Antradienis, 6 birželio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Etnologė: per Vėlines kelti puotą – užmirštas paprotys

www.alkas.lt
2018-10-31 01:59:07
5
Tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų mugėje, skirtoje Vėlinių papročiams atminti | Rengėjų nuotr.

Tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų mugėje, skirtoje Vėlinių papročiams atminti | Rengėjų nuotr.

Spalio 28 d. Kaune vyko tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų mugė, skirta Vėlinių papročiams atminti. Apie Vėlinių papročius mugėje pasakojusi etnologė Jūratė Bytautė pabrėžė, jog Vėlinių dieną buvo keliamos vaišės ar net puotos, kurios vėliau būdavo nešamos mirusiesiems ant kapų. 

„Per Vėlines švęsti, sočiai prisivalgyti, lankytis svečiuose ar juos kviesti į namus – ne nuodėmė, o tikrasis Vėlinių šventės paprotys.

Dar iš senųjų šaltinių žinoma, jog anksčiau žmonės per Vėlines „keldavo stalus“, vaišindavosi, puotaudavo su artimaisiais ar kaimynais, ir netgi nešdavo vaišes į kapus artimiesiems, taip juos prisimindami ir pagerbdami“ – apie senuosius Vėlinių papročius pasakojo etnologai.

Vėlių garbei rengiama šventė

Žmogaus pomirtinis gyvenimas žmonėms nuo seno buvo nepažįstamas, mistiškas, todėl apipintas daugybe apeigų ir papročių. Žmonės tikėjo, kad vėlės po mirties vis dar lankosi žemėje, o bijodami, kad šios nieko blogo nepadarytų, jas pagerbdavo vaišėmis. Vaišių ir puotų paprotys Vėlinių dieną žinomas jau nuo pagonybės laikų, tačiau apeiginis valgymas, kaip Kūčių vakarienė, iki šių dienų neišliko.

„Paprastai Vėlinių šventei būdavo gaminami „tamsieji“ patiekalai, kaip kraujiniai vėdarai, jukos, barščiai, šiupiniai. Ant stalo taip pat būtinai būdavo dedama ruginė duona ir alus – ant kiekvieno kampo po ąsotį,“ – pasakojo etnologė Jūratė Bytautė sekmadienį Šilainių turgavietėje Kaune vykusioje Tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų mugėje, skirtoje Vėlinių papročiams atminti.

Pasak etnologės, kur kas gilesni ir senesni papročiai mirusiesiems per Vėlines ant kapų nešti ne gėles ar žvakes, bet vaišes. Šis paprotys dar kai kur sutinkamas Baltarusijoje, tačiau visiškai išnykęs Lietuvoje.

„Į mirusiesiems skirtą šventę būdavo kviečiami giminės ar kaimynai, o vėliau likusios vaišės nešamos ant kapų: gėrimai (vynas ar midus) išpilami ant kapo, o maistas paliekamas. Paprastai šias vaišes surinkdavo gyvūnai ar elgetos. Buvo tikima, kad elgetos, mistiškai susiję su anapusiniu pasauliu, pasimels už artimąjį,“ – pasakojo Jūratė.

Tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų mugėje, skirtoje Vėlinių papročiams atminti | Rengėjų nuotr.
Tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų mugėje, skirtoje Vėlinių papročiams atminti | Rengėjų nuotr.

Duona – gyvųjų ir mirusiųjų maistas

Tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų mugėje duonos kepėjas Gintaras Ruzgys pasakojo apie duonos simboliką bei kepimo ritualą. Pasak amatininko, duoną lietuviai laikė tiek gyvųjų, tiek mirusiųjų maistu, todėl per Vėlines duona būdavo dedama garbingiausioje stalo vietoje, dalinama nepasiturintiems, elgetoms.

Pagal senuosius receptus tris dienas ruošiama, minkoma ir kepama duona yra ritualas, reikalaujantis ramybės ir susikaupimo. „Gaminant tikrą tautinio paveldo duoną, taip, kaip darė mūsų protėviai, nenaudojame jokių prietaisų, viskas „matuojama“ pojūčiais – tiek minkymas, tiek malkų kūrenimas.

Kad visa tai padarytume teisingai, turim išlaikyti vidinį balansą, būti ramybėje, viską daryti švaria galva, kas reiškia atsiduoti laiko tėkmei, vengti pašalinių įtampų ar streso.

Štai pavyzdžiui, kūrenant krosnį, netgi paskambinę telefonu gali išmušti iš ritmo, o tada reikia susikaupti ir vėl nurimti, kad suprasčiau ugnį, koks karštis, kada galima kepti duoną“, – su ruginės duonos gamybos procesu mugės svečius pažindino G. Ruzgys, pridurdamas įdomų faktą, jog anksčiau iškeptą duoną valgydavo po savaitės ar šventinėmis dienomis, kuomet ji tapdavo brandesnė ir skalsesnė, mat šviežiai kepta duona, turinti daugiau cukrų, skatindavo apetitą.

Siekiant atkurti Vėlinių vaišių tradicijas, mugės svečius tradiciniu šiupiniu vaišino šeimos restoranas „Bernelių užeiga“, gaminantis net 43 tautinio paveldo patiekalus.

Tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų mugėje, skirtoje Vėlinių papročiams atminti | Rengėjų nuotr.
Tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų mugėje, skirtoje Vėlinių papročiams atminti | Rengėjų nuotr.

Gėlės ir žvakės – šiuolaikinė auka mirusiesiems

Floristui Modestui Vasiliauskui mugėje bandant atkurti, kaip galėjo atrodyti ant kapų nešamas tradicinis Vėlinių vainikas iš žalumynų ir lietuviškų rudeninių gėlių, etnologė Jūratė Bytautė kalbėjo, jog kapų puošybai protėviai daug dėmesio neskirdavo.

„Dažniausiai kapus puošdavo eglišakiais bei laukuose ar namuose randamais žalumynais, ožekšnio uogomis. Tai nebuvo tobulumo ir grožio kultas – ant kapo dėdavo tai, ką turėdavo, dažnai iš žalumynų suformuodavo kryžių,“ – pasakojo etnologė.

Žvakių deginimo tradicija taip pat atsirado palyginti neseniai – tik XIX amžiaus pabaigoje. Paprastai žvakės būdavo šventinamos bažnyčioje ir nešamos ant kapų. Būdavo tikima, kad liepsna traukia vėles, o uždegant žvakę galima pagerbti ar susitaikyti su vėle.

Mugėje dalyvavęs bitininkas Robertas Klėgeris liejant autentiškas senovines žvakes pasakojo, kad bičių vaško žvakių technologijas perėmė iš savo tėvų ir prosenelių, nes kiek pamena, bitininkyste užsiiminėjo bent trys kartos. Įrodęs šio amato papročių ir technologijos senumą, jis darbo žvakes sertifikavo tautinio paveldo ženklu.

„Bičių vaško žvakes žmonės pirko ir perka ne tik prieš Vėlines, bet ir krikštynoms, laidotuvėms ir kitoms religinėms apeiginėms šventėms. Daugeliui šios žvakės kelia nostalgiją, taip pat jas mėgsta tie, kurie rūpinasi aplinka, nes kapuose nuo jų nelieka plastiko ar stiklo šiukšlių“, – sakė amatininkas R. Klėgeris.

Tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų mugėje, skirtoje Vėlinių papročiams atminti | Rengėjų nuotr.
Tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų mugėje, skirtoje Vėlinių papročiams atminti | Rengėjų nuotr.

Visais laikais žmonės norėjo bendrauti

Nors Vėlinės šiandien laikomos rimties ir susikaupimo diena, senieji papročiai atskleidžia kitą šios šventė pusę – socialinį bendravimo poreikį. Buvo ne tik pagerbiami mirusieji – prie stalų ar kapų susirinkę giminės bendraudavo, dalindavosi naujienomis.

„Be abejonės, šis paprotys, noras bendrauti, parodyti rūpestį ne tik mirusiesiems, bet ir gyviesiems, išlikęs iki šių dienų: per Vėlines lankomi kapai, artimieji, kaimuose gyvenantys giminaičiai. Žmonės prie stalų šią šventę pamini kukliau, tačiau taip pat šventiškai. Tai rodo ir prieš Vėlines suaktyvėjusi prekyba tautinio paveldo produktais, kaip šakočiai, pyragai, sūriai, duona ir pan.,“ – sako Lietuvos tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų  asociacijos pirmininkė bei mugės rengėja Jolanta Kubolienė.

Kaune, Šilainių turgavietėje, vykusios rudens mugės „100 metų iš kartos į kartą“ vieta pasirinkta neatsitiktinai, mat turgavietė kaip prekybinė vieta taip pat yra tautinio paveldo objektas.

Iki šiol tautinio paveldo kūrėjai savo produkciją garsino pavieniui, dažnai išsimėtę įvairiuose didžiuosiuose Lietuvos turguose ar mugėse.

Asociacija tikisi suburti tautinio paveldo gamintojus po vienu stogu ir kartu su atpažįstamais ženklais keliauti po Lietuvą rengiant muges, šviečiant visuomenę apie senuosius amatus ir papročius bei garsinant tautinio paveldo ženklą.

Tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų mugėje, skirtoje Vėlinių papročiams atminti | Rengėjų nuotr.
Tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų mugėje, skirtoje Vėlinių papročiams atminti | Rengėjų nuotr.
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Romuviai švęs Vėlines Romuvos kaime
  2. L. Balsienė. Vėlinės ar Helovynas?
  3. Vėlinės, Ilgės – bendravimo su vėlėmis metas
  4. Seimas spręs, ar Vėlines skelbti nedarbo diena
  5. Vilniaus Etninės kultūros centras kviečia pagerbti užmirštas vėles
  6. Vėlinės
  7. Vėlinės (audio, video)
  8. J. Vaiškūnas. Vėl Vėlinės
  9. Per Vėlines virš Lukiškių aikštės Vilniuje iškilo milžiniška Vyčio vėliava (nuotraukos)
  10. M.Valaitienė. Pasaka vaikams apie Vėlines
  11. Romuva pagerbs protėvių vėles
  12. Lietuvos Romuva kviečia į vėlių pagerbimo apeigas Dvarciškiuose (nuotraukos)
  13. Jaunimo ramuva kviečia pagerbti protėvių vėlių atminimą (audio, nuotraukos)
  14. Romuviai sugrįžtančią Saulę kviečia pasitikti protėvių giesmėmis
  15. „Bėk, bėk žirgeli!“ – vasaros „Sartai“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Skalvis says:
    5 metai ago

    Na, taip: Norių šventę švesti ! Reikia baliaus ! – Sudaiktėjusių besmegenių suptaimas. Jiems vėlinės – velniava. Jie neturi sielos. Man Ilgės: iškeliavusių Anapilyn artimųjų Ilgesio laikas. Kitu laiku aš dirbu ir pramogauju – kada dar man jų ilgėtis ? Tai labai paprasta ir aišku, bet bėda yra ta, kad žmonės nebežinos kas yra Ilgesys. Ir nenori žinoti. Bėjo visko, kas nelinksma ar nemalonu. Hedonistinė civilizacija. Jau 2 tūk. metų.

    Atsakyti
  2. Rimgaudas says:
    5 metai ago

    Gražus paminėjimas. Vėlinės yra bendravimo su mirusiais gentainiais būdas, kai minčių pagalbos dėka su tėvais, seneliais ar proseniais galima vėl susitikti, kviečiant į menamą ratą. Pamokomos, linksmos ar liūdnos istorijos tada prisimenamos. Nuotraukos, vaizdajuostės žiūrimos: švenčiama, pokštaujama ir užkandžiaujama taip kaip ir senais laikais.
    Mindaugas buvo vienas iš tų, kuris mus vienijo fiziškai, o Vėlinės sako, kad vienijimas vyksta ir dvasiniame lygmenyje, todėl viskas, kas gali įvykti, įvyksta.

    Atsakyti
    • Skalvis says:
      5 metai ago

      O šokama ant kapų nebūdavo ?

      Atsakyti
      • Dalia says:
        5 metai ago

        Būdavo ir šokama, nes šokis reiškė amžiną judėjimą

        Atsakyti
        • Skalvis says:
          5 metai ago

          O be satanismo , nieko daugiau nebuvo Lietuvoje nebuvo ?

          Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Laistymas | „Fiskars“ nuotr.

Augalų laistymą paverskite malonumu

2023 05 28
pixabay.com nuotr.

5 žingsniai, padėsiantys kurti kartu su gamta, įsirengiant sodą

2023 05 24
Dargana | J. Petronytės nuotr.

Kviečia Utenos perkusijos, džiazo ir improvizacijų šventė „Laisva muzika“

2023 05 09
Gėlės | pixabay.com, Congerdesign nuotr.

Kad gėlės kuo ilgiau džiugintų mamas

2023 05 06
D. Vaiškūnienė. Su Jore atėjo ir Naujieji metai!

D. Vaiškūnienė. Su Jore atėjo ir Naujieji metai!

2023 05 05
Jorė | rengėjų nuotr.

Jorė – kviečia į dievišką gamtos virsmą

2023 04 25
Gėlynai | vilnius.lt nuotr.

Sostinė pasipuoš ir valgomais gėlynais

2023 04 22
Gėlės | pixabay.com, Ralphs Fotos nuotr.

Pakeltos lysvės – praktiškas šiuolaikinis daržas

2023 04 15
Našlaitės | klaipeda.lt nuotr.

Klaipėdoje sužydės 33 tūkst. našlaičių

2023 04 15
Augalai | pixabay.com nuotr.

Trąšos augalams – papildomas pastiprinimas

2023 04 08
Rodyti daugiau

Naujienos

Valdo Adamkaus gamtosauginės premijos įteikimo iškilmės | vdu.lt nuotr.
Lietuvoje

Įteikta Valdo Adamkaus gamtosauginė premija

2023 06 05
Eismo ribojimai | lakd.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Nakčiai uždaroma Sargėnų sankryžos estakada

2023 06 05
VMVT | VMVT logo
Lietuvoje

VMVT tęsia tyrimą dėl maisto klastočių

2023 06 05
Kailiniai žvėreliai | zum.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimas svarstys kailių fermų uždraudimą

2023 06 05
Vilniaus oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

VNO keleivius veš elektriniai autobusai

2023 06 05
„Sodra“ | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.
Lietuvoje

„Sodros“ vardu siunčiamos melagingos žinutės

2023 06 05
Zigmas Vaišvila Sąjūdžio 35-mečio konferencijoje LMA 2023-06-03 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Pilietinė visuomenė

Z. Vaišvila. Sąjūdžio istorija ir patirtis – sąjūdietiškai surengtas renginys

2023 06 05
Kompiuteris | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaune įgyvendinama Užimtumo didinimo programa

2023 06 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie Kaip pagerinti savo prastą regėjimą?
  • Žemyna apie Artėja Europos archeologijos dienos Lietuvoje 
  • Nuorodos apie Z. Vaišvila. Sąjūdžio istorija ir patirtis – sąjūdietiškai surengtas renginys
  • NUORODOS apie Kodėl ES politikai išsigando persekiojimo dėl ryšių su Rusija?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • S. Lapienis. Lietuvos žaliųjų judėjimo indėlis steigiant LPS iniciatyvinę grupę
  • Įteikta Valdo Adamkaus gamtosauginė premija
  • Nakčiai uždaroma Sargėnų sankryžos estakada
  • VMVT tęsia tyrimą dėl maisto klastočių
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Augalų laistymą paverskite malonumu

by Ditė Česėkaitė
2023 05 28
0
Laistymas | „Fiskars“ nuotr.

Perfrazuojant garsią frazę iš vieno filmo, „su dideliu augalų kiekiu ateina ir didžiulė atsakomybė juos prižiūrėti“. Kai balkonus ir terasas...

Skaityti toliau

5 žingsniai, padėsiantys kurti kartu su gamta, įsirengiant sodą

by daiva
2023 05 24
1
pixabay.com nuotr.

Privačių sklypų ir sodybų apželdinimo kryptys pastaruoju metu vis labiau krypsta į natūralumo pusę: vietoje sterilių simetriškų gėlynų renkamasi sodinti...

Skaityti toliau

Kviečia Utenos perkusijos, džiazo ir improvizacijų šventė „Laisva muzika“

by Kristina Aleknaitė
2023 05 09
0
Dargana | J. Petronytės nuotr.

Gegužės 14 d. Utenos kultūros centro lauko scenoje (Aušros g. 49) ir Anykščiuose, Angelų muziejuje – Sakralinio meno centre (Vilniaus...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Žemyna apie Kaip pagerinti savo prastą regėjimą?
  • Žemyna apie Artėja Europos archeologijos dienos Lietuvoje 
  • Nuorodos apie Z. Vaišvila. Sąjūdžio istorija ir patirtis – sąjūdietiškai surengtas renginys
  • NUORODOS apie Kodėl ES politikai išsigando persekiojimo dėl ryšių su Rusija?
  • Petras apie Europa Vengrijai parodė duris
Kitas straipsnis
Baltarusijos inspektoriai | kam.lt, A. Gedrimo nuotr.

Lietuvoje lankosi Baltarusijos ginklų kontrolės inspektoriai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Rašto darbai | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | Pirčių pasaulis

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai