Patebėdama, kad pastaruoju metu Lietuvoje vis labiau populiarėja naujai atėjusi Helovyno šventė, tiksliau, naujas jos variantas, kuriame vyrauja su mirtimi susiję gąsdinimai, Etninės kultūros globos taryba (EKGT) kviečia ugdymo įstaigas, kultūros centrus daugiau dėmesio skirti Lietuvoje nuo seno švenčiamai šventei – Vėlinėms (Ilgėms).
Lietuvoje pagarba ir meile grindžiamas gyvųjų ir mirusiųjų ryšys nuo seno buvo palaikomas ne tik lapkričio pradžioje, bet ir visą spalio mėnesį (ne veltui vienas iš senųjų spalio mėnesio pavadinimų – Vėlinis), tačiau dabar senąsias tradicijas tuo pačiu laikotarpiu vis labiau užgožia visiškai kitokį mirties ir anapusinio pasaulio suvokimą skatinantys Helovyno renginiai.
Tai, Tarybos įsitikinimu, neigiamai veikia vaikų ir jaunimo pasaulėjautos formavimą, nes mirties samprata iškreipiama akcentuojant būtent demonišką jos pavidalą.
Taryba kviečia Lietuvos mokyklas ir kultūros įstaigas vengti demonizuoto pobūdžio Helovyno renginių rengimo ar skatinimo juose dalyvauti.
Vėlinių laikotarpiu siūlome daugiau dėmesio parodyti būtent savo krašto papročiams, kurių esmė – atminti ir pagerbti išėjusiuosius, o kartu atnaujinti giminystės ir bendruomeninius ryšius, sušildyti šį šaltąjį apmirusios gamtos metą žmonių širdžių šiluma ir žvakių šviesa.
Tarybos įsitikinimu, šiuo laikotarpiu itin prasminga būtų mokyklose pakviesti vaikus ir jaunimą aplankyti pilkapius, kitus senkapius, juos sutvarkyti ir papuošti degančiomis žvakelėmis (nepamirštant vėliau jų indelius nurinkti) – tai būtų puiki proga ne tik visiems kartu pagerbti protėvius, bet ir susipažinti su apylinkėse esančiais archeologiniais paminklais.
Taip pat svarbu pagerbti valstybei, tautai, kraštui, bendruomenei nusipelniusias asmenybes, aplankyti jų kapus, susipažinti su nuveiktais darbais.
Vėlinių laikotarpiu taip pat būtų prasminga prisiminti Ukrainoje, Izraelyje savo tėvynę ginančius karius, žuvusius civilius gyventojus.
Gyvename laikmečiu, kai senųjų Vėlinių papročių daug kas nebeišmano, jų nebesupranta ir laiko neaktualiomis.
Dėl to būtų labai naudinga su jaunimu pasikalbėti apie mirusiųjų pagerbimo tradicijas Lietuvoje ir pasaulyje, apie jų prasmę žmogaus gyvenime: juk mirtis yra dėsninga žmogaus būties dalis, nes visi anksčiau ar vėliau iškeliausime anapus.
„Mokyklose išpopuliarėjusias Helovyno dekoracijas kviečiame keisti į papuošimus, atliepiančius Vėlinių dvasią. Tai galėtų būti ir savo rankų darbo papuošimai iš pačių nulietų žvakių, rudeninės gamtos dovanų ar kt. Linkime, kad mokykla Vėlinių laikotarpiu virstų ne siaubų, o jaukumo ir šviesos namais, kviečiančiais tamsiuoju metų laiku sugrįžti į save“, – rašoma EKGT kreipimesi.
Lietuvoje vis labiau populiarėja naujai atėjusi ,Helovyno šventė – NETIESA, neplinta ir nesidaugina šis visiškai svetimas lietuvio dvasiai reikalas.
Helovyno tradicija – veikiausiai gali būti kapinių vietos neturėjusių, galbūt klajoklystės laikų, genčių, giminių to paties vėlėms paminėti skirto meto “šventimo” būdo palikimas.
Tas blūdas su griaučiais ir kitokiomis baisybėmis yra beždžionių, kurios mėgsta mėgdžioti kitas beždžiones žaidimas. Kas turi bent lašą smegeninėje sveiko proto raugo, tas iš viso negali žiūrėti į amerikietiškas kvailybes. O iš kvailių malonumo gi neatimsi. Greitai ir prie artimo žmogaus karsto susirinkę, šokinėsime užpakalius raudonai nusidažę?