Kalbos kalbelės
Po rinkimų į Europos Parlamentą, Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas teigė, kad rezultatai jo vyriausybei yra niūrūs ir kad jis negali jų ignoruoti. Kreipimesi į tautą, likus mažiau nei dviem mėnesiams iki Paryžiuje vyksiančių Olimpinių žaidynių, jis sakė, kad Žemųjų rūmų rinkimai bus surengti birželio 30 d., o antrasis balsavimo ratas – liepos 7 d.
„Tai esminis laikas išsiaiškinti“, – sakė E. Makronas. „Išgirdau jūsų žinią, jūsų susirūpinimą ir nepaliksiu jų be atsako… Prancūzijai reikia aiškios daugumos, kad galėtų veikti ramiai ir darniai“.
Po šio pareiškimo, Paryžiaus Respublikos aikštėje susirinko keli šimtai prieš kraštutinius dešiniuosius nusiteikusių protestuotojų, kurie mojavo žaliųjų ir kairiųjų grupių vėliavomis ir skandavo prieš Nacionalinis susivienijimą (pranc. Rassemblement national, RN). Būtent RN, sekmadienį vykusiame balsavime, vadovaujama 28-erių metų Žordano Bardelos (Jordan Bardella), kaip rodo apklausų rezultatai, surinko apie 32 proc. balsų, t. y. daugiau nei dvigubai daugiau nei 15 proc. balsų gavusi E. Makrono partija. Socialistai nedaug atsiliko nuo E. Makrono (14 %).
Marina Le Pen, laikoma favorite 2027 m. rinkimuose, kuriuose E. Makronas negalės kandidatuoti, pasveikino jo sprendimą. „Esame pasirengę perimti valdžią, jei prancūzai mums suteiks pasitikėjimą per artėjančius nacionalinius rinkimus“, – sakė ji per mitingą.
E. Makrono partija „Renesansas“ šiuo metu turi 169 Žemųjų parlamento rūmų įstatymų leidėjus iš 577. RN turi 88.
Prancūzijos rinkimų rezultatai rodo du dalykus, o jos prezidento ėjimas žirgu dar vieną.
Pirma, kaip ir buvo prognozuota, kraštutinės dešiniosios jėgos vis labiau įsigali Europoje. Tai reiškia, kad Kremliaus įtakos agentai kryptingai veikdami siekia savo užsibrėžtų tikslų – skaldyti ES. Tačiau suversti viską Maskvai ir jos klapčiukams būtų per daug neatsakinga. Prancūzija, Vokietija, Belgija (kurioje po triuškinančio pralaimėjimo atsistatydina premjeras de Kro), iš dalies Ispanija nori permainų.
Žmonės pavargo nuo augančių kainų, o svarbiausia – nuo nepastovumo, kuris sukelia nuolatinį nerimą dėl ateities.
Politikų ir sprendimų priėmėjų šokinėjimai pirmyn atgal demonstruojant silpnumą, neapibrėžtumą, neužtikrintumą – kas yra gal ir visai suprantama, ieškant optimalių sprendimų norint įtikti daugumai – rinkėjams yra nebepakeliami.
Taigi, antra, žmonės Europoje nori ryžtingų ėjimų, tvirtos rankos, tegu klystančios, ar ne visai demokratinės, bet suteikiančios viltį ir atrodančios, kad žino, ką daro. Deja, tai tik regimybė.
Ja ir nori pasinaudoti E. Makronas, daugelio ekspertų ir politologų vertinimu paskubėjęs su emocingu, kiek karštakošišku sprendimu surengti pirmalaikius rinkimus, kurie, be jokios abejonės, turės pasekmių ne tik Prancūzijai, bet ir visai Europos Sąjungai.
Mes manome, nesutikdami su šių politologų vertinimais, kad Prancūzijos prezidento ėjimas tik atrodo neapgalvotas. Iš tiesų, Eliziejaus rūmų šeimininkas ir jo patarėjai žaidžia gudrų žaidimą.
Per tokį trumpą laiką, vargu, ar RN sugebės paruošti programą, kuri būtų solidi ir įtikintų daugelį rinkėjų balsuoti už juos. Iš kitos pusės, jei taip ir nutiktų, o pirmalaikius rinkimus laimėtų RN su neišdirbta rinkimų programa, partijos patirties valdžioje trūkumas priverstų ją susidurti su politiškai skausmingais sprendimais prieš 2027 m. prezidento rinkimus.
Kitaip sakant, E. Makronas tikisi, kad RN programos nenuoseklumas paaiškės per kampaniją ir ji pralaimės rinkimus, arba RN laimės, pradės valdyti ir pati save paskandins.
Postūmiai
Driskyno orda rytų fronte pasistūmėjo į priekį siekdama įgyvendinti Rusijos generalbalvonų nurodytą ilgalaikį tikslą – užimti taktiškai svarbų Časov Jarą, kuris yra aukštumoje maždaug už 20 km į vakarus nuo Bachmuto.
Pastarąjį Rusijos driskiai užėmė prieš metus po kelis mėnesius trukusių mūšių, per kuriuos beveik visi pastatai buvo sulyginti su žeme.
Časov Jaro užėmimas atvertų ginkluotų Maskvos valkatų ordai kelią veržtis į operacinę reikšmę turinčius Kramatorsko ir Sloviansko miestus.
Atviri šaltiniai nurodo, kad Rusijos pajėgos užėmė Časov Jaro rajoną palei kanalą, o mūsų šaltiniai praneša, kad dalis ukrainiečių pajėgų yra atitraukiama iš kitų fronto karštųjų taškų ir permetama ordai stabdyti.
Driskiai, pasinaudoję tuo, kad gynėjai susitelkė ties Charkovu, naudodami aviacines bombas, bepiločius, artileriją ir patrankų mėsą, užėmė T0504 ir 506 kelius, vedančius į miesto griuvėsius ir į ukrainiečių gynėjų mėsmalę pasiuntė 98-ąją desantininkų diviziją.
Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis dar balandžio mėnesį sakė, kad orda tikėjosi užimti Časov Jarą iki gegužės 9 d., o vakar prezidentas Volodymyras Zelenskis savo naktiniame vaizdo pranešime pabrėžė, kad teritorija aplink Pokrovsko miestą pietvakariuose tebėra sunkiausiai ginamas sektorius.
„Tai sunkiausias rajonas visoje fronto linijoje, kuriame okupantų spaudimas yra didžiausias“, – sakė jis, – Kiekvieną dieną čia vyksta daugiausiai susirėmimų. Vien vakar buvo daugiau kaip 40 atakų, o šiandien nuo šios valandos – daugiau kaip 20.“
Veiksmai
Kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga, karinis šaltinis „Sky News“ sakė, kad „Ukrainos karinės oro pajėgos smogė Rusijos vadovybės mazgui Belgorode.“
Kokia amunicija buvo panaudota smūgiui, nėra aišku, tačiau patvirtinta, kad tai buvo tiesioginis pataikymas.
Tai pirmoji Ukrainos oro pajėgų iš oro paleista amunicija, nukreipta prieš taikinį Rusijoje.
Sveikiname. Tokių smūgių bus vis daugiau.
Driskių siaubui, Belgorode, ant komunikacijos bokšto, ukrainiečių dronas pritvirtino Ukrainos vėliavą. Slava Ukraini!
Nerami naktis driskiams – ir vėl – Kryme. Saki, Evpatorija, Džankojus gynėsi nuo ukrainiečių dronų smūgų iš oro, o Uglovojuje, Bachčisarajaus rajone, buvo girdimi sprogimai iš jūros.
„Sprendžiant iš blyksnių, raketos pataikė į objektą netoli Evpatorijos“, – praneša vietos gyventojai. Apie sprogimus arba priešlėktuvinės gynybos ugnį taip pat pranešama ir iš šiaurinės pusiasalio dalies, iš Krasnoperekopsko ir Pervomaisko.
Rusų turistams Kryme ateina sunkūs laikai. Patariame užsakyti daugiau karstų. Nors lavonmaišiai – pigiau.
Lietuvoje
Matei, Petrą, Petrą Gražulį išrinko į Europos Parlamentą!?
Taip, matėm. Petrą Gražulį, kiek mažiau nei dvi dešimtys tūkstančių rinkėjų, išsiuntė atstovauti Lietuvą Briuselyje.
Tik nepradėkime kaltinti dėl to rinkėjų, esą jie visi nevykėliai, nesusipratėliai, kaip ir tie, kurie eilinįsyk delegavo koloradinį Tomaševskį, kelios dienos iki rinkimų savo rankomis Rudaminoje dalinusį „Vilniaus paukštyno“ maišus su mėsa ir kitomis gėrybėmis „tradicinėms šeimoms“.
Petras Gražulis yra tiesiog ganėtinai neblogas aktorius, vaidinantis „užlietuvąvyrai“ personažą. Patrauklus paprastam, neišrankiam rinkėjui, kuris europarlamentaro algos dalybas per pusę priima kaip dorovės įrodymą, moralinę vertybę, protestą prieš sistemą ir tuo pačiu prieš mažumas, pvz., LGBTQ+.
Toks nesuderinamas rinkiminis populistinis cirkas yra artimas širdžiai ir sulaukiantis palaikymo, nes skaičiai, sausos kalbos ir nesuprantamos abrakadabros su anti arba pro federalizacijos pažadais žmogui, ieškančiam, kaip sudurti galą su galu, skamba kaip pasityčiojimas.
Na, o dėl Voldemaro… reikia klausti, ne kodėl rinkėjai atidavė jam savo balsus, o kodėl „Vilniaus paukštynas“ dalina savo produkciją prokremlinio veikėjo rankomis.
Itin dėkojame nuolatiniam rėmėjui Panevėžyje, poniai Salvai M., UAB Vilkeda, Lietuvos aludarių gildijai bei visiems jums už palaikymą ir supratimą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas.
