Vakar dalyvavome Utenoje diskusijoje apie regionų plėtrą ir ateitį. Su neapsakomu malonumu ir susidomėjimu klausiamės merų ir vicemerų, verslininkų ir regiono aktyvistų. Ypač įdomu buvo išgirsti ne tai, kas kalbama nuo tribūnos, bet tai, kas kalbama prie kavos puodelio.
Džiaugiamės, kad galėjome būti kartu ir dar kartą pasitvirtinti gerai mums, būrams, žinomus dalykus: su žmonėmis reikia kalbėtis žmonių kalba, atsisukus į juos veidu, ne užpakaliu, ir dėti visas pastangas, kad išgirstume juos, o ne save.
Ir pasidarėme sau išvadą – esminis skirtumas tarp regiono ir miesto yra tas, kad į miestą suvažiavo visas mūsų kaimukis ir ėmė laikyti save tikrais miesčionimis.
Tuo tarpu patys miestiečiai, matydami tokius popierius, po truputį ėmė trauktis iš betono ir stiklo luitais apstatytų suspaustų erdvių į gaivų regionų centrų orą, transporto kamščių nežinančias gatves ir spaudimą mažinantį ramų gyvenimo tempą.
Infrastruktūra yra, duonos yra, bet nėra reginių, nėra žaidimų – todėl nėra žmAnių, bėdavojo regiono merai.
O mes šypsojomės. Taip, taip, reginių ir žaidimų mažai, bet būtent dėl to „mažai“, mus – tikrus miesto gyventojus, kurių ir tėvai, ir seneliai jau gyveno juose nuo seno, jūs taip ir traukiat.
Tik, šitą, va, gal ta geležinkelį iš Vilniaus į Uteną jau kaip ir susitvarkyti reikėtų. Visgi, automobilis, kas kad šiuolaikinis, geležinkelio bėgiais važiuot nėra pritaikytas.
Klausiau rusų nacių Dugino ir Klincievičiaus.
Verksmas dėl sugriuvusią sąjūzą pereina in priežasčių ieškojimus.
Ir jie vieningai sutaria, kad rusų imperija gerai nesusklijuoja, be palaiką nacionalinius administracinius vienetus.
Nauja imperija bus administruota kiteip. Artimoj ateitį bus vyškiai su gyventajų nacianalini sudėtim nesusieti “rigijonai”, katruos valdys rusai ir adminstracija šnekės ruskai. (pvz. Ignalina Švenčionys, Zarasai, Daugpilis, Kraslava, Breslau, Glubokas ir Polockas – Daugpilio rigijonas)
Ir anys ne tik šneka, ale ir daug darbuojas. Visos aplinkinės šalys veikia gerai iš Maskvąs penimąs rigijonų partijąs (par mum irgi yr, ale Ukrainaj takių uždraudę), a rubliais penima žiniasklaida kartu su ti neršiančiais žiąpliais jau priemę iš Maskvąs primestų administracinį skirstymų.
Apskričių ir rajonų nebeliką, dabar Lietuva padalyta kaip rasieja. Stiprus centras ir skurstantys kolei kas kankrečiai neapibrėžti rijgijonai.
Ar ne šyt, rašeivąs?