Prieš trejus metus dramatiškai išaugę eismo įvykių, kuriuose dalyvavo paspirtukininkai, skaičiai neslūgsta iki šiol. Pirmąjį šių metų pusmetį nustatyta apie 1000 Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų bei per 70 įskaitinių eismo įvykių, vairuojant elektrinius paspirtukus. Per juos sužeista 80 žmonių. Tyrimai rodo, kad kas penktas el. paspirtuką vairuojantis asmuo mano, jog KET jiems negalioja, o du trečdaliai jų nedėvi nei šalmų, nei apsauginių liemenių.
Atsižvelgdama į tai Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) inicijuoja šviečiamąją kampaniją „Riedėk šalmingai“, kurios metu el. paspirtukų vairuotojai bus skatinami laikytis KET, vairuoti kultūringai, dėvėti šalmus bei kitas apsaugos priemones.
„Kvietimu „Riedėk šalmingai“ kreipiamės į el. paspirtukus vairuojančius asmenis, skatindami juos saugiai ir atsakingai elgtis prie šios pastarąjį dešimtmetį itin išpopuliarėjusios transporto priemonės vairo. Nors pilnamečiams vairuotojams, važiuojant ne važiuojamąja kelio dalimi, dėvėti šalmus šiuo metu ir nėra privaloma, norime akcentuoti, kad būtent šalmas yra vienas svarbiausių paspirtukininkų atributų, kurio dėvėjimas padeda sumažinti tragiškų pasekmių tikimybę“, – sako LTSA direktorius Genius Lukošius.
Didmiesčiuose – stendai
Klaipėdoje, kur el. paspirtukų eismas vasaros metu itin suintensyvėja, didžiausią paspirtukininkų srautą sutraukiančiose gatvėse šią savaitę įrengti laikini informaciniai stendai „Šalmingos kelionės!”. Tokie stendai artimiausiu metu bus įrengti ir kitų šalies didmiesčių viešosiose erdvėse, kuriose fiksuojamas aktyviausias el. paspirtukų eismas.
„Tikimės, kad šie stendai su žaismingu palinkėjimu paskatins atsakingą ir sąmoningą elgseną stovint prie el. paspirtuko vairo. Tai ypač svarbu matant akivaizdžią tendenciją, kad el. paspirtukai Klaipėdoje vis dažniau naudojami kaip patogi, lengvai prieinama transporto priemonė. Jų populiarumas itin išauga vasarą, kai uostamiestį aplanko daug poilsiautojų bei įvairių mieste organizuojamų kultūrinių renginių svečių“, – teigia Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus.
Eismo įvykių nemažėja
Pernai rugsėjį bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikto nuomonių tyrimo duomenimis, 51 proc. respondentų el. paspirtuku naudojasi kaip transporto priemone nuvykti nuo taško A iki taško B, o 49 proc. – pramogai. Palyginti su prieš 2 metus atliktu analogišku tyrimu, el. paspirtuku besinaudojančių pramogos tikslais sumažėjo 10 procentųinių punktų.
To paties tyrimo duomenimis, 80 proc. paspirtukininkų žino, kad el. paspirtukų vairuotojams yra taikomos KET, tačiau 17 proc. taip nemano.
Visgi, nors absoliuti dauguma žino apie KET taikymą, statistiniai Lietuvos policijos duomenys rodo, kad su šia transporto priemone susijusių eismo įvykių nemažėja. Per praėjusius metus užregistruoti 208 įskaitiniai eismo įvykiai, kuriuose dalyvavo el. paspirtukų vairuotojai, jų metu žuvo 2 ir sužeisti 222 asmenys. Pirmąjį šių metų pusmetį registruoti 72 įvykiai, jų metų sužeista 80 žmonių.
Bendras paspirtukininkų padarytų KET pažeidimų skaičius per pirmąjį pusmetį siekia apie 1000 – daugiau nei 20 proc. šių atvejų buvo užfiksuotas vairavimas būnant neblaiviam ar apsvaigusiam.
„Akivaizdu, kad ne kiekvienas elektrinį paspirtuką vairuojantis asmuo įsiklauso į patarimus dėl atsakingo ir kultūringo vairavimo bei saugaus greičio laikymosi. Tai matome ne tik iš nemažėjančios eismo įvykių bei KET pažeidimų statistikos, bet ir iš kitų eismo dalyvių nusiskundimų – nuolat girdime jų pastabas, kad paspirtukininkai vairuoja neatsargiai, pavojingai manevruoja, nesilaiko jiems skirtos pusės, dideliu greičiu prazvimbia pro pėsčiuosius neretai juos išgąsdindami ir panašiai“, – sako Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Virbauskas.
Šalmas gelbsti gyvybę
Skaudžias paspirtukininkų traumas jau kelerius metus aktyviai fiksuoja ir šalies gydymo įstaigos. Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) per vasarą sulaukia daugiau nei 100 sužalojimus patyrusių paspirtukininkų. Pasak gydymo įstaigos skubiosios pagalbos koordinatoriaus, Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėjo Mariaus Elliko, dažniausiai žmonės nedėvi šalmų, o jų patirti sužalojimai būna įvairūs – nuo odos nubrozdinimų iki sunkių galvos sužalojimų.
„Elektriniai paspirtukai pasiekia didelį greitį. Neretai pasitaiko sunkių traumų, susijusių su galvos smegenų sukrėtimais ar kitais smegenų sužalojimais. Būna dienų, kai per parą pagalbą teikiame ir į ligoninę guldome net ne vieną sunkią galvos traumą patyrusį paspirtukininką“, – sako M. Ellikas.
Pasak jo, žmonės taip pat atvyksta ir sulaužytais raktikauliais, žandikauliu, išmuštais dantimis, patyrę rankų, pečių, kelių traumas, riešų lūžius. Itin dažnai matomo odos nubrozdinimai, patinimai, sumušimai, sausgyslių patempimai ar plyšimai.
Dalis paspirtukininkų hospitalizuojami į Traumatologijos, Veido ir žandikaulių chirurgijos skyrius. Apie 10 proc. nukentėjusių dėl sunkios būklės patenka į Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių
„Sužalojimų skaičių mažintų didėjantis žmonių sąmoningumas. Pakaktų dėvėti šalmus, laikytis elementarių Kelių eismo taisyklių. Šiandieninė situacija verčia nerimauti. Žmonės važiuoja paspirtukais ne tik be šalmų, bet ir dviese, o kartais net trise. Liūdniausia, kai tarp jų būna ir mažamečiai vaikai“, – sako M. Ellikas.
LTSA pernai užsakyto nuomonių tyrimo duomenimis, net 64 proc. paspirtukininkų važiuoja be jokių apsaugos priemonių, 8 proc. teigia nuolat dėvintys šviesą atspindinčią liemenę, 14 proc. – šalmus, dar 14 proc. – ir liemenę, ir šalmus.
„Šalmas yra vienas svarbiausių paspirtukininko atributų, kritiniais atvejais net padedantis išgelbėti gyvybę. Tai ir norime akcentuoti prasidedančios edukacinės kampanijos „Riedėk šalmingai“ metu. Šiltąjį metų sezoną vyksiančios kampanijos metu įvairiomis informacinėmis ir edukacinėmis priemonėmis kviesime paspirtukininkus būti atsakingais eismo dalyviais, dalyvauti konkursuose, kurių laimėtojai gaus šalmus ir kitus prizus“, – sako LTSA direktorius Genius Lukošius.
Lietuvoje el. paspirtukais leidžiama važiuoti asmenims nuo 16 metų, o dvejais metais jaunesniems – tik išklausius mokymo kursą ir turint mokyklos išduotą pažymėjimą. Važiuoti leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra – tam tinkamu kelkraščiu. Judant važiuojamąja kelio dalimi privaloma dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba pasirūpinti įjungtais priekiniais bei galiniais žibintais. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui ryškiaspalvių liemenių dėvėjimas yra privalomas.
Jaunesni kaip 18 metų el. paspirtukininkai vairuotojai važiuodami keliu privalo būti užsisegę šalmą. Vyresniems taip pat patariama dėvėti šalmą bei kitas apsaugines priemones.
