„Klaipėdos uoste įgyvendintos investicijos leido padidinti jo konkurencingumą ir investicinį patrauklumą. Vienintelis Lietuvos uostas dabar galės lygiuotis su tokiais garsiais Vakarų Europos uostais, kaip Antverpenas, Hamburgas ar Roterdamas“, – birželio 4 d. bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ naujojo konteinerių paskirstymo centro atidarymo renginyje sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Klaipėdos jūrų uostas atveria vartus okeaninei laivybai
Nuo šiol Klaipėdos uostas yra pajėgus aptarnauti ne tik Baltijos ar Šiaurės jūromis plaukiojančius mažesnius, fiderinius laivus, bet ir okeaninius gigantus.
Vienas pirmųjų tokių laivų – birželio 3-ąją iš Bremenhaveno į Klaipėdą atplaukęs net 324,8 m ilgio konteinervežis „MSC Charleston“, kuris pažymėjo ir oficialią per 1,5 metų uostamiesčio pietinėje dalyje iškilusio naujojo konteinerių paskirstymo centro veiklos pradžią. Pastarajam pradėjus veikti, bus galima aptarnauti okeaninius iki 11 600 TEU talpos konteinerinius laivus.
Pasak susisiekimo ministro, vertinant dabartinę Klaipėdos uosto infrastruktūrą ir suprastruktūrą, krova jau kitąmet čia galėtų siekti iki 40 mln. tonų per metus, o 2020–2021 m. – net 50–60 mln. tonų. Konteinerinių laivų grimzlė yra didesnė, nei kruizinių laivų, todėl siekiama, kad gylis uoste būtų 17 m.
Į konteinerių paskirstymo centrą investuota 150 mln. eurų. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija už maždaug 57 mln. eurų pastatė krantines, greta jų iki 13,2 m išgilino akvatoriją, laivų apsisukimo ratą. Kitą investicijų dalį skyrė konteinerių paskirstymo veiklą operuojanti bendrovė „Klaipėdos Smeltė“, kuriai teko nugriauti per 50 senų pastatų, nutiesti dangas ir įsigyti milžiniškus kranus.
