Sekmadienis, 6 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

L. Vostelas. Orveliškas ES interneto cenzūros režimas

Internetas netrukus taps daug mažiau laisvas

Loris Vostelas (Laurie Wastell), www.europeanconservative.com, www.propatria.lt, www.alkas.lt
2023-08-27 09:56:07
0
ES cenzūra | Alkas.lt koliažas

ES cenzūra | Alkas.lt koliažas

Šį penktadienį, rugpjūčio 25 d., įsigalioja pernai priimtas ES skaitmeninių paslaugų aktas (DSA). Be daugelio kitų dalykų, DSA įpareigoja dideles interneto platformas skubiai pašalinti neteisėtą turinį, neapykantą kurstančias kalbas ir vadinamąją dezinformaciją – Europos Komisijos pirmininkės Urzulos fon der Lejen (Ursula fon der Lejen) žodžiais tariant, siekiama „užtikrinti, kad interneto aplinka išliktų saugi erdvė“.

Labai didelės interneto platformos (VLOP), turinčios daugiau kaip 45 mln. aktyvių naudotojų per mėnesį, privalo laikytis taisyklių nuo penktadienio, o mažesnės platformos – iki vasario mėnesio.

Komisijos paskirtos 19 VLOP apima visus didžiuosius vardus – „Google“, „Facebook“, „Instagram“, „Twitter/X“, „YouTube“ ir „Amazon“, taip pat mažesnes, pavyzdžiui, „Wikipedia“, „LinkedIn“ ir „Snapchat“.

ES yra pasirengusi taikyti agresyvią vykdymo užtikrinimo tvarką. VLOP finansuos nuolatinę Europos Komisijos dezinformacijos darbo grupę, kurioje dirbs apie 230 darbuotojų, mokančių metinį „priežiūros mokestį“, sudarantį iki 0,05 proc. jų pajamų.

Ši darbo grupė užtikrins, kad VLOP laikytųsi iki šiol savanoriškai taikyto ES dezinformacijos praktikos kodekso. Be to, VLOP turi skelbti metinį rizikos vertinimą, kuris turi būti atliktas penktadienį, ir „uoliai“ šalinti nepatvirtintą turinį. Jei VLOP nesilaikys šių nurodymų, joms gali būti skirta bauda iki 6 proc. jų metinių pasaulinių pajamų. Arba Komisija gali pradėti tyrimą ir galbūt net apskritai neleisti joms vykdyti veiklos ES. 

Birželio mėn. ES skaitmeninių technologijų komisaras Tjeri Britonas (Thierry Breton), kuris save praminė „teisėsaugos vykdytoju“, nuvyko į Silicio slėnį, kad primintų šią nuostatą.

Jis susitiko su „Twitter/X“ savininku Elonu Masku, kad patikrintų, kaip laikomasi DSA reikalavimų, taip pat su kitais technologijų srities vadovais, įskaitant „Meta“ generalinį direktorių Marką Cukerbergą. 

Tuo tarpu mažesnes platformas turi reguliuoti atskiros ES valstybės narės, kurios iki vasario mėnesio turi įsteigti nacionalinius skaitmeninių paslaugų koordinatorius, kurie būtų „visos Europos priežiūros struktūros“ dalis.

Be šios kasdienės cenzūros, DSA taip pat numatytas „krizių valdymo mechanizmas“, pagal kurį „ypatingos krizės“ atveju Komisija gali nedelsiant įpareigoti platformas pašalinti turinį.

„Krizė“ apibrėžiama kaip „objektyvus pavojus, kad gali būti padaryta didelė žala visuomenės saugumui ar sveikatai Sąjungoje ar didelėje jos dalyje“.

Ar šis standartas įvykdytas, sprendžia ne nepriklausoma institucija ar net ne Europos Parlamentas, o pati Komisija.

Taigi, kokią kalbą turėtų kontroliuoti DSA?

Praėjusiais metais priimtame sugriežtintame Dezinformacijos praktikos kodekse dezinformacija apibrėžiama kaip „melagingas ar klaidinantis turinys, skleidžiamas siekiant apgauti arba gauti ekonominės ar politinės naudos ir galintis padaryti žalos visuomenei“. Kodeksas jau buvo pradėtas taikyti per rinkimus ir „reaguojant į krizes“, pavyzdžiui, COVID ir karą Ukrainoje.

Tokios priemonės dažnai įvardijamos kaip nekaltos ir apolitiškos, tiesiog nukreipiančios naudotojus nuo beprotiškų kalbų apie 5G bokštus, sukeliančius COVID, arba panaikinančios tyčinį užsienio kišimąsi.

Tačiau tikrovė nėra tokia rožinė.

Norėdami suprasti, kodėl, atkreipkite dėmesį į Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatoriją (EDMO) – ES finansuojamą faktų tikrinimo centrą, kurio tikslas – „nustatyti dezinformaciją, išrauti jos šaltinius arba susilpninti jos poveikį“.

Ši grėsminga organizacija, kuri, žinoma, teigia esanti „nepriklausoma“ ir „nešališka“, iš esmės yra ES atsakas Didžiajam broliui.

2020 m. birželį Komisijos įsteigta organizacija, kuriai skirtas 13,5 mln. eurų biudžetas, rengia ataskaitas apie internetinį diskursą visoje ES. Į jas reguliariai įtraukiamos „faktų tikrinimo ataskaitos“, „dezinformacijos ataskaitos“ apie konkrečias šalis ir „ankstyvieji perspėjimai“ apie prognozuojamas dezinformacijos tendencijas, kad būtų galima jas „iš anksto užkardyti“.

Viename EDMO pristatyme aiškinama, kad „išankstinis paneigimas“ – tai „melo atskleidimo procesas… prieš jam prasidedant“.

EDMO veikla rodo, kaip ciniškai tokios biurokratinės struktūros naudojasi „dezinformacijos“ šmėkla.

Pavyzdžiui, jos 2023 m. informacinis pranešimas apie dezinformaciją Airijoje. Sužinome, kad EDMO reguliariai stebi 12 ES valstybės narės interneto platformų – tiek pagrindines platformas, tokias kaip „Twitter/X“, „WhatsApp“ ir „YouTube“, tiek mažiau ribotas jų alternatyvas, tokias kaip „Gettr“, „Telegram“ ir „Odysee“.

Informaciniame pranešime išvardyta daugybė Airijoje pastebėtų „dezinformacijos tendencijų“, kurios esą daro „žalą“.

Tai, be kita ko, yra šios tendencijos: 

– „nativistiniai naratyvai“, kuriais priešinamasi migracijai, pavyzdžiui, hashtag’as „Airija yra pilna“, šūkis „padaryti Airiją saugią“ arba ryškus Airijos trispalvės naudojimas. 

– „Lyčių ir seksualumo naratyvai“ apie drag queens ir translytiškumo problemas – jie yra „platesnio „prieš budrumą“ nukreipto naratyvo, kuriuo tyčiojamasi iš socialinio teisingumo kampanijų, dalis“, ir 

– „aplinkosaugos naratyvai“, pavyzdžiui, klimato kaitos politikos ir Gretos Tiunberg (Thunberg) kritika, kurie, matyt, „prisideda prie platesnių antielitinių ir „kaimo Airijos ir Dublino“ naratyvų“.

Akivaizdu, kad tokiems naratyvams būdinga ne tai, kad jie yra „dezinformacija“, t. y. „melaginga informacija, kuria siekiama suklaidinti“. Veikiau tai yra politinių nuomonių, nesutinkančių su ES isteblišmentu, išraiška.

Jie reiškia Europos visuomenės pasipriešinimą nepopuliariai Europos elito palaikomai politikai – šiuo atveju masinei migracijai, transseksualų ideologijai ir „Net Zero“ ekologiniam taupymui.

Šis stulbinantis dokumentas atskleidžia, kad technokratinis kryžiaus žygis prieš vadinamąją dezinformaciją iš tiesų yra atvirai politinis ir antidemokratinis.

Tai, kas įvardijama kaip „dezinformacija“, iš tikrųjų yra bet koks politinis pasakojimas, kuris nepatinka globalistinei ES valdžiai (iš tiesų net terminas „globalistai“ įvardijamas kaip klaidingas mąstymas).

Tai mus sugrąžina prie DSA. Pagal šį orvelišką režimą šimtų nerinktų ES biurokratų komanda nuspręs, kas yra dezinformacija, ir nurodys didžiųjų technologijų įmonėms ją cenzūruoti.

Pačios įmonės, susidūrusios su rizika reputacijai ir finansinėmis nuobaudomis, neturės kito pasirinkimo, kaip tik paklusti. Tai gali būti daroma įvairiais būdais: tiesiog moderatoriams pašalinant turinį, šešėliniu draudimu probleminiams kūrėjams siekiant sumažinti jų pasiekiamumą, neleidžiant monetizuoti tam tikro turinio ir koreguojant algoritmus, kad jie būtų palankūs arba nepalankūs tam tikroms temoms.

Ir nors teisiniu požiūriu DSA taikoma tik ES, įdiegus ją didžiosiose technologijų įmonėse, šis didžiulis turinio reguliavimo aparatas neabejotinai paveiks ir kitų pasaulio šalių naudotojus. 

Be to, patys Europos reglamentai turi įprotį plisti pasauliniu mastu – tai vadinamojo „Briuselio efekto“ procesas.

Pavyzdžiui, 2018 m. įgyvendintas ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), skaitmeninio privatumo įstatymas, dabar tapo pasauliniu standartu.

Daugelis šalių, įskaitant Japoniją, Braziliją, Didžiąją Britaniją po „Brexit“, taip pat daug JAV valstijų ir technologijų įmonių, priėmė lygiaverčius teisės aktus.

Tai, kad dabar tas pats gali nutikti ir su DSA, turėtų kelti nerimą mums visiems.

Nors DSA cenzūros režimo mastas gąsdina, jis atspindi ne tiek ES galią, kiek didėjantį jos nestabilumą.

Vokietijos ekonomika, Europos pramonės variklis ir pagrindinis euro stiprumo veiksnys, smunka dėl itin didelių energijos sąnaudų – vienintelė iš G7 šalių, kurios ekonomika šiais metais turėtų mažėti.

Tai paskatino dešiniųjų partijos „Alternative für Deutschland“, kuri šiuo metu surenka 20 proc. gyventojų apklausose ir yra antra pagal populiarumą Vokietijos partija, iškilimą.

Trapi Vokietijos vyriausybinė koalicija svarsto šią partiją uždrausti.

Tuo tarpu sukilusios dešiniosios partijos visame bloke – nuo Švedijos iki Austrijos ir Nyderlandų – per pastaruosius rinkimus pasiekė didelių laimėjimų, pasisakydamos prieš migraciją ir žaliąją politiką.

ES elitas taip pat įklimpo į „Kataro vartus“ – nešvarų korupcijos skandalą, kuriame aukščiausio rango ES pareigūnai kaltinami ėmę piniginius kyšius iš Kataro vyriausybės.

Taigi, artėjant kitų metų Europos Parlamento rinkimams, ES politinė klasė pagrįstai nerimauja dėl artėjančio populistų antplūdžio – juk net centro dešinioji Europos liaudies partija vis labiau krypsta į dešinę.

Taigi begėdiškai autoritarinė DSA – tai kovojančios ir vis labiau nepopuliarios ES institucijos produktas.

Tai gali būti džiugi žinia ES kritikams.

Vis dėlto atrodo, kad kuo labiau mažėja ES teisėtumas, tuo įžūliau ji kabinsis savosios valdžios.

Versta iš europeanconservative.com

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video)
  2. K.Stalioraitis. Ar naudingas Lietuvai bevizis režimas Kaliningrado srities gyventojams?
  3. V. Kelertas. Europos Komisija – sąmokslas prieš Europos tautas
  4. Šliaužianti cenzūra arba aukščiau už V. Landsbergį ne tik dangus
  5. K. Virtas. Tėvynių Europa – ar graži svajonė?
  6. J. Varga: Turime liūdnų žinių savo kritikams – mes nepasiduosime
  7. J.Matuza. Politnekorektiška politinformacija (I)
  8. V. Linderis: Šveicarai priešinasi europeizacijai ir „elito politikai“
  9. L. Zasimavičius. Putinas – Vakarai: 2:1
  10. M. Veleris. Laidotuves užsakinėjote?
  11. A. Rusi: Tokio pavojaus nebuvo nuo Šaltojo karo, judame link konfrontacijos
  12. R. Alaunis. Ar Didžioji Britanija sugebės pasipriešinti globalistams ir išstoti iš ES?
  13. M. Puidokas. Kam naudingas ir kuo pavojingas Europai Turkijos puolimas Sirijoje?
  14. O. Voverienė. Tautininkas Vilius Bražėnas apie tautiškumo naikinimą Europos Sąjungoje
  15. Dž. Meotis. Vokietijos multikultūrinė savižudybė

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ | Facebook nuotr.
Kultūra

„Tautiška giesmė“ sekmadienį skambės visoje Lietuvoje: skelbia giedojimo vietų sąrašą

2025 07 05
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę | Rengėjų nuotr.
Istorija

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę

2025 07 05
šiauliai„Saulės žiedas“ 2025.
Etninė kultūra

Tarptautinė folkloro šventė „Saulės žiedas“ Šiauliuose tęsiasi – miestas alsuoja pasaulio folkloro ritmais

2025 07 05
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai | Paveldo komisijos nuotr.
Architektūra

Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

2025 07 05
Apytalaukio dvaro rūmai | Wikipedia.org nuotr.
Architektūra

Paveldo komisija nepritarė Apytalaukio dvaro išbraukimui iš Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų sąrašo

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ruslanas Bortnikas, Vadimas Gerasimovičius apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Aleksandras Dubinskis apie Hagoje – istoriškai jautrus NATO viršūnių susitikimas: dėmesio centre – Ukraina, Irano krizė ir Trampo grįžimas
  • Saimonas Cipis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Apie PL-LT sieną apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaip karštomis naktimis užtikrinti kokybišką miegą?
  • Traškias bulvyčių spirales lengvai pagaminsite namuose
  • Jei tapote kibernetinių sukčių auka
  • Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

Kiti Straipsniai

Ligita Valaitytė nori premijos

Profsąjungos sukilo dėl premijos Kalėjimų tarnybos kanclerei Ligitai Valalytei

2025 07 05
šiauliai„Saulės žiedas“ 2025.

Tarptautinė folkloro šventė „Saulės žiedas“ Šiauliuose tęsiasi – miestas alsuoja pasaulio folkloro ritmais

2025 07 05
Nijolė Laurinkienė

N. Laurinkienė. Dainų reikšmė tautos dvasingumui

2025 07 05
„Rail Baltica“

„Rail Baltica“ projektui – papildomos ES lėšos

2025 07 04
G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 3-oji diena (IV)

G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 3-oji diena (IV)

2025 07 04
Dizainerė D. Gudačiauskaitė rodo naujausius gaminius | S. Samsonas, LNM nuotr.

Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite

2025 07 04
Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (IV) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (IV)

2025 07 04
Nebereikalingas veterinarijos gydytojas (snukio ir veido sutapimas gali būti atsitiktinis)

J. Keršys. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, nebereikalingi veterinarijos gydytojai

2025 07 04
Bendraujame su vietiniu Lietuvos mylėtoju

G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)

2025 07 03
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę

2025 07 03

Skaitytojų nuomonės:

  • Ruslanas Bortnikas, Vadimas Gerasimovičius apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Aleksandras Dubinskis apie Hagoje – istoriškai jautrus NATO viršūnių susitikimas: dėmesio centre – Ukraina, Irano krizė ir Trampo grįžimas
  • Saimonas Cipis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Apie PL-LT sieną apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Rimgaudui apie Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Skautai prašo grąžinti istorinį skautų įkūrėjo gatvės pavadinimą Palangoje | Lietuvos Skautų Sąjungos nuotr.

Skautai prašo grąžinti istorinį skautų įkūrėjo gatvės pavadinimą Palangoje

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai