Skautai prašo grąžinti istorinį skautų įkūrėjo gatvės pavadinimą Palangoje

Minint 90-ąsias skautų įkūrėjo Roberto Baden-Povelio apsilankymo mūsų šalyje metines, Lietuvoje veikiančios skautų organizacijos prašo Palangos savivaldybės grąžinti sovietinės okupacijos metu pakeistos gatvės pavadinimą.

„Prašome grąžinti istorinį R. Baden-Povelio gatvės pavadinimą suteiktą 1933 m. rugpjūčio 17 d. dabartinėje Dariaus ir Girėno gatvės dalyje, t.y. nuo jūros iki Vytauto gatvės sankryžos.

Likusioje gatvės atkarpoje Dariaus ir Girėno gatvės pavadinimą siūlome palikti“, – rašoma septynių Lietuvos skautų organizacijų pasirašytame kreipimęsi į Palangos miesto savivaldybę ir miesto tarybos narius.

Kreipimąsi pasirašė Lietuvos skautijos, Lietuvos Skautų Sąjungos, Lietuvos lenkų harcerių (skautų) sąjungos, Žemaitijos skautų organizacijos, Akademinio skautų sąjūdžio, Jūrų skautijos „Divytis“, asociacijos Lietuvos jaunųjų krikščionių sąjungos skautės ir skautai vadovai bei skautiškas organizacijas vienijančio Apskritojo stalo pirmininkas.

1933 m. Palangoje su skautų delegacija lankantis skautų įkūrėjui lordui R. Baden-Poveliui, kuris dalyvavo čia vykusioje Lietuvos skautų stovykloje, vizitui buvo suteiktas valstybinis statusas.

Su garbiu svečiu, drauge su 650 britų skautų laivu atplaukusiu per Baltijos jūrą, asmeniškai susitiko prezidentas Antanas Smetona, Palangos burmistras Jonas Šliūpas, svečio garbei buvo pavadinta gatvė.

Sovietmečiu gatvė buvo pervadinta Dariaus ir Girėno vardu.

„Iki šiol skautai Palangoje rengia žygius ir renginius, kurių metu vyksta aplankyti jiems svarbių vietų: Palangos Botanikos sode stūksančio akmens su R. Baden-Povelio, jo žmonos Olave ir A. Smetonos inicialais, istorinės stovyklos vietos.

Net neabejoju, jog atkurta R. Baden-Povelio gatvė, kartu paliekant ir mūsų didvyrių Dariaus ir Girėno gatvės pavadinimą, bus dar vienas ne tik Lietuvos, bet ir užsienio skautų, istorikų, kultūros mylėtojų lankomas vieta“, – sako skautų organizacijas vienijančio Apskritojo stalo pirmininkas, gilvelininkas, filisteris Vaidas Ulkė.

 

Jo teigimu, Lietuvos skautai priklauso tarptautinėms skautų organizacijomis, tokioms kaip daugiau nei 40 mln. skautų iš 174 šalių vienijančiai Pasaulinei skautų judėjimo organizacijai (angl. Word Organisation of the Scout Movement, WOSM), glaudžiai bendradarbiauja su įvairių Europos ir pasaulio šalių skautais, todėl skautų įkūrėjo vardo gatvės atkūrimas būtų puikus būdas asmeniniais ryšiais ir šiuolaikinėmis komunikacijos priemonėmis garsinti Palangos vardą visame pasaulyje, pritraukti daugiau užsienio turistų.

Pasak didžiausios apie 3 tūkst. narių vienijančios skautų organizacijos – Lietuvos skautijos – Tarybos pirmininko Kasparo Vaičelio, skautų įkūrėjo gatvės vardo grąžinimas ne tik atkurtų istorinį teisingumą, bet ir pabrėžtų valstybės įsipareigojimą atsakingo bei pilietiško jaunimo ugdymui.

„Skautai – plačiajai visuomenei puikiai žinomas visame pasaulyje veikiantis jaunimo judėjimas, vienijantis dešimtis milijonų žmonių ir ugdantis patriotišką ir atsakingą jaunimą.

Priklausantys šiam judėjimui jaunuoliai ne kartą rodė meilės Tėvynei ir artimui pavyzdį – tūkstančiai Lietuvos skautų savanoriavo COVID-19 pandemijos metu skambučių centruose, vežė maistą vienišiems seneliams, o Rusijai užpuolus Ukrainai rinko humanitarinę pagalbą ukrainiečiams, rengė nemokamas stovyklas ukrainiečių pabėgėliams, pynė maskuojamuosius tinklus Ukrainos kariams ir kitaip padėjo nuo agresijos kenčiančiai šaliai“, – sako gilvelininkas, skautas vytis K. Vaičelis.

Lietuvos lenkų harcerių (skautų) sąjungos pirmininkė Alina Evelina (Ewelina) Kežun pabrėžia, kad skautus vienija bendros vertybės, judėjimas padeda tiesti tiltus tarp tautų, ieškoti, kas jungia, o ne kas skiria, todėl skautų įkūrėjo gatvės grąžinimas padėtų skleisti idėją apie pilietinių organizacijų svarbą valstybės gyvenime.

„Skautų judėjime vieni kitus vadiname broliais ir seserimis.

Įvairių skautiškų organizacijų nariai stengiamės lankytis vieni kitų renginiuose, geriau pažinti vieni kitus, todėl skautų judėjimo įkūrėjo gatvės grąžinimas galėtų tapti ne tik patrauklia lankytina vieta įvairių šalių skautams, bet ir paskatintų mus, gyvenančius Lietuvoje, dažniau aplankyti Palangą“, – sako A. E. Kežun.

Lietuvos skautijai priklausančių Lietuvos žydų skautų vadovas Michailas Adomas Kofmanas (Michail Adomas Kofman) tikina, kad Roberto Baden Povelio skautiškame judėjime diegtos vertybės – pilietiškumas, tarpusavio supratimas ir pagarba skirtingoms kultūroms ir tikėjimams ypač svarbios kiekvienoje demokratinėje valstybėje bei pabrėžia istorijos svarbą.

„Grąžinus skautų įkūrėjo gatvę, mielai į ją nusivestume ir svečius iš užsienio, pavyzdžiui, mūsų brolius ir seses iš Izraelio, Prancūzijos, Jungtinių Valstijų ar kitų pasaulio šalių.

O ir su mūsų broliais ir sesėmis – Lietuvos skautais – mielai čia apsilankytume.

Taip prisidėtume ne tik prie pasaulio, bet ir Lietuvos skautų istorijos išsaugojimo ir įamžinimo.

Savos istorijos pažinimas yra pareiga, todėl lankydamiesi šioje gatvėje su Lietuvos istorija galėtume supažindinti ne tik svečius, bet ir mūsų jaunesnius brolius ir seses“, – sako M. A. Kofman ir priduria besidžiaugiantis, kad augęs tarp Lietuvos skautų, dabar gali prisidėti prie Lietuvos žydų skautų atkūrimo, dalintis savo žiniomis su jaunesniais.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 5 tūkst. įvairioms skautiškoms organizacijoms priklausančių narių.

1918 m. Lietuvoje skautų judėjimą įkūręs Petras Jurgelevičius-Jurgėla savo atsiminimuose yra rašęs, kad nuo 1918 m. iki 1940 m. skautais Lietuvoje galėjo būti apie 100 tūkst. vyrų ir moterų – tai maždaug yra tiek pat, kiek šiuo metu Šiauliai turi gyventojų.

Okupacijos metais, daug skautų negalėjo likti nuošalyje ir tapo laisvės kovotojais.

Dalis jų dėl savo atsidavimo darbui, sąžiningo pareigų atlikimo užėmė vadovaujančias pareigas įkūrus visos Lietuvos partizanus vienijusį Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdį (LLKS) – net penki iš aštuonių 1949 m. vasario 16-osios deklaracijos signatarų buvo tarpukario Lietuvos skautai.

Minėta deklaracija įteisino LLKS kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje.