Mokslininkai skaičiuoja, jog maždaug trečdalis pasaulyje pagaminamo, užauginamo maisto patenka į atliekas ir negrįžtamai prarandama.
Tačiau kai maistas surenkamas, perdirbamas į kompostą, mūsų virtuvės atliekos grąžinamos į gamtą, kur tampa natūralia trąša naujai auginamo maisto cikle. Taip pat atskirai renkant ir tvarkant maisto atliekas iš jų galima išgauti biodujas ir panaudoti elektros, šilumos gamybai. Trumpiau sakant, maisto atliekos yra naudingas išteklius, tad kam jas švaistyti?
Aukštesniais ekologijos ir tvarumo standartais susirūpinusios Europos valstybės jau kone dešimtmetį rūšiuoja ir atskirai tvarko maisto atliekas, o Lietuva yra įsipareigojusi šį rūšiavimo procesą masiškai pradėti nuo 2024 metų pradžios. Klaipėdos ir Neringos miestai taip pat intensyviai ruošiasi maisto atliekų rūšiavimui.
Į uostamiestį jau atgabenti maisto rūšiavimo kibirėliai, kurie bus išdalinti Klaipėdos miesto individualių namų gyventojams kartu su kiemo konteineriais.
„Maisto rūšiavimo procesas niekuo nesiskirs nuo įprasto komunalinių atliekų surinkimo. Į virtuvėje esantį Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro suteiktą ar gyventojo naudojamą nuosavą kibirėlį reikės įsidėti plastikinį maišelį, o jį prikaupus išnešti ir išmesti į kieme esantį maisto atliekoms skirtą konteinerį“, – pasakojo Ramunė Šličienė, KRATC direktoriaus pavaduotoja.
Maisto konteineriai bus tuštinami pagal grafiką, juos aptarnaus įprastos šiukšliavežės. Skaičiuojama, jog Klaipėdoje yra apie 4500 individualių namų, tad įsigyta tiek pat kibirėlių ir konteinerių.
Šiuo metu KRATC stato maisto atliekų apdorojimo įrenginius Dumpiuose, šalia regioninio sąvartyno. Tik kai jie pradės veikti, prasidės realus rūšiavimo procesas – gyventojams bus išdalinti kibirėliai ir konteineriai, o daugiabučių kiemuose atidaryti rudu dangčiu paženklinti pusiau požeminiai konteineriai. Planuojama, jog maisto atliekų surinkimas prasidės nuo kitų metų pradžios.
