Strateginės aplinkybės
JAV Senatas atmetė įstatymo projektą dėl 118 mlrd. dolerių pagalbos paketo, į kurį buvo įtraukta 20 mlrd. dolerių JAV ir Meksikos sienos apsaugai, imigracijos politikos pokyčiams, taip pat pagalba Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui.
Senatui nepavykus surinkti 60 balsų „už“ (galutinis balsavimas 49 prieš 50), kurių reikėjo, kad įstatymo projektas būtų perduotas Atstovų Rūmams, daugumos žvilgsniai buvo atgręžti į Donaldą Trampą. Atstovų Rūmų pirmininkas Maikas Džonsonas, Luizianos respublikonas, teigė, kad susitarimas dėl sienų buvo „miręs vos tik atvykus“.
Prieš tai, buvęs JAV prezidentas D. Trampas, per mitingą Las Vegase paragino Kongresą nepriimti įstatymo projekto ir pavadino susitarimą „siaubinga atvirų sienų išdavyste Amerikai“.
Kritikai visai pagrįstai teigia, kad D. Trampas sužlugdė įstatymo projektą vien tik tam, kad galėtų savo prezidento į kandidatus kampaniją paremti JAV piliečių balsais būtent dėl nelegalios migracijos klausimų ir neva dėl nesutarimų dėl sienos apsaugos.
Deja, politinės intrigos, postų siekimas, noras bet kokia kaina išlikti valdžioje, netgi aukojant savo šalies interesus yra būdingas ir JAV, ir Lietuvai. Dėl jų kenčia piliečių, valstybių, ištisų regionų saugumas, o Ukrainoje ir toliau nesustabdomai liejasi kraujas.
Matydamas, kad JAV atsitraukia iš Europos reikalų, Vokietijos kancleris Olafas Šolcas išskubėjo į Valstijas kažkokiu, ir jam pačiam, matyt, vargiai suprantamu būdu, gelbėtis iš susidariusios geopolitinės padėties.
O ji tokia, kad – likimo ironija – Vokietija, kuri Rusijos ir Baltarusijos invazijos į Ukrainą pradžioje sėdėjo galiniame suole ir apsimetė kurčia ir akla, dabar turi imtis paramos Ukrainai lyderio vaidmens.
Kylio pasaulio ekonomikos instituto duomenimis, Vokietija yra antra po JAV pagal karinės pagalbos Ukrainai dydį – iki praėjusių metų spalio mėn. ji skyrė 17,1 mlrd. eurų. Jungtinė Karalystė skyrė 6,57 mlrd. eurų, o Prancūzija – vos 0,54 mlrd. eurų.
Visgi, Vokietijos kancleris vakar prieš kelionę į Vašingtoną sakė, kad Vokietija nėra pakankamai didelė, kad kompensuotų skirtumą, jei Jungtinės Valstijos nebetiektų ginklų Ukrainai. „Tai, manau, yra tikrasis pavojus, su kuriuo šiuo metu susiduriame“, – sakė jis.
Tą suprasdamas, Šolcas paskutiniu metu vis garsiau ragino Europos valstybes suteikti daugiau pagalbos Ukrainai ir taip pat išreiškė susierzinimą, kad Vokietija, nepaisant suteiktos pagalbos, nuolat kritikuojama.
„Mane erzina nuolatinė kritika, su kuria susiduria Vokietija dėl to, kad vyriausybė neva daro nepakankamai ir pernelyg vangiai veikia“, – sakė jis interviu Vokietijos savaitraščiui „Die Zeit“.
„Mes padarėme daugiau nei bet kuri kita ES šalis – daug daugiau. Štai kodėl aš dažnai skambinu telefonu ir prašau savo kolegų padaryti daugiau“.
Mes gi manytume, kad šiuo ypatingai įtemptu ir reikšmingu Ukrainai metu, Europos šalys turi kuo greičiau žengti Estijos pavyzdžiu ir skirti Ukrainos paramai 0.25 proc. savo BVP kiekvienais metais tol, kol Ukraina laimės – išvaduos visas okupuotas teritorijas.
Raginame Lietuvos politikus tuoj pat priimti tokį sprendimą ir dėti visas diplomatines pastangas, kad ir kitos Europos šalys jį priimtų. Būtent jis, o ne milijardai tankams jau dabar, šiandien užtikrins mūsų ir visą rytinį Aljanso saugumą. Suteikime Ukrainai viską, ką galime, kad ji stabdytų ir naikintų driskius bei neleistų jiems pasiekti mūsų šalies.
Kad ir kaip tai skamba siaubingai ir amoraliai, bet gal tą lengviau suprasti sėdint valdžios Olimpe: politikams yra žymiai daugiau šansų būti perrinktiems, jei jie skirs šiuos pinigus ukrainiečiams lieti kraują už mus. Kitu atveju, mums patiems liejant kraują savo žemėje, nebus nei rinkimų, nei valdžios galimai labai, labai ilgą laiką.
Reikšmingi postūmiai
Vasario 8 d. naktį Rusija vėl masiškai puolė Ukrainą. Priešas naudojo atakos bepiločius lėktuvus „Shahed-136/131“.
Ukrainos karinių oro pajėgų duomenimis, driskiai paleido 17 „šachedų“ iš Chaudos kyšulio (laikinai okupuotas Krymas).
Atremiant oro ataką dalyvavo priešlėktuvinių raketų daliniai ir mobiliosios priešlėktuvinės ugnies grupės iš karinių oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų. Sunaikinta 11 bepiločių Nikolajevo, Odesos, Vinicos ir Dnepro srityse.
Ukrainos Specialiųjų operacijų pajėgų kariai vienoje iš fronto linijų atliko sudėtingą specialiąją operaciją „Hoverla“, po kurios Ukrainos gynybos pajėgos pagerino savo operatyvines ir taktines pozicijas.
„Dėl profesionalaus ir gerai koordinuoto SOP operatorių, kuriuos dengė bepiločiai orlaiviai, elektroninės kovos ir ugnies paramos priemonės, darbo rusų driskiai buvo išmušti iš dominuojančioje aukštumoje esančios tvirtovės, be to, buvo paimti į nelaisvę du priešo kalnų desantininkai“, – šiandien pranešė SOP soctinkle.
Trumpai
Lenkijos prezidentas Andžėjus Duda vakar žurnalistams sakė, kad tiki, jog buvęs prezidentas Trampas ištesės savo pažadą per 24 valandas užbaigti karą Ukrainoje. „Iš savo asmeninės patirties kaip Lenkijos Respublikos prezidentas galiu pasakyti, kad … Tai, ką [D. Trampas] man pažadėjo, buvo įvykdyta“, – sakė A. Duda.
„Todėl galiu pasakyti, kad prezidentas D. Trampas laikosi savo žodžio ir jei jis ką nors sako, jis į tai žiūri rimtai“, – pridūrė Lenkijos vadovas. „Tai yra tiek, kiek dabar galiu pasakyti.“
Štai koks paprastasis, vulgarusis, politinis realizmas, taip sakant, lindimas be muilo į vieną vietą. Tai daroma spėjant, kad greičiausiai D. Trampas bus vėl perrinktas. Aišku, mes gi suprantame, kad lendama, žinoma, ne tiek dėl savo, kiek dėl visos Lenkijos interesų.
Tik tiek, dabar mes galime tuo klausimu pasakyti.
JAV patvirtino tai, ką pavadino „vienašališku smūgiu Irake, atsakant į išpuolius prieš JAV tarnybos narius“, per kurį žuvo „Hezbollah“ vadas, atsakingas už tiesioginį išpuolių prieš JAV pajėgas regione planavimą ir dalyvavimą juose.
Savo ruožtu, Irano remiamos teroristų grupuotės Irake atstovas paskelbė naują perspėjimą apie atsaką Jungtinėms Valstijoms ir Izraeliui.
Izraelio premjeras Benjaminas Netanjahu atmetė „Hamas“ pasiūlymą nutraukti ugnį ir užbaigti Izraelio ir Palestinos konfliktą.
Antradienį „Hamas“ po susitikimo su tarpininkais iš Kataro ir Egipto pasiūlė trijų etapų ugnies nutraukimo planą. Plane, kuris būtų įgyvendinamas daugiau nei keturis mėnesius, buvo numatyta, kad Izraelis pasitrauks iš Gazos ruožo, o „Hamas“ paleis visus įkaitus mainais į tai, kad Izraelis išlaisvins įkalintus palestiniečius.
B. Netanjahu griežtai atmetė „Hamas“ planą kaip „iliuziją“ ir pažadėjo visiškai sunaikinti šią teroristų grupuotę.
Jungtinių Tautų sankcijų stebėtojai pranešė, kad tiria dešimtis įtariamų Šė Korėjos kibernetinių atakų, kai buvo pavogta iki 3 mlrd. JAV dolerių bei kurios padėjo Kinijos protektoratui šaliai-kalėjimui toliau vystyti branduolinių ginklų programą.
„Ji toliau kūrė branduolinius ginklus ir gamino dalias branduolines medžiagas, nors paskutinį žinomą branduolinį bandymą atliko 2017 m.“, – teigia JT stebėtojai, kurie taip pat nurodė, kad Pchenjanas tęsė balistinių raketų paleidimus, iškėlė į orbitą palydovą ir papildė savo arsenalą „taktiniu branduoliniu atakos povandeniniu laivu“.
Kol stebėtojai stebi, stebimieji daro.
Dėkojame nuolatiniam rėmėjui Panevėžyje, Lietuvos aludarių gildijai ir visiems jums už palaikymą bei supratimą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas. Nuoroda paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti
