Patarimai, kaip apsisaugoti nuo interneto virusų ir įsilaužėlių

Pavojingiausi virusai ir įsilaužėliai – nematomi

Jei vieną gražią dieną nenorime rasti ištuštintų savo sąskaitų ar sužinoti apie pavogtą savo tapatybę, mūsų vardu paimtus kreditus, turime saugoti savo asmeninius kompiuterius ir išmaniuosius telefonus pirmiausia. Be to, šia apsauga turime pasirūpinti patys. Neseniai priimtas Nacionalinis kibernetinio saugumo įstatymas ar Nacionalinė kibernetinė saugumo programa neapsaugos nei nuo po visą pasaulį internetu platinamų virusų, nei nuo interneto įsilaužėlių.

Ketvirtadalis nesisaugo

IT paslaugų valdymo ir informacijos saugos bendrovės „Synergy Consulting“ vadovo Tyrūno Jokubausko tvirtinimu, IT technologijoms galioja ta pati logika, kaip ir saugant savo turtą ar sveikatą. Tiesiog reikia saugotis pačiam. Kita vertus, daugelis žmonių nesirūpina nei savo, nei jiems tokių svarbių išmaniųjų įrenginių sveikata.

Neseniai „Synergy Consulting“ inicijuotas tyrimas parodė, kad ketvirtadalis apklaustųjų tam neskiria jokio dėmesio.

Tyrimo metu iš viso buvo apklausti 18–75 metų amžiaus 1009 respondentai. Beveik 40 proc. apklaustųjų išmanųjį telefoną dažniausiai apsaugo naudodami slaptažodį ir / ar nustatydami automatinį įrenginio užrakinimą (po 39 proc.). Slaptažodį dažniau naudoja mažesnių miestų / rajonų centrų gyventojai. Automatinį įrenginio užrakinimą dažniau nustato didžiausias pajamas (virš 1500 Lt) turintys respondentai ir kaimo vietovių gyventojai.

Tačiau vos penktadalis diegia patikimas programėles, net 80 proc. neatnaujina telefono programinės įrangos, o 84 proc. – leidžia telefonu naudotis vaikams. Beveik 90 proc. neįsitikina saugumu prieš paspaudžiant gautą nuorodą, neišjungia WiFi ir „Bluetooth“ programų nesinaudodami telefonu ir neužšifruoja telefono. Saugos programinę įrangą turi įsidiegę tik 11 proc. tyrimo dalyvių.

Anot T. Jokubausko, daugelis žmonių tiesiog tikisi, kad grėsmės, apie kurias vis dažniau kalbama žiniasklaidoje, juos aplenks. IT ekspertui taip pat buvo keistas tyrimo atskleistas faktas, kad aukščiausio ir vidutinio lygio vadovai gerokai mažiau rūpinasi savo išmaniųjų telefonų apsauga, palyginus su darbininkais, moksleiviais, studentais.

Palyginimui, vadovai dažniausiai naudoja slaptažodį (40 proc.) ir automatinį išmaniojo įrenginio užrakinimą (45 proc.), taip apsaugančių išmaniuosius telefonus studentų, moksleivių ir pensininkų yra atitinkamai beveik 49 proc. ir 46 proc. Rečiau vadovai renkasi instaliuoti patikimas programėles ir atnaujina programinę įrangą telefone (20 proc.), tai daro beveik 21 proc. studentų ir moksleivių ir beveik 30 proc. specialistų ir tarnautojų. Net 95 proc. aukščiausio ir vidutinio lygio vadovų pasitiki nuorodomis, gautomis el. paštu ar sms žinute, ir prieš spausdami, neįvertina, ar tai bus saugu. Studentai, moksleiviai, specialistai, tarnautojai, darbininkai, techniniai darbuotojai, ūkininkai neskuba spausti ant gautų nuorodų ir tai daro rečiau.

Anot „Synergy Consulting“ vadovo, tyrimas atskleidė, kad žmonės apskritai nelinkę apsaugoti išmaniųjų įrenginių ir nors nedidelė dalis žmonių žino ar yra girdėję, kad saugotis yra rekomenduojama, dažniausiai apsiriboja slaptažodžiu ir automatiniu įrenginio užrakinimu.

Pataria, kaip apsisaugoti

Atliekant tyrimą, buvo įvertintos svarbiausios išmaniojo įrenginio apsaugos priemonės. Panašias rizikas mini Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos  (VRRT) Tinklų ir informacijos saugumo departamento direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Ramonas. Jis vardija apsaugos priemones, kurios galėtų padėti tiek darbdaviui, tiek darbuotojui, tiek privačiai interneto prieigomis besinaudojančiam asmeniui:

1)     nuolat naujinti įrenginio programinę įrangą; rekomenduojama pasirinkti  išmanaus įrenginio nustatymus, kad programinė įranga atsinaujintų automatiškai;

2)     naudoti antivirusines programas;

3)     neatidarinėti programų, dokumentų ar nuorodų iš nepatikimų informacijos šaltinių;

4)     atjungti nenaudojamus ryšio prievadus (pvz., „Bluetooth“, „Wi-Fi“) .

5)     diegti programėles tik per oficialią operacinėje sistemoje naudojamą el. parduotuvę (pvz., „Google Play“, „Apple Store“, „Windows Phone Store“);

6)     nesisiųsti programų iš piratinių programinės įrangos svetainių, nes tokiose programėlėse gali būti įdiegtas kenksmingas programinis kodas, galintis užvaldyti interneto vartotojo įrenginį.

Anot T. Jokubausko, interneto vartotojai privalėtų laikytis elementarios naudojimosi internetu tvarkos, kurią būtų galima pavadinti higiena. Tai labai sumažina riziką. Atsargumas ir keli elementarūs veiksmai galėtų padėti išsaugoti svarbius duomenis. Pavyzdžiui, išmaniajame įrenginyje galima nustatyti, kada įrenginį naudojantis asmuo turi papildomai patvirtinti tapatybę slaptažodžiu.

Be to, pravartu žinoti, kurie slaptažodžiai patikimiau apsaugo prieigą prie Jūsų telefono ar kompiuterio duomenų. Nevertėtų numoti ranka į patarimą rinktis ilgesnį slaptažodį iš 12 simbolių. IT specialistai pataria naudoti iš beprasmių trumpinių, skaitmenų ir specialių ženklų sudarytą slaptažodį.

Ne visi virusai išsiduoda

„Synergy Consulting“ vadovas taip pat primena, kad kompiuteriams ir išmaniesiems skirtų virusų pavojų taip pat nederėtų pamiršti. Kai kuriuos jų galima atpažinti pagal tam tikrus požymius. Deja, ne visi į kompiuterius ar išmaniuosius įrenginius patekę virusai išsiduoda, o pavojingiausias virusų bruožas – tokių požymių nebuvimas.

Vis dėlto galima, anot T. Jokubausko, išskirti keletą požymių, verčiančių įtarti tokio viruso atsiradimą. Keletas tokių, anot IT specialisto:

1)     nustoja veikti pagrindinės funkcijos (pavyzdžiui, nepavyksta per „Ctrl+Alt+Delete“ pasiekti „Start Task Manager“ funkcijos),

2)     įrenginys ima lėčiau veikti, strigti ar savaime persikrauti,

3)     atsiranda arba dingsta tam tikrai failai ar programos,

4)     nebeatsidaro tam tikri failai, kuriuos dar visai neseniai naudojote,

5)     darbalaukyje iššoka įvairios reklamos ir langai,

6)     pastebimos duomenų anomalijos,

7)     išauga tinklo apkrovimas,

8)     duomenys siunčiami nežinomais adresais ir kt.

Norint išvengti bėdų, pasirinkimo nelabai yra: prieš virusus reikia kovoti antivirusais. Be to, organizacijos turėtų įvertinti, kokias antivirusines programas joms įsigyti. „Nėra saugu, kai visa sistema – antivirusinė programa, pašto serveriai ar kitos priemonės – yra to paties gamintojo. Patartina priemones rinktis skirtingų gamintojų, nes jos skirtingai atsparios įvairiems virusams“, – pataria „Synergy Consulting“ vadovas.

Be apsaugos antivirusinėmis programomis, patariama tiesiog kaupti rezervines duomenų kopijas. Kita dalis priemonių naudojama, siekiant sumažinti dėl virusų patirtą žalą, greičiau pašalinti pasekmes ir panašiai. „Saugantis nuo virusų, taikytinos tiek vienos, tiek ir kitos priemonės. Nors virusų daugėja, jie įvairėja, pagrindinės kovos priemonės su jais išlieka tos pačios“, – sakė T. Jokubauskas.