Dauguma važinėjančių elektriniu paspirtuku vairuotojų žino, kad jiems galioja Kelių eismo taisyklės, tačiau ne visada žino, kokios, ir ne visada dėvi apsaugos priemones.
Tokius rezultatus atskleidė Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) užsakymu atlikta rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ apklausa, kurioje dalyvavo 507 respondentai iš visos Lietuvos.
Lenktynininko Benedikto Vanago teigimu, paspirtukas – vienas iš geriausių žmonijos išradimų. Tai kompaktiška transporto priemonė, kuria ypač patogu naudotis mieste, ji neužima daug vietos ir patogiai susilanksto transportuojant.
Iš pradžių naudota išskirtinai pramogai, dabar ji jau yra ir patogi priemonė greitai, be spūsčių nuvažiuoti iš taško A į tašką B. Tai rodo ir apklausa: laisvalaikiu paspirtuku važiuoja 59 proc. respondentų, o kai reikia pasiekti norimą vietą, paspirtuku naudojasi 41 proc. respondentų.
Kelių eismo taisyklėse (KET) numatyta, jog elektrinio paspirtuko vairuotojas turi laikytis taisyklių, kurios taikomos dviračio vairuotojams. Jais save laiko 63 proc. respondentų, kurie šia transporto priemone naudojasi norėdami pasiekti tikslą.
Tuo metu pramogai elektriniu paspirtuku važiuojantys vairuotojai save laiko skirtingais transporto priemonių naudotojais: vieni jų tapatinasi su dviratininkais, kiti – su pėsčiaisiais, treti – su mopedų vairuotojais.
„Yra toks posakis, jog šaukštas deguto ir medaus statinę pagadina. Drįstu teigti, jog tai galioja ir paspirtukų vairuotojams. Didžioji dalis jų tikrai drausmingi, bet užtenka kelių nuošimčių neatsargiai vairuojančių, kad mestų šešėlį ant visos paspirtukus vairuojančios bendruomenės. Juk jei yra taisyklės, kaip važiuoti paspirtuku, vairuotojas jų turi laikytis“, – sako „Inbank Toyota Gazoo Racing Baltics“ pilotas Benediktas Vanagas.
64 proc. elektrinių paspirtukų vairuotojų apsaugos priemonių nedėvi visai, 17 proc. dėvi ir šalmą, ir šviesą atspindinčią liemenę (17 proc.), o 19 proc. tik vieną kurią iš šių priemonių. Pagrindinė įvardijama priežastis – spontaniškas pasivažinėjimas paspirtuku. Ketvirtadalis (25 proc.) vairuotojų apsaugos priemonių nedėvi, nes nemato reikalo, 20 proc. – nes nepatogu, o likusieji – nes jiems tai negražu ar net gėda.
„Saugumas yra sudedamoji švietimo dalis. Jei nuo mažens būtų skiepijami tinkami saugumo pagrindai, žmogus netingėtų naudotis apsaugos priemonėmis, jos neatrodytų kaip varžančios ar
gadinančios estetinį vaizdą. Apsaugos priemonės visada daugiau padeda nei trukdo“, – pasakoja B. Vanagas ir paspirtukų vairuotojams pataria:
· Dažniau dėvėti šalmą. Tai pagrindinė priemonė, avarinių situacijų metu gelbstinti gyvybę.<
· Važiuoti tokiu greičiu, kad sugebėtumėte saugiai sustabdyti. Važiuojant paspirtuku vairuotojo svorio centras yra ganėtinai aukštai, todėl staigiai stabdant sunkiau išlaikyti pusiausvyrą.
· Artėjant prie pėsčiųjų, gana iš toli juos įspėti lengvu garso signalo spustelėjimu.
Elektrinis paspirtukas yra nauja transporto priemonė, ir kol kas nėra susiformavusios važiavimo ja kultūros. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog net 17 proc. respondentų labai dažnai arba dažnai atsiduria galimai pavojingoje padėtyje, o kitų elektrinių paspirtukų vairuotojų vairavimo kultūrą vertina tik 6,44 balo iš dešimties galimų.
Trys pagrindinės paspirtukų vairuotojų klaidos: greitas važiavimas tarp pėsčiųjų, chaotiškas manevravimas bei važiavimas ne tam skirtose vietose.
Keisčiau antraštę į ,,Ne visi nežino (yra pora žinančių)”