Sekmadienis, 7 birželio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Mirė Laisvės premijos laureatas Albinas Kentra

www.alkas.lt
2023-12-19 15:57:35
489
PERŽIŪROS
8
Albinas Kentra | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Albinas Kentra | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Eidamas 95-uosius metus mirė Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvis, politinis kalinys, pedagogas, Sąjūdžio metraštininkas, Laisvės premijos laureatas Albinas Kentra.

Albinas Kentra gimė 1929 metų kovo 29 dieną Gūbrių kaime, tuomečiame Šilalės valsčiuje, Žemaitijos ūkininkų Juozapo ir Onos Kentrų šeimoje.

1945-ais metais, prasidėjus antrajai Sovietų Sąjungos okupacijai, visi šeimos nariai davė Lietuvos partizanų priesaiką, tapdami Vakarų Lietuvos partizanų apskrities Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės partizanais.

16-metis A. Kentra, slapyvardžiu Aušra, buvo ryšininkas su civiliais gyventojais, iš aplinkinių gyventojų rinko šaudmenis ir ginklus partizanams.

Albinui Kentrai 2019 metų Laisvės premiją įteikia Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis | K. Driaskiaus nuotr.
Albinui Kentrai 2019 metų Laisvės premiją įteikia Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis | K. Driaskiaus nuotr.

1946-ųjų vasarą A. Kentra buvo suimtas, Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) karinio tribunolo sprendimu nuteistas dešimčiai metų lagerio kurį laiką kalintas Vilniaus Lukiškių kalėjime, vėliau išvežtas į Kazachstano lagerį. Toks pat likimas ištiko ir kitus šeimos narius, jie kalinti lageriuose arba žuvo.

Į laisvę A. Kentra paleistas 1954-aisiais, per klaidą gavo sovietinį pasą svetima Klentvos (rusų k. – Клянтва) pavarde. Dėl šios klaidos į Lietuvą grįžusiam vyrui pavyko gauti brandos atestatą, o vėliau – studijuoti. Vilniaus universitete jis studijavo anglų kalbą ir literatūrą. Baigęs studijas A. Kentra dirbo pedagoginį darbą, mokė anglų ir vokiečių kalbos.

Nuo 1965-ųjų jis ėmė filmuoti svarbiausius Vilniaus universiteto įvykius, tapdamas universiteto istorijos vaizdo metraštininku.

Albinui Kentrai įteikta Laisvės premija | lrs.lt nuotr.
Albinui Kentrai įteikta Laisvės premija | lrs.lt nuotr.

Lietuvoje prasidėjus tautiniam atgimimui A. Kentra įamžino šalyje vykstančius svarbiausius visuomeninius procesus, jis filmuodavo Sąjūdžio ir kitų rengtus mitingus, akcijas, susitikimus, renginius. Jo dokumentiniai reportažai rodyti užsienio šalių televizijose.

1989 metais A. Kentra su Vytautu Milvydu įkūrė Lietuvos laisvės kovų Miško brolių draugiją, rūpinosi Vilniuje įkurti Laisvės kovų pažinimo centrą.

1992 metais jis apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, 1998 metais – Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi, 2002 m. – Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, 2019 metais A. Kentrai skirta Laisvės premija.

Valstybės vadovai pareiškė užuojautą

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda užuojautoje  dėl Albino Kentros mirties sako, kad Lietuva neteko ryškios asmenybės ir įžvalgaus naujausių laikų istorijos liudininko, kurio nuopelnai Lietuvos laisvės siekiui ir šios žinios sklaidai tiek šalyje, tiek visame pasaulyje – neišmatuojami.

„Turtingas A. Kentros gyvenimas mums pasakoja apie Lietuvos žmonių pasipriešinimą ir patirtas represijas, bet taip pat ir apie naująjį Atgimimą, kuriuo jis tikėjo, kurio siekė ir kurį drąsiai įamžino ateities kartoms. Geriau nei kas kitas jis suprato, kad kova už laisvę niekada nesibaigia, ir kad gerų darbų vaisiai turi būti nuolat ginami ir saugojami. Mūsų visų pareiga – pradėtus garbingus darbus tęsti“, – sakė Prezidentas užuojautoje visiems A. Kentros artimiesiems ir bendražygiams.

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimo ir savo vardu pareikštoje užuojautoje dėl A. Kentros mirties, jo šeimai, kolegoms ir visiems Lietuvos žmonėms, sako:

„Visuomet liksime dėkingi žmonėms, kurie savo gyvenimą paskyrė laisvai Lietuvai. A. Kentra buvo vienas iš jų. Kaip ir broliai, tapo partizanu (slap. Aušra). Ištvėrė įkalinimą lageriuose. Grįžęs iš tremties subtiliai tęsė pasipriešinimo kovas – mokydamas studentus užsienio kalbų skatino girdėti laisvą Vakarų pasaulį ir vaduotis iš sovietinės propagandos gniaužtų.

Ateities kartoms A. Kentra paliko neįkainojamą palikimą – kelis dešimtmečius kamera fiksuotus Lietuvos kultūros, istorijos, politikos, mokslo įvykius. Ir Miško brolių namus, kurie tęs jos darbus“.

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė savo užuojautoje dėl A. Kentros netekties rašo:

„Anapilin išėjo miško brolis, savo gyvenimą dedikavęs kovai už Lietuvos laisvę. Albino Kentros ir visos jo šeimos istorija, besąlyginis atsidavimas Tėvynei ir net ilgų metų lageriuose nepalenktos vertybės amžiams lieka mūsų tautos atmintyje ir, tikiu, įkvėps ateities kartas veikti Lietuvos labui. Nuoširdžiai užjaučiu šio didaus žmogaus netekusią šeimą, artimuosius ir draugus“.

Laidotuvės

Velionis  bus pašarvotas Šv. Jonų bažnyčioje (Vilniaus Universiteto bažnyčia) ketvirtadienį (gruodžio 21 d.). Atsisveikinti galima ketvirtadienį nuo 11 val. iki 21 val. Šv. Mišios ketvirtadienį 18 valandą.

Penktadienį atsisveikinimas nuo 8 val., 10 val. išlydėjimas į Šilalę. Šilalės bažnyčioje 14 val. šv. Mišios. Laidojama bus Šilalės miesto kapinėse.
 
Nuo Šv. Jonų bažnyčios bus užsakytas autobusas laidojimo apeigos dalyvių nuvežimui ir parvežimui. 
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Sukurta virtuali paroda „Lietuvos kelio į Nepriklausomybę metraštininkas Albinas Kentra“
  2. Mirė Adolfo Ramanausko – Vanago brolis Albinas Ramanauskas
  3. Mirė Lietuvos laisvės kovotojas Vytautas Bukauskas
  4. Mirė Lietuvos laisvės kovotojas Algirdas Masiulionis
  5. Mirė iškiliausias laisvės šauklys Antanas Terleckas
  6. Mirė laisvės kovotoja, gydytoja prof. Regina Parnarauskienė
  7. Mirė laisvės kovų metraštininkas, partizanas Andrius Dručkus (video, nuotraukos)
  8. Mirė žymus Lietuvos istorikas Algis Povilas Kasperavičius
  9. Mirė religijos ir mitologijos tyrinėtojas, rašytojas Mindaugas Peleckis
  10. Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Bronislovas Genzelis
  11. Mirė Lietuvos partizanė Liudvika Kaminskaitė – Kelpšienė (1930-2018)
  12. Mirė vienas iškiliausių lietuvių tautosakos tyrėjų prof. Leonardas Sauka
  13. Mirė Kovo 11-osios akto signataras Saulius Pečeliūnas PAPILDYTA
  14. Mirė Stasys Daunys
  15. Mirė Vytautas Šustauskas

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. Lai mūsų žvakelės nušviečia Jam kelią says:
    2 metai ago

    Užvakar, klaidžiodama po žiniasklaidos portalus, radau žinią, jog
    „Vytauto Didžiojo karo muziejus, siekdamas Vilniaus senamiestyje įrengti Lietuvos laisvės kovų pažinimo centrą, iš Turto banko perėmė „Miško brolių“ draugijai sostinės Totorių gatvėje priklausantį pastatų kompleksą.”
    ( – delfi.lt/news/daily/lithuania/vilniaus-senamiestyje-planuojama-ikurti-laisves-kovu-pazinimo-centra.d?id=95397593 )
    Perskaičius tai, suspurdėjo širdis prisiminus, kaip NT verslas Zuoko laikais siekė iš A. Kentros ir Jo brolijos pagrobti tą pastatą, kaip ilgai ir kokios aršios kovos dėl jo vyko… – Ar žino Jis apie šį sprendinį, kokia Jo sveikata? – Taip seniai apie Jį nieko nesigirdi. Bet, lyg tyčia, niekaip nei vardo, nei pavardės Jo neįstengiau prisiminti, neatėjo į galvą, kaip man ką nors „Alke” apie Jį ar tą pastatą rasti. …
    O šiandien ryte… Žinoma, p. Albinas nebuvo jaunas, bet – ar ne ta žinia tapo mirties priežastimi? Gal iš džiaugsmo, o gal iš nepakeliamo skausmo, kad tiek metų veltui pražuvo, kai „Miško broliams”, nuo 1992 dėjusiems tiek pastangų, darbo ir lėšų atkurti šiuos pastatus, įkurti ten Laisvės kovų muziejų, teko būti tampomiems po teismus (nes NT berniukai labai vertino namus Senamiestyje, ir tas pastatas jiems patiko), nes „Miško broliams” nebuvo leista įgyvendinti savo sumanymo…
    Bet koks sutapimas – likus dienai iki Jam Išeinant KAM paskelbia šią žinią…

    Beje, dėl p. Albino nuopelnų universitetui. Be to, kad Jis buvo nenuilstamas universiteto metraštininkas – fotografuas dar Jis įdėjo daug pastangų, kad būtų leista ir skirta lėšų užsienio kalbų studentams įkurti fonetikos kabinetą. Velionio dėka mūsų universitetas tada padarė didelį šuolį į priekį, nes pagaliau buvo sudarytos sąlygos girdėti, t.y., per pratybas ir laisvalaikiu klausyti gimtakalbių užsieniečių tarties, kartoti paskui juos, ir patiems išmokti švariai tarti (tai buvo vienintelė galimybė girdėti pačius užsieniečius kalbant savo kalba. – Juk tada ne tik užsienio kelionių nebuvo, bet ir radijo stočių glušiteliai užsienio neįsileido …
    Visos užsienio kalbų studentų laidos, baigusios universitetą po fonetikos kabineto įkūrimo, buvo dėkingos p. Albinui už jį – jų tarčiai neprilygo kitų SSSRijos universitetų studentai.

    Atsakyti
    • Želvietis , Ukmergės r. says:
      2 metai ago

      Pritariu, bičiuli. O studenčiokai, įgavę klausymo įgūdžių —-galėdavo klausyti BE TRUKDYMO Amerikos balsą , BBC ir kitas radijo stotis originalo kalba . Nes jų laidas lietuvių arba rusų kalbomis orkai užgoždavo dirbtiniu triukšmu.

      Atsakyti
  2. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
    2 metai ago

    Pagarba Albinui Kentrai.

    Atsakyti
  3. Vanduo says:
    2 metai ago

    Šviesios kelionės dausosna mielam Albinui, su pagarba ir dėkingumu visad jį prisiminsim

    Atsakyti
  4. Vanduo says:
    2 metai ago

    O juk Albinas Kentra filmavo ir Romuvos krivės Inijos įšventinimo apeigas, kaip tikras metraštininkas įamžino ir šį ypatingą įvykį.

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      2 metai ago

      Jis įamžino Jono Trinkūno – pirmojo atkurtos Lietuvos Krivio apeigas. O Krivės Inijos? To nežinojome…

      Atsakyti
  5. Žemaitis says:
    2 metai ago

    Didžiulė pagarba šiam šviesiam Žmogui!

    Atsakyti
  6. Filmas says:
    2 metai ago

    Filmas apie a.a.ALBINĄ KENTRĄ
    – lrt.lt/mediateka/irasas/2000068456/legendos-ypatingas-susitikimas-su-albinu-kentra

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Atliekų konteineriai
Įvairenybės

„Konteinerio krata“ Kaune atskleidė pagrindines rūšiavimo klaidas

2026 06 07
Paštomatas.
Lietuvoje

Skaičiuodamas apie 7 mln. siuntų, Lietuvos paštas plečia tinklą regionuose

2026 06 07
Simonas Gentvilas
Lietuvoje

S. Gentvilas siūlo baterijų užstato sistemą

2026 06 07
Elektrrinis traukinys
Lietuvoje

Bus atnaujinta traukinių bilietų pirkimo sistema

2026 06 07
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis
Istorija

Išskirtinis paramos pavyzdys: muziejui perduota Čiurlionio mokytojo K. Stabrausko kūrinių rinkinys

2026 06 07
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Kalba

Seime vyks konferencija apie lengvai suprantamos kalbos svarbą Lietuvoje

2026 06 07
A. Karčiauskaitė-Jankauskienė. Poezijos pavasaris prasidėjo ir… pasibaigė
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

A. Karčiauskaitė-Jankauskienė. Poezijos pavasaris prasidėjo ir… pasibaigė

2026 06 07
VDU Botanikos sode Prezidento Valdo Adamkaus premija apdovanota aplinkosaugininkė Lina Paškevičiūtė
Gamta ir ekologija

Aplinkosaugininkei Linai Paškevičiūtei įteikta šeštoji Prezidento V. Adamkaus premija

2026 06 07
Lagaminai, bagažas
Lietuvoje

VLK: išvykstant atostogauti nepamirškite vieno svarbaus dokumento

2026 06 06
Žemė
Lietuvoje

Šiemet sudaryta beveik 2,5 tūkst. naujų valstybinės žemės sklypų

2026 06 06
„Sodra“
Lietuvoje

Pasitikrinkite, kaip paskirstomos „Sodrai“ sumokėtos įmokos

2026 06 06
Europos archeologijos dienos Senajame arsenale
Architektūra

Vilniuje susitiks baltų gentys: Europos archeologijos dienos Lietuvos nacionaliniame muziejuje

2026 06 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Inna Kuročkina (I News) apie V. Sinica. Dovanos priešams
  • +++ apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Rimgaudas apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Kažin apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Konteinerio krata“ Kaune atskleidė pagrindines rūšiavimo klaidas
  • Skaičiuodamas apie 7 mln. siuntų, Lietuvos paštas plečia tinklą regionuose
  • S. Gentvilas siūlo baterijų užstato sistemą
  • „Google“ sako, kad DI greitai pakeis apsipirkimo įpročius

Kiti Straipsniai

Švedijos parlamentas

A. Guogis. Dėl Švedijos Riksdago rinkimų numatymo

2026 06 07
A. Karčiauskaitė-Jankauskienė. Poezijos pavasaris prasidėjo ir… pasibaigė

A. Karčiauskaitė-Jankauskienė. Poezijos pavasaris prasidėjo ir… pasibaigė

2026 06 07
Leonidas Volkovas prie Migracijos departamento ir Krymo žemėlapio koliaže

V. Sinica. Dovanos priešams

2026 06 06
Telefonas

Ir viena naktis Nidoje gali baigtis šimtų eurų sąskaita už ryšį

2026 06 06
Europos archeologijos dienos Senajame arsenale

Vilniuje susitiks baltų gentys: Europos archeologijos dienos Lietuvos nacionaliniame muziejuje

2026 06 06
Birutė Galdikas. Filmo Primatologų trijulė kadras

Sengirės kinas: Interviu su ruonių tyrėja dr. Vaida Surviliene

2026 06 05
Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos posėdis dėl asmenvardžių rašybos

V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?

2026 06 04
Žml. Klaipėdos kraštas 1919–1939 m.

E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

2026 06 04
S. Birgelis. Griškabūdis – išskirtinės šventovės ir didžiųjų kalbininkų kraštas

S. Birgelis. Griškabūdis – išskirtinės šventovės ir didžiųjų kalbininkų kraštas

2026 06 04
Sporto rūmuose atsisveikinama su Sausio 13-osios didvyriais

J. Nedzveckas. Sporto rūmų likimas: tarp kapinių atminties ir  tautinio atgimimo

2026 06 03

Skaitytojų nuomonės:

  • Inna Kuročkina (I News) apie V. Sinica. Dovanos priešams
  • +++ apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Rimgaudas apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Kažin apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • +++ apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Policija | vrm.lrv.lt nuotr.

Pritarta Vidaus tarnybos statuto pakeitimams

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai