Antradienis, 9 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

A. Rusi: Tokio pavojaus nebuvo nuo Šaltojo karo, judame link konfrontacijos

Martynas Gedvila, www.alkas.lt
2016 05 23 10:35
0
Prof. Alpo Rusi | Wikipedia.org nuotr.

Prof. Alpo Rusi | Wikipedia.org nuotr.

Prof. Alpo Rusi | Wikipedia.org nuotr.
Prof. Alpo Rusi | Wikipedia.org nuotr.

Dabartinė padėtis Ukrainoje yra labai pavojinga – tokios grėsmingos padėties nebuvo nuo Šaltojo karo laikų. Kaip ir tuomet, judame link konfrontacijos, o Europoje ir vėl atsirado atskirtis, sako profesorius Alpo Rusi, pripažintas tarptautinių santykių ir istorijos ekspertas iš Suomijos.

A. Rusi yra buvęs Suomijos ambasadorius Šveicarijoje, Lichtenšteine, prie Šventojo sosto ir prie Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos. Ilgamečio darbo patirtį Suomijos užsienio reikalų ministerijoje sukaupęs profesorius anksčiau dirbo Harvardo, Hamburgo ir Laplandijos universitetuose, o nuo rudens Alpo Rusi skaitys paskaitas ir Lietuvoje – dėstys Vytauto Didžiojo universiteto studentams.

Paklaustas apie Baltijos jūros regiono šalių saugumo padėtį, A. Rusi sako, kad šioms valstybėms svarbiausia bendrauti tarpusavyje ir vengti bet kokių provokacijų, kadangi geopolitinė padėtis yra įtempta. „Tikiuosi, kad viskas ilgai nesitęs, tačiau Krymo aneksiją galima išspręsti tik Rusijai visiškai atsitraukus. O aš manau, kad Vladimiras Putinas nenorės atiduoti nė colio tos teritorijos, kurią Rusija užėmė Kryme ir Rytų Ukrainoje“, – konflikto išsprendimo galimybę skeptiškai vertina mokslininkas.

Krymo aneksija sukrėtė

A. Rusi teigimu, turint omenyje besitęsiančius neramumus, NATO vaidmuo šiandien yra pasikeitęs. Aljansas sugrįžo prie savo pradinės, svarbiausios paskirties, ginti šalis nares, ir jai skiria didesnį dėmesį nei krizių sprendimui tolimesniuose pasaulio taškuose. Prieš dvidešimt metų buvo manoma, kad NATO galėtų spręsti krizes, vykstančias už Aljanso ribų, tačiau dabar pasaulis yra kitoks, ypač dėl padėties Ukrainoje, todėl dėmesio centre turėtų išlikti pačių sąjungininkių gynyba.

„Tai yra pati pavojingiausia padėtis nuo Šaltojo karo pabaigos. 2014 metų įvykiai ir vėl padalino Europą į dvi dalis. Panašią skiriamąją liniją matėme Šaltojo karo metu, tik dabar ji – tarp Eurazijos ir Europos sąjungų. Deja, judame link panašios konfrontacijos, kaip tada. Šaltajame kare turėjome vadinamąjį Vokietijos klausimą, o šiandien – Rusijos“, – neraminančias paraleles iškelia buvęs diplomatas. Jis pasakoja, kad Švedijos ir Suomijos vyriausybes Krymo aneksija sukrėtė labiau, nei kitas Europos šalis – ypač tai, kad Rusija savo politinių tikslų bando siekti karinėmis priemonėmis.

Suomijoje auga politinis palaikymas Aljansui, bet šalis yra deklaravusi, jog į NATO nestos. Pasak Alpo Rusi, suomiai laikosi požiūrio, jog ryšius tarp jų valstybės ir Aljanso reikia išlaikyti ir stiprinti. Tačiau narystė – opesnis klausimas. Balandžio pabaigoje paskelbta vyriausybės ataskaita parodė, jog Suomijai prisijungus prie NATO, šalies saugumas sustiprėtų, tačiau tuo pačiu ir kiltų rimta krizė santykiuose su kaimyne Rusija. Ataskaitoje nėra rekomendacijos, ar Suomija turėtų stoti, ar ne, bet pabrėžiama, jog strategiškai naudingiau būtų, jei Švedija ir Suomija prie Aljanso prisijungtų kartu, o ne kiekviena atskirai.

„Aš asmeniškai gailiuosi, kad Suomija nedalyvavo diskusijose dėl NATO ir Europos saugumo 2000–2002 metais. Tai buvo puiki galimybė mums apsvarstyti prisijungimą prie NATO kartu su Baltijos šalimis“, – pažymi buvęs ilgametis Suomijos ambasadorius.

D. Trumpas kursto amerikiečių nerimą

A. Rusi yra labai tvirtas ir kitos valstybių bendrijos, Europos Sąjungos šalininkas, tačiau norėtų, kad ji sėkmingiau kovotų tiek su finansų krize, tiek su galima demokratijos stoka savo institucijose bei sprendimų priėmimo procesuose. Trūksta ir artimesnio transatlantinio bendradarbiavimo – aukščiausio lygio susitikimų tarp ES, NATO ir JAV, ypač saugumo klausimais, kadangi Europos Sąjungai reikia pagalbos geriau organizuojant savo veiklą būtent saugumo srityje. Tačiau A. Rusi įspėja – Europa negali tikėtis, kad Vašingtonas ir toliau teiks solidžią finansinę paramą Aljanso gynybai.

„Amerikiečiai sunerimo, kad jie per daug pinigų išleidžia NATO, kad jų dalis, skiriama NATO biudžetui, yra per didelė. Galėjote pastebėti, kaip šį argumentą panaudojo numanomas Respublikonų partijos kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas. Manau, europiečiai turėtų būti realistai ir suprasti, kad periodas po Antrojo pasaulinio karo jau pasibaigė“, – komentuoja A. Rusi. Priešingai nei Aljanso įkūrimo išvakarėse, Senasis Žemynas nebėra demoralizuotas po ką tik pasibaigusio karo, todėl JAV gali nuspręsti sumažinti savo skiriamas lėšas.

Šalių narių nacionalinės gynybos finansavimą reikėtų peržiūrėti, o saugumo klausimais reikėtų aktyviau bendradarbiauti visiems – ES, NATO narėms, Europai, JAV, Kanadai. Derėtų daugiau išklausyti, tartis ir su Aljansui nepriklausančiomis šalimis.

Ketinimai perkelti pabėgėlius nepavyko

Europa susiduria su rimtais iššūkiais ir kitoje srityje – priimant iš karo alinamų kraštų plūstančius migrantų srautus. „Atvirai kalbant, Europos Sąjungos planas žlugo – buvo sutarta, kad 160 tūkst. pabėgėlių bus perkelti, tačiau tai neįvyko. ES turėtų labiau pasistengti dirbdama šiuo klausimu“, – sako suomis.

Lyginant priimamų migrantų skaičių su šalių gyventojų skaičiumi, Suomija yra ketvirta šalis Europoje – čia kovą 1 milijonui gyventojų teko beveik 6 tūkstančiai prieglobsčio prašytojų, o iš viso per 7 mėnesius priimta daugiau nei 30 tūkstančių. Migrantų srautų problemą reikia spręsti nedelsiant, ypač turint omenyje išaugusią terorizmo grėsmę – dar balandžio pabaigoje Švedijos saugumo tarnybos buvo gavusios informacijos, kad aštuoni teroristinės organizacijos „Islamo valstybė“ (ISIS) nariai planavo išpuolį Stokholme.

„Turime sunaikinti šią grėsmę, suderindami atskirų šalių saugumo politikas. Mūsų visuomenės yra atviros, pažeidžiamos – visos atviros visuomenės susiduria su piktnaudžiavimu laisve. Saugumas niekada nėra tobulas, turime susitaikyti, kad gyvename ne absoliutaus saugumo sąlygomis, ir glaudžiai dirbti drauge, kad grėsmės būtų pašalintos. Tokia turėtų būti mūsų saugumo politika – ne kurti policinę valstybę, o įdiegti stiprią saugumo paslaugų priežiūros sistemą atviroje visuomenėje“, – paaiškina A. Rusi.

Elito valdymo era pasibaigė

Mokslininko teigimu, reikėtų peržiūrėti ir Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo tvarką. Elito valdymo laikotarpis pasibaigė: ES institucijų tarnautojai turėtų dirbti ne ilgiau nei 5 metų kadenciją, po kurios jie galėtų būti perrenkami daugiausiai tik dar vienai tokio ilgio kadencijai, jei tinkamai dirbo savo darbą. Tačiau reikėtų išvengti situacijos, kai žmonės jau 40 metų užima pareigas Bendrijoje – jie turėtų grįžti į privatų sektorių arba į savo valstybės institucijas. Anot A. Rusi, tokia reforma labai reikalinga tam, kad būtų išsaugotas ES teisėtumas.

„Juk ne mes dirbame valstybei, o valstybė dirba mums, savo piliečiams. Tokia yra ir ES idėja – ji skirta Europos piliečiams, o ne elitui“, – sako buvęs diplomatas.

Profesorius siūlo, kad Šiaurės šalys – Lietuva, Latvija, Estija, Danija, Suomija, Švedija – galėtų užmegzti efektyvesnius ryšius ES viduje ir suformuoti atskirą šešių valstybių grupę. Jas sieja bendri interesai, susiję su Baltijos jūra, santykiais su Rusija ir kitais klausimais, kuriuos susivienijus Bendrijoje būtų lengviau spręsti. Tuo tarpu Suomija su Lietuva galėtų aktyviau bendradarbiauti ir versle.

„Abiejų valstybių geografinė padėtis yra tam palanki. Lietuvoje jau kuriamos suomių įmonės, jos čia atidaro savo biurus, užmezga verslo ryšius. Norėčiau, kad savo ruožtu ir daugiau lietuvių įsidarbintų Suomijoje, o suomiai ir toliau kurtų verslus Jūsų šalyje. Suomių verslo kultūra yra gera – gerbiame įstatymus, norime dirbti, turime tvirtus įpročius, susijusius su verslo finansavimu ir kova su korupcija“, – tikina A. Rusi.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. R. Karbauskis. Nykstame ir išsižudome be karo
  2. Č. Iškauskas. Ar reali Trečiojo pasaulinio karo grėsmė?
  3. P. Geiblas. Nūdienos čemberlenai Vakaruose greitai sulauks dar didesnio karo, nei dabar vyksta Ukrainoje
  4. R. Alaunis. Prancūzija aukoja žmones teroristams vardan karo Sirijoje
  5. ES didina paramą nukentėjusiems nuo karo Ukrainoje
  6. T. Bakučionis. Tarp blogio imperijos paveldėtojos ir Vakarų impotencijos…
  7. V.Aleknaitė-Abramikienė. Karo nusikaltimų neigimas – nėra žiniasklaidos laisvė
  8. Seime aptartos karo Ukrainoje pasekmės Lietuvai ir Europai (video)
  9. Karo kamuojamos Ukrainos lietuviams bus suteikta galimybė įsikurti Lietuvoje
  10. Sukūrė planą, kaip gintis nuo „žaliųjų žmogeliukų“ hibridinis karas faktiškai neturi atskirties tarp taikos ir karo meto
  11. V. Rubavičius. Putinas pradeda ir kol kas laimi
  12. A. Aleksandravičius. Kaip mirs Vladimiras Putinas?
  13. V. Rubavičius. Rusija tikrina NATO atlapus
  14. L. Zasimavičius. Idealistines federalistų vizijas triuškinantis neorealizmas
  15. Prie Seimo ir Ukrainos ambasados pagerbtos karo aukos (nuotraukos, video)
  16. J.Matuza. Politnekorektiška politinformacija (I)
  17. A. Patackas. Trumpai – kas gero laukia Ukrainos
  18. A. Patackas. A Vaska slušajet da jest…
  19. O. Gulina. Politinio pasaulio žemėlapio sukirpimo ir siuvimo kursai
  20. L. Zasimavičius. Putinas – Vakarai: 2:1
  21. Ukraina po Ženevos derybų: V. Putinas gavo daugiau nei tikėjosi
  22. S. Lapėnas. Rusijai „padovanojo“ karinę bazę ES teritorijoje? Kaip tai galėjo įvykti?
  23. D. Tymčiukas: Netrukus sužinosime, ar Putinas pasirengęs naujam pasauliniam karui
  24. Č. Iškauskas. Rusija nori atplėšti ir gabaliuką Kalifornijos?
  25. B. Nemcovas: V. Putino „Naujosios Rusijos“ projektas baigtas
  26. R. Juknevičienė: Kremliaus informacinis karas yra ginklas
  27. A. Ažubalis. Kodėl ne „Je suis Ukrainien“? Apie pozityvią politiką su Rusija
  28. Rusija grasina Baltijos valstybėms (video)
  29. Č. Iškauskas. Pabėgėlių krizę sukėlė Rusija?
  30. V. Mazuronis. Sveikinimai ir palinkėjimai Moldovai

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų

L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų

2021 03 08
Pasauliniame universitetų dalykiniame reitinge VDU pateko tarp 350 geriausiųjų žemės ūkio srityje

Pasauliniame universitetų dalykiniame reitinge VDU pateko tarp 350 geriausiųjų žemės ūkio srityje

2021 03 06
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras pradėjo tyrimą | kam.lt, I. Budzeikaitės nuotr.

Pristatytas grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas (video)

2021 03 04
Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje

Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje

2021 02 24
V. Kanevskis. Rusijos Federacijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą pradžia: pasaulis prisimena

V. Kanevskis. Rusijos Federacijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą pradžia: pasaulis prisimena

2021 02 21
Prezidento A. Smetonos tragiškas gyvenimas JAV 1941–1944 metais

Prezidento A. Smetonos tragiškas gyvenimas JAV 1941–1944 metais

2021 02 21
Opozicija reikalauja A. Armonaitės pasiaiškinimo – ar tikrai ES buvo nepateiktas Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas

Opozicija reikalauja A. Armonaitės pasiaiškinimo – ar tikrai ES buvo nepateiktas Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas

2021 02 18
Gaidys ir vištos | zum.lt nuotr.

Valstybė nenori išsaugoti vietinių gamintojų. Ar valgysime tik įvežtinę mėsą?

2021 02 17
L. Mažylis. Ką prieš šimtą metų apie ispaniškąjį gripą rašė Lietuvos spauda ir kuo gali praversti tos pandemijos patirtis?

Vasario 16-oji – tvirtas valstybės pamatas

2021 02 15
Europarlamentarai nagrinėja Dž. Borelio apsilankymo trūkumus Maskvoje

Europarlamentarai nagrinėja Dž. Borelio apsilankymo trūkumus Maskvoje

2021 02 10
Rodyti daugiau

Naujienos

Čiurlionio namai kviečia į 6 mėnesių trukmės kelionę po Čiurlionio muzikos pasaulį
Kultūra

Čiurlionio namai kviečia į 6 mėnesių trukmės kelionę po Čiurlionio muzikos pasaulį

2021 03 09
Netekome Specialiųjų karinių pajėgų padalinio kūrėjo, dim. plk. ltn. Sauliaus Veprausko
Lietuvoje

Netekome Specialiųjų karinių pajėgų padalinio kūrėjo, dim. plk. ltn. Sauliaus Veprausko

2021 03 09
Austrijos valdžia sustabdė skiepijimą „AstraZeneka Covid-19“ vakcina
Gamta ir žmogus

Austrijos valdžia sustabdė skiepijimą „AstraZeneka Covid-19“ vakcina

2021 03 08
Istorinio Vilniaus kvartalo atnaujinimui – 45 mln. eurų
Lietuvoje

Istorinio Vilniaus kvartalo atnaujinimui – 45 mln. eurų

2021 03 08
Geležinkelio tilto per Nerį statyboms bus skelbiamas naujas konkursas
Lietuvoje

Geležinkelio tilto per Nerį statyboms bus skelbiamas naujas konkursas

2021 03 08
Vairavimo instruktoriams – nemokami tyrimai dėl COVID-19
Lietuvoje

Vairavimo instruktoriams – nemokami tyrimai dėl COVID-19

2021 03 08
Judėjimo ribojimai tarp dalies savivaldybių gali būti panaikinti kovo 15 d.
Lietuvoje

Judėjimo ribojimai tarp dalies savivaldybių gali būti panaikinti kovo 15 d.

2021 03 08
Kibernetinis saugumas | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Daugiau įmonių privalės skirti ypatingą dėmesį savo kibernetinio saugumo užtikrinimui

2021 03 08


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Astra Zenekaitė apie Geležinkelio tilto per Nerį statyboms bus skelbiamas naujas konkursas
  • SS apie L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų
  • Svajonė apie Geležinkelio tilto per Nerį statyboms bus skelbiamas naujas konkursas
  • Jonas Vaiškūnas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Apie Adolfa Ramanauską-Vanagą iš kitos pusės: mėgo dainas ir daug sportavo
  • Kolektyvinis intelektas: ar kartu esame protingesni?
  • V. Kazlauskas. Pasaulinėse robotizacijos lenktynėse teisėjauja pandemija
  • Čiurlionio namai kviečia į 6 mėnesių trukmės kelionę po Čiurlionio muzikos pasaulį

Skaitomiausi straipsniai

  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1258; komentarų: 17
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 650; komentarų: 12
  • A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai peržiūrėta: 568; komentarų: 21
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3
  • J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos) peržiūrėta: 516; komentarų: 20

Artimiausi renginiai

  1. Virtualus pasidainavimų vakaras „Išdainuokime save“

    2021-03-09 18:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 08
1
L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų

Taip jau atsitiko, kad lietuvių istorinių-etninių žemių dalis su ten gyvenančiais lietuviais atsidūrė kitų kaimyninių valstybių  jurisdikcijoje. Etninės tautų žemės...

Skaityti toliau

Pasauliniame universitetų dalykiniame reitinge VDU pateko tarp 350 geriausiųjų žemės ūkio srityje

by Kristina Aleknaitė
2021 03 06
0
Pasauliniame universitetų dalykiniame reitinge VDU pateko tarp 350 geriausiųjų žemės ūkio srityje

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pirmą kartą pateko į dalykinį reitingą „QS World University Rankings by Subject“, kuriame geriausi pasaulio universitetai...

Skaityti toliau

Pristatytas grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas (video)

by Ditė Česėkaitė
2021 03 04
0
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras pradėjo tyrimą | kam.lt, I. Budzeikaitės nuotr.

Pasauliui susidūrus su pandemija valstybės susitelkė į piliečių sveikatos apsaugą, užsienio valstybių žvalgybos tarnybos šiek tiek adaptavo žinių rinkimo technikas,...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Astra Zenekaitė apie Geležinkelio tilto per Nerį statyboms bus skelbiamas naujas konkursas
  • SS apie L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų
  • Svajonė apie Geležinkelio tilto per Nerį statyboms bus skelbiamas naujas konkursas
  • Jonas Vaiškūnas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Jonas Vaiškūnas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
Kitas straipsnis
smm.lt nuotr.

Lietuvos mokslininkams – atvira prieiga prie tarptautinių mokslo duomenų bazių

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai