Ketvirtadienis, 17 rugsėjo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Į aptarnavimo sritį sparčiai žengia robotai

www.alkas.lt
2023-07-30 18:44:59
41
PERŽIŪROS
0
Technologijos

Technologijos | pixabay.com, Geralt nuotr.

Nors dabar atrodo kaip savaime suprantamas dalykas, klientų aptarnavimas suklestėjo palyginus visai neseniai. Dovilė Andriuškaitė, „Tele2“ Kontaktų centro vadovė, sako, kad per maždaug 200 metų nuo atsiradimo pradžios klientų aptarnavimas ne tik buvo išvystytas technologiškai, bet ir tapo itin svarbia sėkmingo verslo dalimi.

Atsiradimą paskatino pramonės revoliucija

XVIII a. pabaigoje prasidėjusi pirmoji pramonės revoliucija lėmė tai, kad gaminiai buvo pradėti gaminti iki tol nematytu greičiu ir apimtimi, bet klientų aptarnavimas vis dar priklausė nuo žmogiškųjų resursų. Ranka ar spausdinimo mašinėle rašyti laiškai su skundais buvo ne tik įprastas, bet ir kone vienintelis būdas gauti klientų aptarnavimo paslaugą.

Taip buvo iki XIX a. pabaigos, kai Aleksandras Grehemas Belas (Alexander Graham Bell) išrado telefoną ir jį užpatentavo. Prireikė dar maždaug 50 metų, kol įvyko kitas svarbus žingsnis klientų aptarnavimo srityje: pradėjo veikti pirmieji skambučių centrai, kuriems klientai galėjo paskambinti nemokamai. Taip prasidėjo klientų aptarnavimo specialistų era, tebesitęsianti iki šiol.

Komunikacijos kanalus ir klientų aptarnavimą iš esmės pakeitė paskutinis praėjusio amžiaus dešimtmetis. Atsiradus internetui informacija bei paslaugos tapo prieinamesnės, o bendravimas – greitesnis. Klientus pradėta konsultuoti elektroniniais laiškais, interneto svetainėse, specialiuose aptarnavimo puslapiuose ar tiesioginiais susirašinėjimais.

Technologijų amžiaus galimybės

Amžių sandūroje klientų aptarnavimas iš tiesioginio kontakto perėjo prie nuotolinių įmonės ir klientų santykių. XXI a. atnešė daugiausiai inovacijų ir augimo, nes buvo pradėti taikyti visiškai nauji klientų aptarnavimo metodai. Vienas jų – socialiniai tinklai, kuriuose klientams atsirado galimybė palikti viešus atsiliepimus ir su įmonėmis bendrauti tiesiogiai.

„Šiandieninio kliento pagrindinis lūkestis, kad jo problema būtų išspręsta vienu skambučiu ar žinute. Jis ateina su problema ir nori greitai išeiti su sprendimu. Tad sėkmingo verslo užduotimi tampa suteikti tokią paslaugą tada, kada klientui jos reikia ir tokiais būdais, kurie jam labiausiai priimtini“, – sako D. Andriuškaitė.

Tobulėjant technologijoms, išlieka gyvo bendravimo tarp kliento ir verslo svarba. D. Andriuškaitė pastebi, kad „Tele2“ daugumą klientų Kontaktų centre vis dar aptarnauja skambučiais, o daliai klientų priimtiniau kreiptis raštu. Tam padeda alternatyvūs bendravimo kanalai: klientai gali atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus rasti interneto svetainėje, taip pat palikti žinutę savitarnoje arba susisiekti el. paštu.

Robotai primena žmones

Vis dėlto, šiandien svarbiausia klientų aptarnavimo srities aktualija yra dirbtinis intelektas. Per pastarąjį dešimtmetį itin išpopuliarėjo pokalbių robotai (angl. chatbot), galintys klientams suteikti greitą ir efektyvią pagalbą be žmogaus įsikišimo. Be to, įmonėms šis įrankis leidžia palengvinti klientų aptarnavimo specialistų darbo krūvį ir sumažinti kaštus.

Anot D. Andriuškaitės, šiuo metu rinkoje vyrauja dviejų tipų pokalbių robotai. Robotas-gidas veikia pagal tam tikrą sudarytų klausimų navigaciją ir pateikia paruoštus atsakymus į standartinius klausimus. Kiti dirbtinio intelekto pagrindu kurti robotai geba atpažinti šnekamąją žmogaus kalbą, turi savo kalbėjimo toną, charakterį. Pastarieji geba sklandžiau atsakyti į klientų užklausas ir suteikti jiems reikalingą informaciją.

„Pastaruoju metu daugiausiai aptarinėjimų sulaukė garsusis įmonės „OpenAI“ sukurtas pokalbių robotas „ChatGPT“. Tačiau pažangius pokalbių robotus sėkmingai naudoja ir Lietuvoje veikiančios organizacijos, kurios šią technologiją apmoko atitikti turimą klientų profilį. Pavyzdžiui, „Tele2“ savitarnos svetainėje veikiantys dirbtinio intelekto robotai su savo klientais bendrauja skirtingai: „Rūta“ apmokyta formalesniam bendravimui, o „Pildyk“ klientams talkinantis „Botas“ neretai kalba slengu ir atspindi jaunatviškesnį charakterį. Tačiau nereikia pamiršti, kad net ir už tokių savarankiškų technologijų slypi žmogaus darbas“, – sako D. Andriuškaitė.

Pokalbių robotų technologija tobulėja bedirbant: kuo daugiau klientų per dieną robotai aptarnauja, tuo  greičiau mokosi. Žmonės gali išmokyti pokalbių robotus net pajuokauti, tad klientams šis įrankis tampa vis priimtinesniu.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Žmonių darbą pakeis robotai – ar tai įmanoma?
  2. Ir po 50 metų robotai gydytojų nepakeis
  3. G. Jonutis: Robotai žmonių nepakeis
  4. Robotai ateina: jie keis net medikus ir teisininkus
  5. Tyrimas: lietuviai nenorėtų būti aptarnaujami „chatbotų“
  6. Lietuvos robotikos industrija pasiruošusi augimo šuoliui: nuo mąstančių robotų iki išmaniųjų daiktų, gelbstinčių gyvybę
  7. Lietuva siekia tapti dirbtinio intelekto šalimi
  8. „Robotų intelektas 2019“: robotas „Hoverbot“ paėmė aukso maišą, bet jį paleido (video)
  9. Naujausias Z kartos tyrimas: daugiau nei trečdalis jaunuolių nori siekti karjeros IT srityje
  10. Kuriami lietuviški ateities autobusai (video)
  11. Žemės ūkis: su žmonėmis ar dirbtiniu intelektu?
  12. E. prekybos ateitis: prekes galėsime pasimatuoti, o vėliau – ir atsispausdinti 3D spausdintuvu?
  13. Lietuvos lazerių pažymėti kviečia kartu minėti Šviesos dieną
  14. Žaidimas, trauksiantis vaikus iš „skaitymo duobės“
  15. Artėjant Vilniaus gimtadieniui vaikai iš visos Lietuvos kurs Vilniaus judumo ateitį

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Audra, nulaužtas medis
Lietuvoje

Atšaukta valstybės lygio ekstremalioji padėtis

2026 09 16
Krašto apsaugos ministerija
Lietuvoje

Įsigaliojo žalos atlyginimo tvarka gyventojams dėl teisėtai panaudotos karinės jėgos

2026 09 16
Elektra
Lietuvoje

Vyriausybė pritarė Audrų paketui: elektros tinklo laukia atnaujinimai

2026 09 16
Teisėjų finišo bokštelis
Lietuvoje

Pirmasis šalyje: „Bangpūtys“ turės 13 metrų teisėjų finišo bokštelį

2026 09 16
Priedanga
Lietuvoje

Laukiama vilniečių paraiškų priedangoms pagerinti

2026 09 16
K. Donelaičio aikštė
Lietuvoje

Klaipėdos K. Donelaičio aikštėje prasidės atnaujinimo darbai

2026 09 16
Europos judumo savaitė
Gamta ir žmogus

Europos judumo savaitė kviečia darniai judėti visą Lietuvą

2026 09 16
Telefonas
Lietuvoje

Sukčiai vėl siunčia žinutes apie skolą „Sodrai“

2026 09 15
Vaikai
Lietuvoje

Už piktybinį vengimą išlaikyti vaiką – laisvės atėmimo bausmė

2026 09 15
Susisiekimas, neįgalieji
Lietuvoje

Svarstoma griežtinti atsakomybę už neteisėtą naudojimąsi asmens su negalia automobilio statymo kortele

2026 09 15
Dviratis
Lietuvoje

Seimas svarsto švelninti atsakomybę už lenkimą dviračių gatvėje

2026 09 15
Seimas
Lietuvoje

Svarstomas naujos redakcijos Lygių galimybių įstatymas

2026 09 15

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Saimonas Cipis apie D. Greičiūnas. Kai pasaulis vėl tampa gyvas
  • +++ apie Dronas iš Baltarusijos nuskrido iki Kaišiadorių: ką atskleidė pirmasis toks NATO atsakas Lietuvoje
  • +++ apie Dronas iš Baltarusijos nuskrido iki Kaišiadorių: ką atskleidė pirmasis toks NATO atsakas Lietuvoje
  • +++ apie Kiek ir kokių migrantų reikia Lietuvai? Siūloma aiškiau apsibrėžti valstybės kryptį

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rugsėjo 17 dienos horoskopas: ryte neskubėkite, vakare bus lengviau susitarti
  • Kada verta rinktis elektrinį dviratį, o kada geriau tinka MTB ar gravel dviratis?
  • Ką daryti, jei artimasis mirė ne Europos Sąjungos valstybėje?
  • Atšaukta valstybės lygio ekstremalioji padėtis

Kiti Straipsniai

Aukštosios Fredos dvaro rūmai VDU Botanikos sode Kaune

Aleksoto diena Botanikos sode: nuo Aukštosios Fredos dvaro iki Kauno tvirtovės

2026 09 16
Žvejyba upėse rudenį: ką svarbu žinoti žvejojant lašišų ir šlakių migracijos metu?

Nuo rugsėjo 16-osios – griežtesni lašišų ir šlakių žvejybos ribojimai

2026 09 16
Angelė Rauktienė su viešniomis Angelės ir Vytauto Raukčių sodybos svirnelio palėpėje

I. Arlauskienė. Palik prie vartų klumpes

2026 09 16
Audronė Buržinskienė – Mažosios Lietuvos regiono 2026 metų mokytoja, etnokultūros puoselėtoja

Išrinkta etnografinio Mažosios Lietuvos regiono 2026 metų mokytoja – etnokultūros puoselėtoja

2026 09 16
Rūdninkų g. 13 istorinio pastato fasadas Vilniaus senamiestyje

Vilniuje visuomenei atsivers namas su XVI amžiaus sienų tapyba

2026 09 16
Festivalyje „Būtent!“ vykstanti diskusija apie migraciją Lietuvoje

Kiek ir kokių migrantų reikia Lietuvai? Siūloma aiškiau apsibrėžti valstybės kryptį

2026 09 16
Rinkėjų eilė prie balsavimo vietos Švedijoje

V. Dapkos, A. Guogis. Apie nuotaikas praėjusiuose Švedijos Riksdago, regionų ir savivaldybių rinkimuose

2026 09 15
„Ženkime į futbolo stadioną kartu“

Sugrįžta atsinaujinęs sumanymas „Ženkime į futbolo stadioną kartu“

2026 09 15
„Šimtas Prezidento Valdo Adamkaus metų“

Knygos „Šimtas Prezidento Valdo Adamkaus metų“ pristatymas

2026 09 15
SANCTUM

SANCTUM pelnė aukščiausią Baltijos šalių tvarios architektūros apdovanojimą

2026 09 15

Skaitytojų nuomonės:

  • Saimonas Cipis apie D. Greičiūnas. Kai pasaulis vėl tampa gyvas
  • +++ apie Dronas iš Baltarusijos nuskrido iki Kaišiadorių: ką atskleidė pirmasis toks NATO atsakas Lietuvoje
  • +++ apie Dronas iš Baltarusijos nuskrido iki Kaišiadorių: ką atskleidė pirmasis toks NATO atsakas Lietuvoje
  • +++ apie Kiek ir kokių migrantų reikia Lietuvai? Siūloma aiškiau apsibrėžti valstybės kryptį
  • Ogi apie A. Vinkus. Kad vieni kitiems būtume atrama
Kitas straipsnis
Ukraina nugalės | acebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ką „pasaulio blogiukai“ veikė Šė Korėjoje?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai