimas gerėjo, Lietuva buvo kolonija. Ir šioje Lukiškių aikštėje buvo kariami žmonės – sukilimo dalyviai. Nedaug jų pakorė, bet tai buvo daroma viešai norint pažeminti žmones. Vilniuje aplink Gedimino pilį rusai pastatė tvirtovę ir ten laidojo tuos sukilimo vadus, kad nebūtų atminties ir niekas nežinotų, kur jie pakasti.

Profesorius apgailestavo, kad šioje, Lukiškių aikštėje, neturime paminklo, kuris čia turėtų būti skirtas tiems laisvės kovotojams.

1918 m., pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, netoliese esančiame Jurgio prospekte (dabar Gedimino) vyko savanorių registracija, buvo pirmoji Lietuvos kariuomenės štabo vieta. Vilniuje vyko kovos tarp įvairių jėgų – ir bolševikai, ir lenkai čia norėjo viešpatauti, kartu kovojo ir lietuviai. Buvo labai sunku, tik neseniai Lietuva tapo savarankiška jėga.

Sovietinis Vilnius – prieš mus liūdnas pastatas (KGB rūmai), kuriame buvo kankinami žmonės. Ši kova prieš rusų okupantus taip pat buvo nesėkminga. Tačiau žmonės neprarado vilties, tikėjo Lietuvos laisve.

„Šiandien turime sausio 12-tą dieną. Sausio 13-osios įvykių išvakarės prieš 31-rius metus. Dar daug kas prisimena tuos laužus prie Aukščiausiosios Tarybos, dainas, maldas, tankų vikšrų žlegėjimą,“ – primena V. Rakutis ir sako, kad svarbiausia nugalėti savo baimę, nebijoti aukų, nes laisvės be aukų nebūna. Bet jei tos aukos atneša laisvę, jos yra šventos. Ir niekas kitas neatneš gerovės, tik mes patys lietuviai, mūsų žmonės, kurie yra už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.

Po karo istoriko prof. V. Rakučio kalbos, pagerbiant žuvusių už Lietuvos laisvę atminimą, buvo išneštos gėlių puokštės: į Lukiškių aikštėje esantį ratą, kuriame palaidota virš 100 relikvijų iš įvairių mūšio vietų, prie Gedimino pr. buvusio Vilniaus LAF (Lietuvos aktyvistų fronto) štabo, prie generolo Vėtros (Jono Noreikos) atminimo lentos ir į Antakalnio kapines, kuriose palaidoti Sausio 13-tą ir kitose vietose žuvusieji.

Renginio plakate parašyta: „Laisvės aukos – už Lietuvos atmintį ir ateitį“. Nacionalinio susivienijimo pirmininko pavaduotojas, politologas Vytautas Sinica sako, kad už ateitį ne tik iš ankstesnių laikų žiūrint, kada už laisvę kovotojai žūdavo, bet ir iš mūsų šiandienos – laisvė nepasiekta. Jos pasigenda daugybė žmonių. Laisvė egzistuoja tarsi tokiomis stadijomis. Ir tą pirmą stadiją žmonės daugiausia gali pamatyti, kai jos netenka. Pavadinkime ją individo laisve, grubiau sakant gyvuliška laisve, kurios nėra jau dvejus metus.

Kitą stadiją pavadinkime – žmogaus laisve. Laisvė daryti dalykus, kurie mums leidžia būti žmonėmis – laisvė mąstyti, tikėti, kurti, žodžio laisvė. Šiuos dalykus turėdami, galime realizuoti save kaip žmonės ir kurti valstybę. Šių dalykų nėra, tačiau dalis žmonių to dar nesupranta. Pradeda pamatyti tik tada, kai kalbama apie įvairias neapykantas ar cenzūras.

Trečioji – politinė laisvė, kuri yra būtiniausia sąlyga. Šią laisvę vadiname Nepriklausomybe ir kai kalbame apie laisvės gynėjus, laisvės aukas, visada būna apie šią laisvę, jos kovas ir už ją žuvusius. Ši laisvė daugiausia iš mūsų reikalauja ir kad tauta siektų savosios laisvės jai reikia daugybės dalykų – istorijos, kultūros, kalbos ir nuolatinio ugdymo. Reikia juos sąmoningai branginti, kad jie atrodytų verti kovoti ir dėl jų mirti. Šios laisvės, šitų sąlygų nėra, niekas jų neugdo. Kaip pavyzdį V. Sinica pamini atminimo lentą pulkininkui Kaziui Škirpai, kurios vis neleidžia pakabinti Vilniuje. Nors po prašymu ją pakabinti pasirašė partizanai, Katalikų bažnyčios kronikos leidėjai, tačiau miesto valdžia neleidžia.

V. Sinica teigia, kad atminimo lenta nesukurs istorinės sąmonės, bet tai simbolis priminti, kad didžiuojamės savo tautos didvyriais. Kitas įvykis, prieš pat sausio 13-tą – balsuota dėl trijų raidžių įteisinimo ir jų rašymo pirmajame paso puslapyje. Iš tikrųjų balsuota dėl valstybinės kalbos statuso, pažeidžiant Lietuvos Konstituciją ir ignoruojant piliečių valią. „Tad ar mes pardavinėjam savo konstitucijos normas, ar patys dėl jų sprendžiam?“ – klausia V. Sinica ir priduria, kad laisvę būti žmogumi ir laisvę tautai pačiai save valdyti – dėl jų reikės labai daug pakovoti ir jos dar pareikalaus aukų.

Nacionalinio susivienijimo pirmininkas prof. Vytautas Radžvilas, priminė prieš 31-erius metus siautėjusias „Jedinstvos“ smogikų gaujas, kurios bandė užimti Lietuvos vyriausybės rūmus (dabar Užsienio reikalų ministerija). O sausio 13-tos naktį prie Televizijos bokšto su žuvusiais žmonėmis įsivaizduoja užmezgąs pokalbį, ką jie mums dabar pasakytų: „Šalyje, už kurią mes kovojome, yra daug blogybių, skurdo, vargo. Bet apskritai, žvelgiant į šį miestą, matome, kaip jūs tvarkotės. Tas miestas sutvarkytas; jūsų žmonės gražiai apsirengę, važinėja prabangiomis mašinomis. Mes ten žinome, kad jūs keliaujate po pasaulį, džiaugiatės tuo, kas vadinama gyvenimo džiaugsmais. Taip, jūs visa tai turite ir vadinate tai laisve. Ir vis dėlto pasakykite: ar jūs esate? Klausiame jūsų todėl, kad nesuprantame ir norime sužinoti, ką jūs manote: Ar iš tiesų žmonės, kurie neturi savo kalbos, neturi savo istorijos, iš tikrųjų net nebeturi savo atminties, nesugeba net šitoje aikštėje pastatyti Vyčio – ar jūs iš tiesų esat? Juk žmogus gimsta, auga, mokosi, dirba, augina vaikus, džiaugiasi įvairiais gyvenimo malonumais, galų gale eina į kapą. Bet ar šito pakanka, kad jis galėtų pasakyti, kad iš tiesų yra?“

Pasak V. Radžvilo žuvusieji pasiūlytų pagalvoti ir su šypsena tartų: „Ne nepakanka. Todėl, kad žmogus yra tas, kuris iš tiesų gali būti tik nuolatos save matuodamas. Norėdamas sužinoti, ar jis iš tiesų yra, jis privalo stovėti kažkieno akivaizdoje. Ir jis gali save matuoti ir vertinti pačiais įvairiausiais matais. Jis gali stovėti Dievo akivaizdoje, bet esama ir kitų didelių dalykų, kurių akistatoje galima atsistoti.“

Vytautas Radžvilas | V. Sinicos nuotr.
Vytautas Radžvilas | V. Sinicos nuotr.

V. Radžilas sako, kaip svarbu šioje žemėje lygiuotis į pačius didžiausius ir stengtis prilygti jų šlovei. Jie pasakytų, ar randame laiko brangiems ir svarbiems dalykams, gerbiame ir mylime savo kalbą, vertiname ir prisimename savo istoriją, didžiuojamės savo Tėvyne ir esame pasiruošę ją ginti. Bet juk ką padarėte, kad tie dalykai, kurie mums stebint nyksta, vis dėlto išliktų?

„Ar iš tiesų galima sakyti, kad žmonėms yra svarbu tai, ko jie negina? Argi patys svarbiausi gyvenimo dalykai nėra tie, už kuriuos esame pasiryžę sumokėti pačią didžiausią kainą? Tokią kainą, kurią mokėjo jie. Manau, kad kalbantis su jais, liktų vienintelis klausimas: ar sugebame padaryti tai, ką padarė jie?“ – klausė V. Radžvilas.

 

Vytautas Radžvilas – Kalba Laisvės gynėjų dienos minėjime

Nacionalinio susivienijimo pirmininko ir vieno Sąjūdžio kūrėjų prof. Vytauto Radžvilo kalba Lukiškių aikštėje vykusiame Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginyje. Paklauskime savęs kiekvienas, kaip mūsų darbai ir gyvenimas atrodo tiems, kas rinkosi žūti už laisvę?

Posted by Nacionalinis susivienijimas on Friday, January 14, 2022

Baigiantis renginiui, vedėjas G. Aukštikalnis perskaitė politinės partijos Nacionalinis susivienijimas kreipimąsi į Lietuvos visuomenę: „Sausio 13-oji primena: metas atkurti Lietuvos valstybę.“

Jame rašoma: „Vykdant globalistinių galios centrų planus Lietuva – jos tauta ir valstybė yra naikinama ir sparčiai nyksta. Lietuvos valstybė baigia prarasti paskutinius suverenumo likučius. Iš tautos atimama teisė į valstybinę kalbą, tikrąją jos istoriją, religiją ir prigimtinę šeimą. Konstitucinės piliečių teisės ir laisvės tolydžio siaurinamos, naikinamos ir vis labiau darosi tik formalios. Sugrįžta visam laikui turėję pranykti ir būti pamiršti ideologinės prievartos ir neototalitarinės politinės diktatūros šešėliai. Nuosekliai ir kryptingai kuriama Lietuva be lietuvių ir šitaip stumiama išnykimo link. Lietuviai verčiami kultūrinę savastį ir istorinę atmintį prarandančia, tautinės ir valstybinės jausenos neturinčia, XXI a. globalių bastūnų ir vergų visuomene.

Šios Laisvės idealo išdavystės simboliu tapo Neužmirštuolė – valdančiųjų apgaule ir prievarta Sausio 13-ąją brukama gėlė. Jos paskirtis – pakeisti tikruosius Lietuvos valstybingumo ženklus ir skatinti šalies piliečius užmiršti, kokią Laisvę šimtmečius gynė jų tėvai ir protėviai ir dėl kokios Laisvės buvo kovota ir pasiaukota tą didingą ir šlovingą dieną.

Prisikėlę iš kapo arba žvelgdami iš Aukštybių Laisvės gynėjai negalėtų patikėti savo akimis matydami, kad jų gintoje valstybėje nėra vietos jų kovą turėjusios įprasminti suverenios Valstybės aikštei ir Vyčiui, su kurio ženklu būdavo stojama kovoti už Tėvynę.

Tegul Sausio 13-oji primena ir įpareigoja: metas atkurti Lietuvos valstybę. Lietuviai, raskite savyje drąsos ir jėgų kilti į dar vieną kovą už savo Tėvynę. Kova turi tęstis tol, kol bus laimėta ir Sausio 13-osios svajonių Lietuva taps Valstybe.“ 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Mitinge prie Seimo reikalauta, kad Lietuvos valdžia gintų valstybę Papildyta
  2. L. Veličkaitė. Sąmokslas prieš žmoniją
  3. L. Veličkaitė. Demokratija – kovos rezultatas, ne prigimties dovana (video)
  4. „Apskritojo stalo“ sambūris šaukia nacionalinį mitingą „Už Lietuvių Tautą, Kalbą ir Valstybę“ (nuotraukos)
  5. M. Kundrotas. Kam prie ruso buvo geriau? Ir ar beturime savo valstybę?
  6. Signataras Z. Vaišvila: Sausio 13-osios Lietuvos žmonių bijanti valdžia – ne Lietuvos valdžia TIESIOGIAI 15:30
  7. Laisvės gynėjų dieną kviečiama paminėti ten kur iškils Vytis Sausio 12 d. 17 val. Lukiškių aikštėje!
  8. Z. Vaišvilos spaudos konferencija „2014 – priverstinio Lietuvos pardavimo metai. 2015 – Lietuvos valstybės simbolių keitimo metai?“ (video)
  9. Paminėtos pirmojo Lietuvos Prezidento A. Smetonos 147-osios gimimo metinės
  10. Čikagoje pagerbtas R. Kalantos ir visų kovotojų už Lietuvos laisvę atminimas (nuotraukos)
  11. Istorinėje Lietuvos mokslų akademijos salėje paminėtas Vilniaus sąjūdininkų žygis į Nepriklausomybę (nuotraukos, video)
  12. 2018 m. Laisvės premija įteikta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei (video)
  13. Sąjūdžio 30-mečio minėjimo dalyviai: Sąjūdžio paskelbta nepriklausoma Lietuvos Respublika nebuvo sukurta… (video, nuotraukos)
  14. Bus paminėtas Lietuvos partizanų vado B. Vaičėno gimimo 100-metis
  15. V. Sinica. „Savi šaudė į savus“? Kas rašo Lietuvos istoriją?
  16. P. Šimkavičius. Monsinjoro A. Svarinsko atminimui pirmą kartą skambėjo oratorija „Himnas Meilei“ (video, nuotraukos)
  17. NS: Lietuvos strateginių valstybės įmonių privatizavimas – hibridinio karo dalis
  18. Seime bus pagerbtas žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę atminimas (tiesioginė transliacija)
  19. Mirė Lietuvos draugas, rusų politikas, istorikas Jurijus Afanasjevas (video)
  20. Prieš 70 metų už Lietuvos laisvę žuvo poetė, partizanė Diana Glemžaitė (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
    1 metai ago

    – Gaudentas Aukštikalnis yra labai klastingo ir labai pavojingo Lietuvos priešo pataikūnas (kultūringai išsireiškiant).
    – Gaudentas Aukštikalnis nedera tokiuose sausio 12-os renginiuose vedančiuoju.
    – Gaudentas Aukštikalnis teršia NS įvaizdį.

    Atsakyti
  2. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
    1 metai ago

    (su patikslinimu)
    – Gaudentas Aukštikalnis yra labai klastingo ir labai pavojingo Lietuvos priešo Vytauto Landsbergio pataikūnas (kultūringai išsireiškiant).
    – Gaudentas Aukštikalnis nedera tokiuose sausio 12-os renginiuose vedančiuoju.
    – Gaudentas Aukštikalnis teršia NS įvaizdį.

    Atsakyti
  3. ∙ Per daug ilgai tylėjome says:
    1 metai ago

    ∙ Mes per daug ilgai tylėjome
    – respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/skaitytoju_laiskai/mes-per-daug-ilgai-tylejome/
    ∙ Reikalavimas dėl politinės prekybos Lietuvos suverenitetu ir lietuvių kalbos valstybinio statuso panaikinimo
    − propatria.lt/2022/01/reikalavimas-del-politines-prekybos.html
    ………..
    Radijas skelbė apie VL atsiprašymą dėl pasikarščiavimo. po Sausio 13 mitingo.

    Atsakyti
  4. Tadas says:
    1 metai ago

    Vilniu megino paimti ir Vytautas atsivedes kryziuocius, takart nuo ju Vilniu gyne lenkai..

    Atsakyti
  5. Kas yra kas says:
    1 metai ago

    Vytautas Radžvilas. Pagaliau aiškumas
    – propatria.lt/2022/01/vytautas-radzvilas-pagaliau-aiskumas.html

    Atsakyti
  6. Nuoroda says:
    3 savaitės ago

    Premjerės Meloni Italijos broliai apklausose kyla į padebesius, o centro kairės partija krenta į nematytas žemumas –
    – tiesos.lt/premjeres-meloni-italijos-broliai-apklausose-kyla-i-padebesius-o-centro-kaires-partija-krenta-i-nematytas-zemumas/
    KARAUL, našich bjut !!!

    Atsakyti
  7. NUORODOS says:
    3 savaitės ago

    • Sugriaus viską: nebeliks nė vienos valstybės įmonės
    – respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/sugriaus-viska-nebeliks-ne-vienos-valstybes-imones/
    „Vyriausybė plačiai užsimojo – iki kitų metų pabaigos nebeliks nė vienos valstybės valdomos įmonės, turinčios valstybės įmonės (VĮ) statusą. Vienos bus parduotos, kitos pavirs AB, UAB ar viešosiomis įstaigomis. Esą taip – pažangiau. Tačiau ne Vyriausybės nariai įtaria, kad taip įmonės ruošiamos privatizavimui.”
    (Nepriklausomybės pradžioje Kremlius siekė pasinaudojant vykdyta privatizacija užgrobti ir sunaikinti Lietuvos pramonę ir taip paversti Lietuvą ubage, nepajėgia savarankiška būti. Tada tuo rūpinosi į varžytines atsiunčiamos ginkluotos gaujos. o bandantį kurtis smulkųjį verslą gyvuliškai žudė Kremliaus viskuo gausiai aprūpinamos kriminalinės gaujos. Dabar „liberalai“ pasirūpins, kad ir strateginės įmonės pereitų į prichvatizatorių rankas? O ką į valstybės saugumui pavojingas užmačias VSD, prokuratūra? )
    • Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie Daiktą
    – respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/gintaras-furmanavicius-apie-daikta/
    .

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Prekių pristatymas | pixabay.com, ha11ok nuotr.

Pristatyta sugadinta prekė: ką žinoti?

2023 02 05
Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje | Ecoserviso nuotr.

Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje

2023 02 05
Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera? | mokslolietuva.lt nuotr.

Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?

2023 02 05
Ukraina nepasiduoda | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Europa traukia Ukrainą iš rusiškos meškos nasrų

2023 02 04
Telefonas | pixabay.com, Niekverlaan nuotr.

Pirmoji pagalba sulėtėjusiam telefonui

2023 02 04
Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių | M. Plepio nuotr.

Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių

2023 02 04
Siaurukas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

2022-ieji – geriausi Siauruko gyvavimo metai

2023 02 04
Partizano Jono Kadžionio-Bėdos 95-metis | LGGRTC, R. Kaminsko nuotr.

Jonas Kadžionis – Bėda atšventė 95-erių metų sukaktį

2023 02 04
Senieji ąžuolai – labiausiai gerbiami Lietuvos medžiai | lrv.lt nuotr.

Senieji ąžuolai – labiausiai gerbiami Lietuvos medžiai

2023 02 04
Prof. Alvydas Butkus | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

2023 02 04
Rodyti daugiau

Naujienos

Karas Ukrainoje | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų

2023 02 05
Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje | Ecoserviso nuotr.
Gamta ir ekologija

Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje

2023 02 05
Benrasis pagalbos centras | bpc.lt nuotr.
Lietuvoje

2022-aisiais BPC – rekordinis pranešimų skaičius

2023 02 05
Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera? | mokslolietuva.lt nuotr.
Lietuvoje

Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?

2023 02 05
Būdviečio bažnyčia | punskas,pl nuotr.
Istorija

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Antroji „Aušra“ (III)

2023 02 05
Lietuvos laisvės gynėjų dienos iškilmės Seime 2021 m. sausio 13 d. | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.
Istorija

Laisvės kovų ir rezistencijos įamžinimas turi būti valstybės pirmenybė

2023 02 05
Daržovės, bulvės | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Vasario 5 minima Pasaulinė cepelinų diena

2023 02 05
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai keliones planuoja apgalvotai

2023 02 04
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Koks begėdis!.. apie Pietus į darbą pasiruoškite pigiau
  • 2014 ir dabar apie Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų
  • kai žmonės apie Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje
  • nedovanotina klaida apie Pietus į darbą pasiruoškite pigiau

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kokioms tinklalaidėms verta skirti laiko?
  • Šylant orams turėtų sunerimti kavos mėgėjai
  • Ar jūsų namuose neeikvojama elektra?
  • Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Pristatyta sugadinta prekė: ką žinoti?

by Ditė Česėkaitė
2023 02 05
0
Prekių pristatymas | pixabay.com, ha11ok nuotr.

Pandemijos paskatinti pirkėjai ir toliau vis dažniau perka internetu bei renkasi bekontaktį pristatymo būdą ar kurjerių tarnybų paslaugas. Tačiau Valstybinės...

Skaityti toliau

Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje

by Kristina Aleknaitė
2023 02 05
2
Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje | Ecoserviso nuotr.

Pakuočių atliekų konteineryjedūrę netinkami daiktai kartu su išrūšiuotomis atliekomis patenka į rūšiavimo centrą. Kaip tolimesnis rūšiavimo procesas, kas nutinka su...

Skaityti toliau

Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?

by Kristina Aleknaitė
2023 02 05
1
Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera? | mokslolietuva.lt nuotr.

Vasario 24 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyks renginys „Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?“. Ką veikia žaidimų kūrėjai?...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Koks begėdis!.. apie Pietus į darbą pasiruoškite pigiau
  • 2014 ir dabar apie Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų
  • kai žmonės apie Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje
  • nedovanotina klaida apie Pietus į darbą pasiruoškite pigiau
  • taškas apie Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje
Kitas straipsnis
Dėl migrantų plūstančių į Lietuvą paskelbta ekstremalioji situacija

Migrantų apgyvendinimo srityje numatomi pokyčiai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai