Vis daugiau žmonių tiek dirbdami, tiek laisvalaikiu žiūri į kompiuterio, telefono ar televizoriaus ekranus.

Žinovai jau nebesistebi dideliu skaičiumi ligonių, patiriančių akių skausmus ar kitus negalavimus, todėl pabrėžia akių mankštos bei pertraukų nuo ekranų svarbą – jų teigimu, tai ne tik gali padėti sumažinti žalą akims, bet ir tam tikrais atvejais „atstatyti“ regėjimą.

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Gabrielė Kripaitytė-Afanasjevienė teigia, kad šiuolaikinis žmogus labai didelę laiko dalį praleidžia prie kompiuterio ar telefono ekrano, todėl nenuostabu, jog vaistinėse dažnai apsilanko gyventojai, kurie skundžiasi akių skausmu, perštėjimu, pulsavimu, diegimo pojūčiu.

„Tokiems ligoniams patariu nenumoti ranka į požymius ir stebėti, ar poilsis padeda sumažinti jaučiamą nemalonumą.

Jeigu gerai išsimiegojus akių sudirgimas praeina savaime, vadinasi, jis atsirado dėl pernelyg intensyvaus žiūrėjimo į ekranus.

Tačiau jeigu jaučiami požymiai nepraeina per dvi dienas, vertėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Nepaisant to, akių srityje jaučiamas skausmas nebūtinai reiškia, jog praleidote per daug laiko prie ekranų – tokį skausmą gali sukelti ir peršalimas, sinusitas, infekcijos akyje arba netinkamai parinkti akiniai ar kontaktiniai lęšiai“, – pataria ji.

Akis reikia mankštinti

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, bent 2,2 mlrd. pasaulio gyventojų turi trumparegystės arba toliaregystės regėjimo sutrikimų, o bent 1 mlrd. šių sutrikimų būtų buvę galima išvengti, jeigu patys žmonės būtų užtikrinę tinkamą akių priežiūrą.

G. Kripaitytė-Afanasjevienė sutinka, kad tokią priežiūrą sunku užtikrinti, jeigu nėra kitos išeities ir būtinai tenka dirbti kompiuteriu, bet vertėtų nepamiršti, jog gali padėti akių mankšta bei trumpos pertraukos.

„Dirbant 8 valandų pamainą, pertraukas nuo žiūrėjimo į kompiuterio ekraną reikėtų daryti bent kas valandą ir jos turėtų trukti nors 5 minutes.

Jeigu dirbate ilgiau nei 8 valandas, pertraukoms skirkite bent 15 minučių.

Be to, kas 20–40 minučių pataria nukreipti žvilgsnį pro langą ir nors 20 sekundžių pažiūrėti į tolį.

Atliekant akių mankštą, aktyvinama kraujotaka, o tai reiškia, kad akys geriau aprūpinamos deguonimi ir reikalingomis maisto medžiagomis, didinama akių raumenų ištvermė“, – pataria pašnekovė.

Regėjimą gadina ir per artimas palinkimas prie kompiuterio ekrano – reikėtų užtikrinti bent 50-60 cm atstumą nuo ekrano iki akių.

„Tai yra maždaug ištiestos rankos ilgis. Kuo didesnis ekranas, tuo turėtų būti didesnis ir atstumas, o dirbant su nešiojamuoju ar planšetiniu kompiuteriu, užtenka 40–45 cm.

Svarbus ir apšvietimas – akys mažiausiai pavargsta esant šiltai baltai šviesai. Venkite intensyvios šviesos iš viršaus, tiesioginių saulės spindulių.

Jeigu tenka dirbti prieš langą, uždenkite jį žaliuzėmis ar užuolaidomis ir nepamirškite papildomai drėkinti patalpų, ypač, kai jose naudojami kondicionieriai, rekuperatoriai ar yra prasidėjęs šildymo laikas“, – sako vaistininkė.

Pastebi opią problemą tarp jaunimo

Pasak klinikos „Familia Clinica“ vaikų ir suaugusiųjų gydytojos oftalmologės Salomėjos Ignotienės, regėjimo sutrikimai yra itin opi problema tarp jaunimo – jauni žmonės praleidžia labai daug laiko prie kompiuterių ar telefonų ekranų, dažnai mėgsta naršyti internete prieš miegą, taip ne tik žalodami akis, bet ir sutrikdydami miego ciklą.

„Vaikams būtent dėl ilgo buvimo prie ekranų ir mažo fizinio aktyvumo daromos žalos, dažnai išsivysto trumparegystė.

Kiek vyresni asmenys neretai skundžiasi akių nuovargiu, skausmu, išplaukiančiu vaizdu ir pablogėjusiu matymu.

Jeigu žmogus pastebi, kad suprastėjo jo regėjimas, tačiau padėtis dar nėra kritiška, mankštos ir tinkama akių priežiūra gali šiek tiek padėti „atstatyti“ regėjimą – svarbu sureguliuoti savo darbo ir poilsio režimą, sumažinti laiką prie išmaniųjų prietaisų“, – sako pašnekovė.

Internetinėse parduotuvėse dažnai galima pamatyti parduodamus akinius, neva apsaugančius nuo mėlynos šviesos daromos žalos.

Gydytoja oftalmologė tikina, kad akiniai su apsauginiu mėlynosios šviesos filtru gali būti naudingi, kadangi jie sumažina ekranų blizgesį ir užtikrina mažesnę akių įtampą, tačiau tokios rūšies akinius vertėtų pirkti tik pasitarus su optikos salono žinovu ir aklai netikėti internete pamatytais neaiškios kilmės akiniais.

„Tiems žmonėms, kurie jau nešioja korekcinius akinius, galima užsisakyti, kad į juos būtų įdedama speciali, nuo mėlynos šviesos sauganti danga.

Jeigu akinių nenešiojate, darbui kompiuteriu galite pasidomėti akiniais be dioptrijų, bet su apsaugine danga.

Tačiau negalvokite, kad tokie akiniai išspręs visas jūsų su regėjimu susijusias problemas – jie gali tik padėti apsaugoti akis nuo tolesnės žalos“, – priduria ji.

S. Ignotienė primena, kad norint apsaugoti akis, svarbi ne tik mankšta, pertraukos ar mėlynos šviesos žalą mažinantys akiniai, bet ir sveika mityba.

Reikėtų užtikrinti, kad maiste būtų kuo daugiau medžiagų, apsaugančių akis: antioksidantų, liuteino ir zeaksantino.

Vaikams labai svarbus ir fizinis aktyvumas bei buvimas lauke – gryname ore jiems patariama praleisti bent iki 2 valandų per dieną.