Antradienis, 24 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Etnologė: per Vėlines kelti puotą – užmirštas paprotys

www.alkas.lt
2018 10 31 01:59
5
Tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų mugėje, skirtoje Vėlinių papročiams atminti | Rengėjų nuotr.

Tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų mugėje, skirtoje Vėlinių papročiams atminti | Rengėjų nuotr.

Tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų mugėje, skirtoje Vėlinių papročiams atminti | Rengėjų nuotr.
Tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų mugėje, skirtoje Vėlinių papročiams atminti | Rengėjų nuotr.

Spalio 28 d. Kaune vyko tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų mugė, skirta Vėlinių papročiams atminti. Apie Vėlinių papročius mugėje pasakojusi etnologė Jūratė Bytautė pabrėžė, jog Vėlinių dieną buvo keliamos vaišės ar net puotos, kurios vėliau būdavo nešamos mirusiesiems ant kapų. 

„Per Vėlines švęsti, sočiai prisivalgyti, lankytis svečiuose ar juos kviesti į namus – ne nuodėmė, o tikrasis Vėlinių šventės paprotys. Dar iš senųjų šaltinių žinoma, jog anksčiau žmonės per Vėlines „keldavo stalus“, vaišindavosi, puotaudavo su artimaisiais ar kaimynais, ir netgi nešdavo vaišes į kapus artimiesiems, taip juos prisimindami ir pagerbdami“ – apie senuosius Vėlinių papročius pasakojo etnologai.

Vėlių garbei rengiama šventė

Žmogaus pomirtinis gyvenimas žmonėms nuo seno buvo nepažįstamas, mistiškas, todėl apipintas daugybe apeigų ir papročių. Žmonės tikėjo, kad vėlės po mirties vis dar lankosi žemėje, o bijodami, kad šios nieko blogo nepadarytų, jas pagerbdavo vaišėmis. Vaišių ir puotų paprotys Vėlinių dieną žinomas jau nuo pagonybės laikų, tačiau apeiginis valgymas, kaip Kūčių vakarienė, iki šių dienų neišliko. „Paprastai Vėlinių šventei būdavo gaminami „tamsieji“ patiekalai, kaip kraujiniai vėdarai, jukos, barščiai, šiupiniai. Ant stalo taip pat būtinai būdavo dedama ruginė duona ir alus – ant kiekvieno kampo po ąsotį,“ – pasakojo etnologė Jūratė Bytautė sekmadienį Šilainių turgavietėje Kaune vykusioje Tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų mugėje, skirtoje Vėlinių papročiams atminti.

Pasak etnologės, kur kas gilesni ir senesni papročiai mirusiesiems per Vėlines ant kapų nešti ne gėles ar žvakes, bet vaišes. Šis paprotys dar kai kur sutinkamas Baltarusijoje, tačiau visiškai išnykęs Lietuvoje. „Į mirusiesiems skirtą šventę būdavo kviečiami giminės ar kaimynai, o vėliau likusios vaišės nešamos ant kapų: gėrimai (vynas ar midus) išpilami ant kapo, o maistas paliekamas. Paprastai šias vaišes surinkdavo gyvūnai ar elgetos. Buvo tikima, kad elgetos, mistiškai susiję su anapusiniu pasauliu, pasimels už artimąjį,“ – pasakojo Jūratė.

Tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų mugėje, skirtoje Vėlinių papročiams atminti | Rengėjų nuotr.
Tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų mugėje, skirtoje Vėlinių papročiams atminti | Rengėjų nuotr.

Duona – gyvųjų ir mirusiųjų maistas

Tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų mugėje duonos kepėjas Gintaras Ruzgys pasakojo apie duonos simboliką bei kepimo ritualą. Pasak amatininko, duoną lietuviai laikė tiek gyvųjų, tiek mirusiųjų maistu, todėl per Vėlines duona būdavo dedama garbingiausioje stalo vietoje, dalinama nepasiturintiems, elgetoms.

Pagal senuosius receptus tris dienas ruošiama, minkoma ir kepama duona yra ritualas, reikalaujantis ramybės ir susikaupimo. „Gaminant tikrą tautinio paveldo duoną, taip, kaip darė mūsų protėviai, nenaudojame jokių prietaisų, viskas „matuojama“ pojūčiais – tiek minkymas, tiek malkų kūrenimas. Kad visa tai padarytume teisingai, turim išlaikyti vidinį balansą, būti ramybėje, viską daryti švaria galva, kas reiškia atsiduoti laiko tėkmei, vengti pašalinių įtampų ar streso. Štai pavyzdžiui, kūrenant krosnį, netgi paskambinę telefonu gali išmušti iš ritmo, o tada reikia susikaupti ir vėl nurimti, kad suprasčiau ugnį, koks karštis, kada galima kepti duoną“, – su ruginės duonos gamybos procesu mugės svečius pažindino G. Ruzgys, pridurdamas įdomų faktą, jog anksčiau iškeptą duoną valgydavo po savaitės ar šventinėmis dienomis, kuomet ji tapdavo brandesnė ir skalsesnė, mat šviežiai kepta duona, turinti daugiau cukrų, skatindavo apetitą.

Siekiant atkurti Vėlinių vaišių tradicijas, mugės svečius tradiciniu šiupiniu vaišino šeimos restoranas „Bernelių užeiga“, gaminantis net 43 tautinio paveldo patiekalus.

Tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų mugėje, skirtoje Vėlinių papročiams atminti | Rengėjų nuotr.
Tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų mugėje, skirtoje Vėlinių papročiams atminti | Rengėjų nuotr.

Gėlės ir žvakės – šiuolaikinė auka mirusiesiems

Floristui Modestui Vasiliauskui mugėje bandant atkurti, kaip galėjo atrodyti ant kapų nešamas tradicinis Vėlinių vainikas iš žalumynų ir lietuviškų rudeninių gėlių, etnologė Jūratė Bytautė kalbėjo, jog kapų puošybai protėviai daug dėmesio neskirdavo. „Dažniausiai kapus puošdavo eglišakiais bei laukuose ar namuose randamais žalumynais, ožekšnio uogomis. Tai nebuvo tobulumo ir grožio kultas – ant kapo dėdavo tai, ką turėdavo, dažnai iš žalumynų suformuodavo kryžių,“ – pasakojo etnologė.

Žvakių deginimo tradicija taip pat atsirado palyginti neseniai – tik XIX amžiaus pabaigoje. Paprastai žvakės būdavo šventinamos bažnyčioje ir nešamos ant kapų. Būdavo tikima, kad liepsna traukia vėles, o uždegant žvakę galima pagerbti ar susitaikyti su vėle. Mugėje dalyvavęs bitininkas Robertas Klėgeris liejant autentiškas senovines žvakes pasakojo, kad bičių vaško žvakių technologijas perėmė iš savo tėvų ir prosenelių, nes kiek pamena, bitininkyste užsiiminėjo bent trys kartos. Įrodęs šio amato papročių ir technologijos senumą, jis darbo žvakes sertifikavo tautinio paveldo ženklu. „Bičių vaško žvakes žmonės pirko ir perka ne tik prieš Vėlines, bet ir krikštynoms, laidotuvėms ir kitoms religinėms apeiginėms šventėms. Daugeliui šios žvakės kelia nostalgiją, taip pat jas mėgsta tie, kurie rūpinasi aplinka, nes kapuose nuo jų nelieka plastiko ar stiklo šiukšlių“, – sakė amatininkas R. Klėgeris.

Tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų mugėje, skirtoje Vėlinių papročiams atminti | Rengėjų nuotr.
Tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų mugėje, skirtoje Vėlinių papročiams atminti | Rengėjų nuotr.

Visais laikais žmonės norėjo bendrauti

Nors Vėlinės šiandien laikomos rimties ir susikaupimo diena, senieji papročiai atskleidžia kitą šios šventė pusę – socialinį bendravimo poreikį. Buvo ne tik pagerbiami mirusieji – prie stalų ar kapų susirinkę giminės bendraudavo, dalindavosi naujienomis. „Be abejonės, šis paprotys, noras bendrauti, parodyti rūpestį ne tik mirusiesiems, bet ir gyviesiems, išlikęs iki šių dienų: per Vėlines lankomi kapai, artimieji, kaimuose gyvenantys giminaičiai. Žmonės prie stalų šią šventę pamini kukliau, tačiau taip pat šventiškai. Tai rodo ir prieš Vėlines suaktyvėjusi prekyba tautinio paveldo produktais, kaip šakočiai, pyragai, sūriai, duona ir pan.,“ – sako Lietuvos tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų  asociacijos pirmininkė bei mugės rengėja Jolanta Kubolienė. Kaune, Šilainių turgavietėje, vykusios rudens mugės „100 metų iš kartos į kartą“ vieta pasirinkta neatsitiktinai, mat turgavietė kaip prekybinė vieta taip pat yra tautinio paveldo objektas.

Iki šiol tautinio paveldo kūrėjai savo produkciją garsino pavieniui, dažnai išsimėtę įvairiuose didžiuosiuose Lietuvos turguose ar mugėse. Asociacija tikisi suburti tautinio paveldo gamintojus po vienu stogu ir kartu su atpažįstamais ženklais keliauti po Lietuvą rengiant muges, šviečiant visuomenę apie senuosius amatus ir papročius bei garsinant tautinio paveldo ženklą.

Tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų mugėje, skirtoje Vėlinių papročiams atminti | Rengėjų nuotr.
Tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų mugėje, skirtoje Vėlinių papročiams atminti | Rengėjų nuotr.
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. L. Balsienė. Vėlinės ar Helovynas?
  2. Romuviai švęs Vėlines Romuvos kaime
  3. Vėlinės, Ilgės – bendravimo su vėlėmis metas
  4. Seimas spręs, ar Vėlines skelbti nedarbo diena
  5. Vilniaus Etninės kultūros centras kviečia pagerbti užmirštas vėles
  6. Vėlinės
  7. J. Vaiškūnas. Vėl Vėlinės
  8. Vėlinės (audio, video)
  9. Romuva pagerbs protėvių vėles
  10. Per Vėlines virš Lukiškių aikštės Vilniuje iškilo milžiniška Vyčio vėliava (nuotraukos)
  11. M.Valaitienė. Pasaka vaikams apie Vėlines
  12. Dainų šventės Folkloro diena pradės duonos apeiga Katedros aikštėje (programa)
  13. Romuviai sugrįžtančią Saulę kviečia pasitikti protėvių giesmėmis
  14. Romuva kviečia paminėti Krivio dieną
  15. Lietuvos Romuva kviečia į vėlių pagerbimo apeigas Dvarciškiuose (nuotraukos)
  16. O kur jūs švęsite Rasos šventę?
  17. Rudens lygiadienio šventėje Lietuvai bus padovanota žėrinti šimtaraštė juosta ­
  18. Spalio pabaigoje Šeimų romuva kviečia į renginius, skirtus Vėlinėms
  19. Romuva pagerbė protėvių vėles Dvarciškių pilkapiuose (nuotraukos)
  20. Kernavė kviečia į tradicinę Rasos šventę

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Skalvis says:
    4 m. ago

    Na, taip: Norių šventę švesti ! Reikia baliaus ! – Sudaiktėjusių besmegenių suptaimas. Jiems vėlinės – velniava. Jie neturi sielos. Man Ilgės: iškeliavusių Anapilyn artimųjų Ilgesio laikas. Kitu laiku aš dirbu ir pramogauju – kada dar man jų ilgėtis ? Tai labai paprasta ir aišku, bet bėda yra ta, kad žmonės nebežinos kas yra Ilgesys. Ir nenori žinoti. Bėjo visko, kas nelinksma ar nemalonu. Hedonistinė civilizacija. Jau 2 tūk. metų.

    Atsakyti
  2. Rimgaudas says:
    4 m. ago

    Gražus paminėjimas. Vėlinės yra bendravimo su mirusiais gentainiais būdas, kai minčių pagalbos dėka su tėvais, seneliais ar proseniais galima vėl susitikti, kviečiant į menamą ratą. Pamokomos, linksmos ar liūdnos istorijos tada prisimenamos. Nuotraukos, vaizdajuostės žiūrimos: švenčiama, pokštaujama ir užkandžiaujama taip kaip ir senais laikais.
    Mindaugas buvo vienas iš tų, kuris mus vienijo fiziškai, o Vėlinės sako, kad vienijimas vyksta ir dvasiniame lygmenyje, todėl viskas, kas gali įvykti, įvyksta.

    Atsakyti
    • Skalvis says:
      4 m. ago

      O šokama ant kapų nebūdavo ?

      Atsakyti
      • Dalia says:
        4 m. ago

        Būdavo ir šokama, nes šokis reiškė amžiną judėjimą

        Atsakyti
        • Skalvis says:
          4 m. ago

          O be satanismo , nieko daugiau nebuvo Lietuvoje nebuvo ?

          Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Plungėje praūžė Tarptautinė teatrų šventė „Mažoji Melpomenė“

Plungėje praūžė Tarptautinė teatrų šventė „Mažoji Melpomenė“

2022 05 19
Prasidėjo 74-oji Kanų kino šventė: joje vėl įsikūrė lietuviško kino stendas

Lietuva Kanų kino šventėje – išskirtiniai filmų pristatymai (video)

2022 05 18
Preilos biblioteka | Neringos savivaldybės nuotr.,

Preiloje šventė – duris atveria atsinaujinusi Biblioteka

2022 05 17
Europos dienos šventėje – „Lietuva Ukrainai“

Europos dienos šventėje – „Lietuva Ukrainai“

2022 05 07
Muzikinį renginį „Pasaulis skamba“ aplankys daugiau nei 12 kolektyvų iš 5 žemynų (video)

Muzikinį renginį „Pasaulis skamba“ aplankys daugiau nei 12 kolektyvų iš 5 žemynų (video)

2022 05 06
Medicina. Gydymas | nvi.lt nuotr.

Gydytojai G. Acūtei suteiktas Nusipelniusios Lietuvos gydytojos vardas

2022 05 06
Artėjantį 700-tąjį Vilniaus gimtadienį primins 7-ios vasaros šventės 

Artėjantį 700-tąjį Vilniaus gimtadienį primins 7-ios vasaros šventės 

2022 05 03
Kviečiama dalyvauti Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos varžytuvėse

Kviečiama dalyvauti Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos varžytuvėse

2022 04 30
Burbiškio dvare vėl vyks Tulpių žydėjimo šventė!

Burbiškio dvare vėl vyks Tulpių žydėjimo šventė!

2022 04 27
Jorė | Alkas.lt, A. Sartanavičaus nuotr.

Jorės šventė – neeilinė proga patirti pirmapradę gaivą ir galią

2022 04 21
Rodyti daugiau

Naujienos

Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55

2022 05 24
Vaikų stovyklose – dėmesys saugumui
Lietuvoje

Ruošiami pakeitimai vaikus auginantiems tėvams

2022 05 24
URM griežtai smerkia Rusijos neteisėtą sprendimą pripažinti jos kontroliuojamų Ukrainos teritorijų nepriklausomybę
Lietuvoje

Lietuvos diplomatų laukia pokyčiai

2022 05 24
Vilnius ieško išeičių dėl stringančio statinių atnaujinimo
Lietuvoje

Vilnius ieško išeičių dėl stringančio statinių atnaujinimo

2022 05 24
Ministro dėmesys – Alytaus keliams
Lietuvoje

Ministro dėmesys – Alytaus keliams

2022 05 24
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Pritarta Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimams

2022 05 24
J. Skirius. Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje: trumpa apžvalga
Lietuvoje

Gyventojai dar skolingi 33,6 mln. eurų GPM

2022 05 24
| Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Griežtės atsakomybė už šnipinėjimą

2022 05 24


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Proproanūkė apie Baltijos jūros dugne rastas kelių milijonų eurų vertas lobis
  • Povilas apie A. Vaišvila. Į dvasinio nuopuolio duobę įkritę Vokietijos „intelektualai“
  • Diedas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55
  • Stepanas apie Baltijos jūros dugne rastas kelių milijonų eurų vertas lobis

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Internete plinta peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55
  • Kas yra peptidai ir kodėl turėtumėte naudoti jais praturtintą kosmetiką?
  • Ruošiami pakeitimai vaikus auginantiems tėvams

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 681; komentarų: 26
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 631; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 616; komentarų: 19
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 547; komentarų: 4
  • „Eurovizijos“ finalas peržiūrėta: 486; komentarų: 3
  • Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis peržiūrėta: 415; komentarų: 1

Kiti Straipsniai

Plungėje praūžė Tarptautinė teatrų šventė „Mažoji Melpomenė“

by Kristina Aleknaitė
2022 05 19
0
Plungėje praūžė Tarptautinė teatrų šventė „Mažoji Melpomenė“

Gegužės 11–16 dienomis Plungės kultūros centre vyko tarptautinė jaunimo teatrų šventė – kūrybinė laboratorija „Mažoji Melpomenė“. Šį, didelio mąsto, dalyvių...

Skaityti toliau

Lietuva Kanų kino šventėje – išskirtiniai filmų pristatymai (video)

by Kristina Aleknaitė
2022 05 18
0
Prasidėjo 74-oji Kanų kino šventė: joje vėl įsikūrė lietuviško kino stendas

Gegužės 17 d., Kanuose, Prancūzijoje, prasidėjo 75-oji tarptautinė Kanų kino šventė ir kino industrijai skirta mugė „Marché du Film“. Šiemet...

Skaityti toliau

Preiloje šventė – duris atveria atsinaujinusi Biblioteka

by Kristina Aleknaitė
2022 05 17
0
Preilos biblioteka | Neringos savivaldybės nuotr.,

Gegužės 19 d., 16:30 val., Preiloje (Preilos g. 27), duris atvers atsinaujinusi Preilos biblioteka, įsikūrusi istorinėje raudonmūrėje prieškario mokykloje, pastatytoje...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Proproanūkė apie Baltijos jūros dugne rastas kelių milijonų eurų vertas lobis
  • Povilas apie A. Vaišvila. Į dvasinio nuopuolio duobę įkritę Vokietijos „intelektualai“
  • Diedas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55
  • Stepanas apie Baltijos jūros dugne rastas kelių milijonų eurų vertas lobis
  • Saulės Vilna apie 700-ųjų Vilniaus raštiško paminėjimo metinių proga – „Vilniaus sapno“ misterija

Kitas straipsnis
Baltarusijos inspektoriai | kam.lt, A. Gedrimo nuotr.

Lietuvoje lankosi Baltarusijos ginklų kontrolės inspektoriai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai