Didžiosios metų šventės siejasi ne tik su dovanomis, bet ir laiku su artimaisiais prie didelio, gardžiausiais patiekalais nukrauto stalo, kurių likučiai praėjus šventėms, deja, dažnai nugula į šiukšlių dėžes. Vien Europoje kiekvieną dieną namuose susidaro maždaug 150 tūkst. tonų maisto atliekų, o šventiniu laikotarpiu šis skaičius padidėja dar trečdaliu. Tai ne tik planetos išteklių švaistymas, bet ir gerokai patuština pinigines. Kaip apskaičiuoti, kiek maisto reikės šventiniam stalui, kad jo nereikėtų išmesti bei pavyktų sutaupyti?

Maisto švaistymas – opi problema visus metus, o kalėdiniu laikotarpiu tampa dar aktualesne, kadangi maisto produktų išmetame daugiau nei bet kuriuo kitu metų laiku. Iki maistas pasiekia mūsų stalus, jis turi praeiti per įvairius etapus – nuo auginimo iki pakavimo ir transportavimo, visuose juose susidaro šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD).

Anot „Lidl Lietuva“ tvarumo vadovės Monikos Urbelytės, kad per šventes nenukentėtų ne tik planeta, bet ir šeimos biudžetas, šventinį meniu reikėtų planuoti itin atsakingai.

„Pirmiausia tiksliai suskaičiuokite, kiek žmonių sės prie kalėdinio stalo, tik tai padarius planuokite, kokių patiekalų šiam skaičiui reikės. Taip pat rekomenduojama šventinį meniu planuoti pagal jau turimus produktus – galbūt namuose spintelėje guli užsilikęs kruopų maišelis ar konservuotos daržovės bei pupelės. Peržiūrėkite, ką turite namuose ir pabandykite įtraukti juos į šventinių patiekalų gamybą ir tik tuomet susidarykite sąrašą, ką reikia įsigyti parduotuvėje“, – sako M. Urbelytė.

Tiksliai apskaičiuokite kiekį

Itin svarbus momentas, planuojant šventinio stalo meniu – rinktis tokius patiekalus, kurių kiekį vienam žmogui apskaičiuoti paprasta. Tuomet, žinant tikslų svečių kiekį, lengvai apskaičiuosite, kokį kiekį patiekalų gaminti.

Jei jūsų kalėdinio stalo pažiba – keptas kalakutas, antis, višta ar bet koks kitas karštas patiekalas iš mėsos, reikia atidžiai apskaičiuoti ne tik mėsos, bet ir garnyro bei salotų kiekį.

Pavyzdžiui, 1,5 kg paukštienos užtenka 5-6 žmonėms, tokiu atveju kiekvienam jų tenka po 250-300 g mėsos. Jei mėsa liesesnė, pavyzdžiui, vištiena, žmogui reikėtų skirti šiek tiek daugiau – 350 g mėsos. Siekiant, kad visas patiekalas būtų suvalgytas, apskaičiuokite ir garnyro kiekį – jei šalia keptos mėsos patiekiate bulves, jų prireiks maždaug 200 g vienam žmogui, o daržovių salotų – 80 g vienam valgančiajam.

Apsipirkite atsakingai

Apskaičiavus reikiamus patiekalų kiekius, metas susidaryti ingredientų sąrašą. Pirmiausia pažiūrėkite, ko reikės ne vienam patiekalui pagaminti – galbūt sviesto, grietinės ar majonezo prireiks ir mėgstamai mišrainei, ir kepto paukščio marinatui.

Jei gaminiai patiekaluose kartojasi, „Lidl Lietuva“ tvarumo vadovė pataria juos pirkti didesniais kiekiais – „Lidl“ parduotuvėse dažnai rengiamos akcijos, kuomet perkant kelis vienetus to pačio produkto, jį galima įsigyti mažesne kaina.

Pasirūpinkite tinkamu likučių laikymu

Nors, laikantis tradicijų, kūčių vakarienės likučius įprasta palikti ant stalo pernakt, visgi, tokia praktika nepadės sumažinti išmetamo maisto kiekio. Per naktį kambario temperatūroje likusiame maiste prasideda gedimo procesas, todėl svečiams palikus jūsų namus, reikėtų pasirūpinti tinkamu maisto likučių laikymu.

„Po vakarienės likusį maistą rekomenduoju pirmiausia sudėti į sandarius indelius ar maišelius, kad patiekalas gautų kuo mažiau oro. Taip supakavus, maistą perkelti į vėsią vietą – tam puikiai tinka šaldytuvas ar nešildoma namų patalpa. Taip maisto likučius galėsite vartoti net ir praėjus šventėms“, – tvirtina „Lidl Lietuva“ tvarumo vadovė.

Taip pat, nepamirškite, kad kūčių patiekalus galite lengvai paversti į kalėdinius, o šiuos – į kasdien vartojamus. Pavyzdžiui, jei Kalėdų išvakarėse laikotės tradicijų ir nevartojate pieno gaminių, po Kūčių likusią mišrainę pagardinkite majonezu ir dėkite ant kalėdinio stalo. Taip pat nepamirškite po švenčių likusios mėsos – ji puikiai tinka sumuštiniams, salotoms ar net gali tapti nepakeičiama dalimi kituose patiekaluose.