Jei Klaipėdos uosto akvatorijos viduryje stovėtų standartinis penkiaaukštis, šiandien jis būtų pilnai po vandeniu. Klaipėdos uoste baigtas nuo 2020-ųjų pabaigos vykdytas akvatorijos ir įplaukos kanalo gilinimo projektas. 15,5 metro – toks gylis jau fiksuojamas Klaipėdos uosto laivybos kanale, artimiausiu metu uosto kapitonas įsakymu padidins maksimalią leistiną laivų grimzlę iki 14,3 metro. Vienas svarbiausių pastarųjų metų projektų uostui atveria naujas galimybes.
„Didesnis uosto kanalo gylis turi panašų poveikį kaip platesnės gatvės nutiesimas. Didėja uosto pralaidumas į miestą ir šios infrastruktūros panaudojimo efektyvumas, dėl galimybės priimti didesnius laivus ir juos daugiau pakrauti trumpėja krovinių gabenimo laikas, taip pat ir transportavimo sąnaudos. Šis projektas neabejotinai prisidės prie Klaipėdos uosto konkurencingumo didinimo.
Rytinėje Baltijos jūros pakrantėje uostai konkuruoja maksimaliais parametrais siekdami priimti didžiausius į Baltijos jūrą atplaukiančius laivus. Būtent gylis uostų konkurencingumui yra vienas iš svarbiausių faktorių“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Kryptingos investicijos – vienas iš esminių faktorių, leidžiančių uostui auginti krovos rezultatus ir generuoti naudą bei grąžą valstybei. Beveik 9 kilometrų Klaipėdos uosto laivybos kanalo ruože pasiektas 15,5 metro gylis, už uosto vartų naujos krypties išoriniame 1,7 km laivybos kanalo ruože pasiektas 16 metrų gylis.
Bendra Klaipėdos uosto gilinimo projekto vertė siekia 94,1 milijono eurų su PVM. Iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo šiam projektui skirti 28 mln. eurų. Pagal 2022-11-30 su Susisiekimo ministerija pasirašytą sutartį, projektui skirta 9,9 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Likusi projekto dalis finansuojama Uosto direkcijos lėšomis.
Šiuo metu taip pat keičiami jūrlapiai, padedantys jūrininkams saugiai naviguoti uostuose, jūrose ir kituose vandens telkiniuose. Gegužės pradžioje Lietuvos transporto saugos administracijai atnaujinus leidinius, uosto kapitonas įsakymu Klaipėdos uosto kanale padidins maksimalią leistiną laivų grimzlę iki 14,3 metro. Iki šiol ji didžiojoje uosto laivybos kanalo dalyje siekė 13,4 metro.
„Šis gilinimo projektas kartu ir istorinis įvykis. Klaipėdos uostas iki šiol niekada neturėjo 14,3 metro grimzlės. 90 centimetrų padidinus maksimalią leistiną laivų grimzlę bus sudarytos sąlygos uoste pilniau pakrauti laivus ir taip kartu didinti transporto grandinės efektyvumą. Vykdant gilinimo darbus, išorinėje uosto laivybos kanalo dalyje sumažintas įplaukos posūkis, o povandeninė vidinio kanalo dalis paplatinta 50 metrų – nuo 150 iki 200 metrų. Visa tai dėl didžiųjų laivų plaukimo ir manevravimo uoste saugumo“, – teigia Klaipėdos uosto kapitonas Vladas Motiejūnas.
„Šis projektas – tai mūsų sėkmės istorija. Abu rangovai darbus baigė žymiai greičiau nei popieriuje numatytos datos. Sėkmingą projekto įgyvendinimą lėmė kompetentingi rangovai bei tiesiogiai už projekto įgyvendinimą atsakingų Uosto direkcijos darbuotojų darbų vykdymo ir kitų technologinių procesų koordinavimas, komunikacija su savivaldybės bei kitomis valstybinėmis institucijomis, mokslo darbuotojais“, – sako Uosto direkcijos vadovas Algis Latakas.
Šiuo projektu taip pat numatyta Klaipėdos uoste įrengti naujas vedlines, kurios, dėl gilinimo darbų pasikeitus įplaukos kanalo krypčiai, reikalingos laivams saugiai įplaukti į uostą. „Klaipėdos nafta“ nuomojamoje uosto teritorijoje jau surenkamas 50 metrų aukščio bokštas, KLASCO naudojamoje teritorijoje yra įrengtas pagrindas bokštui statyti, artimiausiu metu iškils 70 metrų aukščio bokštas.
Pagal strateginį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos veiklos planą, tolimesnis akvatorijos gilinimas iki 17 metrų numatytas 2026 metais.
Šaunuolė Klaipėda, – reikalinga jai ir europinė greitoji vėžė. Būtų gerai Baltijos šalims ir “Rail Baltica” vėžės tiesimą kreipti daugiau sau naudinga linkme, t,y. jos maršrutą Vilnius – Ryga vesti per Šiaulius. Tuomet beliktų Lietuvai už savo, gal ir privačių investitorių lėšas nusitiesti greitąją vėžę nuo Šiaulių iki Klaipėdos. Taip žmonių susisiekimas su pajūriu taptų labai greitas ir patogus, taip pat išaugtų ir krovinių pervežimas per Klaipėdos jūrų uostą, apskritai Baltijos šalys taptų patogios tarptautiniam turizmui. Taip gyvenimas jose taptų gera propaganda apskritai. Pritrauktų investicijas