Antradienis, 9 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Kuriami lietuviški ateities autobusai (video)

www.alkas.lt
2019 02 07 07:00
3
Kuriami lietuviški ateities autobusai (video)

Kuriami lietuviški ateities autobusai | MITA nuotr.

Kuriami lietuviški ateities autobusai | MITA nuotr.
Kuriami lietuviški ateities autobusai | MITA nuotr.

Technologijos sparčiai keičia mūsų pasaulį. Įvairiose šalyse jau gaminamos ir išbandomos savaeigės transporto priemonės, tarp jų ir keleiviniai autobusai. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) specialistai tikina, jog netrukus bus visiškai įprasta artimiausioje viešojo transporto stotelėje įlipti į autobusą be vairuotojo, kurį valdys dirbtinio intelekto programa. Dar įstabiau, jog susitelkus pažangiems verslininkams bei geriausiems šalies mokslininkams, tokius autobusus artimiausiu metu ketinama gaminti Lietuvoje.

„Savaeigių automobilių pasaulinė rinka kasmet sparčiai didėja, spėjama, kad iki 2030 metų ji sieks 173 mlrd. dolerių. 2019-ieji yra pereinamieji metai pasaulyje, kuomet autonominio transporto technologijos nuo mokslinių tyrimų sparčiai pereina prie komercializacijos etapo. Toks pokytis jau 2020 m. leis išplėsti autonominio transporto paslaugų pritaikymą įvairiose pasaulio miestuose ir regionuose“, – sako MITA direktorius Kęstutis Šetkus.

Praeitų metų pradžioje UAB „Viltechna“ iniciatyva Vilniaus dailės akademijoje (VDA) buvo suburta dizainerių projektuotojų komanda lietuviško savaeigio elektrinio automobilio (SEA) išorės ir vidaus dizaino koncepcijai sukurti. Maždaug per metus VDA dizaineriai sukūrė keleivinio autobusiuko dizainą, kuris pasižymi inovatyviškumu, ergonomiškumu, funkcionalumu, naujovišku erdvinių elementų komponavimu bei originalia išvaizda.

Ateities transporto priemonės

Transporto specialistai neabejoja, jog savaeigės transporto priemonės ateityje pakeis bent dalį valdomų įprastai. Savaeigiai autobusai, kuriems nereikia vairuotojų, kuriami ir išbandomi daugelyje pasaulio šalių. JAV, Švedijoje, Vokietijoje, Estijoje, Kinijoje ir kitose šalyse jau dabar kursuoja po keletą tokių keleivinių transporto priemonių, tiesa, kol kas dažniausiai uždarose teritorijose ir paprastai nedideliu, apie 20 km/h, greičiu. Pagrįstai tikimasi, jog masinis savaeigių automobilių proveržis ir įvairiapusiškesnis jų panaudojimas laukia netolimoje ateityje.

Intelektualių transporto sistemų srityje dirbančios UAB „ Viltechna“ iniciatyva ir Lietuvoje 2017 m. buvo išbandytas Prancūzijos gamintojo „Navya“ bepilotis keleivinis automobilis. Sostinės gatvėmis riedėjęs savaeigis elektrinis mikroautobusas sulaukė didelio visuomenės bei valdžios atstovų susidomėjimo.

Ateities transporto entuziastai mano, jog bepilotės transporto priemonės bus ekonomiškesnės, patikimesnės ir saugesnės nei įprastos, valdomos vairuotojo. Pasaulinės statistikos duomenimis, net 94 proc. eismo įvykių nulemia žmogiškasis faktorius – neatidus vairavimas, pavėluota reakcija, greičio viršijimas, neteisėti manevrai, vairavimas apsvaigus ir kt. Tikimasi, jog ateityje pasitelkus savaeiges transporto priemones, didelės dalies šių nelaimių bus įmanoma išvengti. Skaičiuojama, jog savaeigio transporto plėtra galėtų sumažinti eismo įvykių skaičių net iki 90 proc.

Kuriami lietuviški ateities autobusai | MITA nuotr.
Kuriami lietuviški ateities autobusai | MITA nuotr.

Išsiskiria iš pasaulyje gaminamų analogų

Lietuviško savaeigio elektrinio automobilio dizaino koncepciją kūrusi VDA komanda pristato, jog 12 sėdimų vietų savaeigis autobusiukas pasižymi futuristiniu, minimalistiniu, lakonišku dizainu bei aiškiomis geometrinėmis formomis.

Šio projekto koordinatorius, VDA Dizaino katedros vedėjas Juozas Brundza, pažymėjo, kad jaunų dizainerių Dominyko Budino ir Mariaus Pauliko sukurta transporto priemonės koncepcija išsiskiria inovatyviais sprendimais, kurių nėra analogiškose kitose šalyse kuriamose bepilotėse keleivinėse transporto priemonėse.

Tuos išskirtinumus detalizavo VDA dėstytojas ir projekto vadovas doc. Šarūnas Šlektavičius: „Lietuviškas autobusiukas iš kitų pasaulyje kuriamų analogų išsiskiria dinaminėmis savybėmis. Projekte numatyta, jog visi 4 automobilio ratai turės atskirus savaeigius variklius, todėl galės sukiotis kiekvienas atskirai. Dėl šios ypatybės savaeigė transporto priemonė bus ypač manevringa, galės važiuoti įvairiomis kryptimis, taip pat parkuotis lygiagrečiai bei apsisukti vietoje 360 ° kampu.  Autobusiuko išorės ir vidaus dizainas nesimetrinis, kaip įprasta kitoms tokio tipo savaeigėms transporto priemonėms. Jis turi aiškų priekį ir galą, o sėdimosios vietos orientuotos viena važiavimo kryptimi“.

„Siekiant maksimaliai išnaudoti vidinę erdvę, vietoje įprastose keleivinėse transporto priemonėse esančios vairuotojo kabinos taip pat suprojektuotos keleivių sėdynės. Jose sėdintiems žmonėms atsivertų puikus panoraminis vaizdas. Transporto priemonėje numatyta motorizuota išvažiuojanti rampa. Ji būtų visiškai pritaikyta važiuoti asmenims neįgaliųjų vežimėliuose, taip pat vežti vaikiškus vežimėlius“ , – pasakojo Š. Šlektavičius.

Vaizdo klipas:

Iššūkiai ir perspektyvos

Savaeigio elektrinio automobilio dizainas yra tik pradinis modernios lietuviškos transporto priemonės sukūrimo etapas. Toliau laukia sudėtingi techninės automobilio dalies bei programinės įrangos kūrimo darbai. UAB „Viltechna“ direktorius Dainius Diska neslepia ambicingų tikslų: „Svajojame sukurti naują pramonės sritį – ateities automobilių konstravimą ir gamybą. Tikimės gaminti keletą savaeigių automobilių modelių, galbūt 3-5, Lietuvos ir užsienio rinkoms. Pasaulinės rinkos tendencijos rodo, jog savaeigis transportas labai perspektyvus. Jau po 5-10 metų tokios transporto priemonės turėtų būti visiems įprastos“.

Šiuo metu planuojamas paruošti savaeigio elektrinio automobilio techninis projektas. Konstrukcinė dalis bus rengiama bendradarbiaujant su Klaipėdos universiteto mokslininkais, kurie šioje srityje turi patirties. Klaipėdos universitete konstruojamas lietuviškas elektrinis autobusas. Vėliau, kuriant savaeigio elektrinio autobusiuko dirbtinį intelektą, planuojamos įtraukti ir kitos Lietuvos mokslo įstaigos.

„Galbūt pavyktų surinkti geriausių specialistų iš skirtingų Lietuvos mokslo įstaigų komandą ir taip pasiekti ypač pažangių rezultatų. Tikimės maždaug po 3 metų pagaminti kelis pavyzdinius autobusus. Transporto priemonę planuojama sertifikuoti Vokietijoje, tada būtų galima pradėti serijinę gamybą. Pirmieji tokie autobusiukai greičiausiai būtų eksploatuojami Lietuvoje, tačiau mūsų rinka labai maža, tad ketiname juos pardavinėti visame pasaulyje. Sąmoningai kūrėme išskirtinę transporto priemonę, kad ji nekonkuruotų su tomis, kurias gamina stambieji rinkos žaidėjai. Pasirinkome modelį, su kuriuo būtų galima pervežti didesnį kiekį žmonių. Pradžioje planuojame savaeiges transporto priemones eksploatuoti uždarose teritorijose – parkuose, oro uostuose, didelėse industrinėse teritorijose ir panašiose“ , – ateities planais dalinosi D. Diska.

Verslo ir mokslo bendradarbiavimo galimybės

Savaeigės transporto priemonės kūrimo iniciatorius neabejoja, jog Lietuvoje yra pakankamas mokslininkų potencialias kurti tokias sudėtingas ir inovatyvias technologijas. Šio projekto koordinatorius J. Brundza džiaugiasi įvairiapusiškai naudingu mokslo bei verslo pasaulių atstovų bendradarbiavimu. „Lyginant su kitomis vakarų Europos šalimis, kur yra ištobulinti verslo ir mokslo atstovų bendradarbiavimo modeliai ir sukaupta nemenka patirtis, mes dar tik mokomės tai daryti. Per pastaruosius 5 metus VDA Dizaino katedra bendradarbiavo vykdant apie 70 įvairaus sudėtingumo projektų su Lietuvos įmonėmis. Taip pat įgijome bendradarbiavimo su užsienio įmonėmis patirties. Sėkmingai dirbome su italų, vokiečių bei belgų kompanijomis. Tačiau tikrai turime galimybių vykdyti ir kur kas daugiau inovatyvių projektų“ , – teigė J. Brundza.

MITA kuruojamas atviras mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tinklas „Open R&D Lietuva“, subūręs visus šalies valstybinius universitetus, mokslinių tyrimų institutus, mokslo ir technologijų parkus bei atviros prieigos centrus, padeda susitikti moderniausias technologijas plėtojantiems Lietuvos tyrėjams su mūsų šalies ir užsienio verslininkais, skatina jų bendradarbiavimą. Tai didžiausias Baltijos šalyse inovacijų infrastruktūros, paslaugų ir kompetencijos tinklas teikia daugiau kaip 2,5 tūkst. paslaugų inžinerijos ir informacinių technologijų, biomedicinos ir biotechnologijų, medžiagų mokslo, fizikinės ir cheminės technologijos, gamtos išteklių ir žemės ūkio srityse.

Kad verslas su mokslu galėtų sėkmingai bendradarbiauti, MITA įkūrė „Open R&D Lietuva“  tinklo Kontaktų centrą. Jis padeda verslui greičiau surasti tinkamus žmones mokslo institucijose, sužinoti, kur galima užsisakyti reikalingas paslaugas, sudaro galimybes individualiems susitikimams.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Vilniuje atidaryti didžiausi mokslo centrai Lietuvoje ir CERN paroda (video)
  2. Naujos kartos autobusai – alternatyva automobiliams artimose kelionėse į užsienį
  3. Prasideda trečiasis „Mokslo sriubos“ sezonas! (video)
  4. Lietuvoje pristatoma žymiausioji dirbtinio intelekto humanoidė Sofija! (video)
  5. Lietuvos robotikos industrija pasiruošusi augimo šuoliui: nuo mąstančių robotų iki išmaniųjų daiktų, gelbstinčių gyvybę
  6. Diskusija apie ateities mokyklas
  7. Mokslininkų nerimas: Kaip greitai sukursime antžmogių rasę? (video)
  8. Rygos oro uostas sukūrė simfoniją, skirtą Latvijos 100-mečiui paminėti (video)
  9. „Mokslo sriuba“: Mokslinė informacija – už dyką? (video)
  10. „Mokslo sriuba“: Apie jaunystės eliksyrą (video)
  11. Marsaeigio „Curiosity“ misija. Ką naujo sužinojome apie Marsą? (video)
  12. „Mokslo sriuba“: ar įmanoma pastatyti dviejų kilometrų aukščio dangoraižį? (video)
  13. „Mokslo sriuba“: vieta, kur Saulė pakyla ir nusileidžia tik kartą metuose (video)
  14. KTU kuriamos išmaniosios medžiagos: nuo savaime judančių „Lego“ kaladėlių iki pačių tiksliausių palydovų
  15. Mokslas pateikė rekordinį skaičių sumanymų technologijų projektams
  16. VDU mokslininkų tyrimui – ypatingas tarptautinis dėmesys
  17. Kaip gyvensime 2030 m.?
  18. Dirbtinis protas vaizduotės spąstuose – jis bus kitoks nei tikimės
  19. VDU mokslininkai kuria programinę įrangą, atpažįstančią lietuvių kalbą neribotai
  20. Naujus mokslo metus NASA pradeda 4 studentai iš Lietuvos
  21. Lietuviškas gintaro rūšiuotojas su dirbtiniu protu sugeba pats mokytis
  22. „Mokslo sriuba“: Kaip astronautai 5 kartus taisė „Hubble“ kosminį teleskopą? (video)
  23. Vilniaus forume pristatyta didžiausia ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“
  24. Kauno mokslininkai jau valdo palydovą iš Žemės
  25. Lietuvos ir Japonijos mokslo ryšiai – vis aktyvesni
  26. Bendradarbiaus kosminius tyrimus vykdantys Kauno ir Ispanijos universitetai
  27. Kauno mokslininkai kuria naujoviškas technologijas senyvų žmonių stebėsenai
  28. Dronai Lietuvos padangėje: taisyklės, kurias būtina žinoti
  29. NASA mokslininkė: atsakymą, ar mes vieni, sužinos jau ši karta
  30. KTU į Lietuvą pritrauks pasaulinio lygio garsiausius mokslininkus vadovus

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Zaibas says:
    2 m. ago

    Butu nuodeme i savaeigi montuoti ne elektrini varikli. Maslesni supras.

    Atsakyti
  2. Giedrius says:
    2 m. ago

    Oho, norėta pasidžiaugt, pasigirt, pagarsint bei… pabendraut, O RADAU.:.
    (LR valstybinių institucijų kontaktų ir naudingos informacijos tinklalapyje) – » Biudžetinės įstaigos » Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra » Projektas „Mokslo ir tyrimų atvira prieiga (MITAP II)”
    darbuotojas ****…ilas
    OPEN R&D Lietuva …………………………………..fasilitatorius
    Adresas: A. Goštauto 12-219, LT-01108 Vilnius

    Na jau visai – kalba “be vairuotojo” 🙂 🙂 🙂 🙂

    Lyg ir s m u l k m ė, bet per tokius blevyzgavimus žūname be šūvio, žudomės kalbą nužudydami (pvz.):
    “Pratęsiama registracija į facilitatorių mokymus
    Ugdymo plėtotės centras, įgyvendindamas projektą
    „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra (II etapas)“, skelbia atranką
    į facilitatorių (trenerių) mokymus.

    Mokymų paskirtis – parengti 15 facilitatorių (trenerių), kurie vėliau mokys mokytojų patarėjus (coacherius) dirbti taikant paramos kolegai modelį mokykloje. Po mokymų projekte bus įdarbinta geriausių keturių facilitatorių komanda vesti mokymus vienus metus.
    Facilitatorių mokymo programa – tai 80 akademinių valandų trukmės mokymų programa, susidedanti iš trijų tarpusavyje susietų dalių:
    – ugdomojo vadovavimo (angl. Peer coaching) taikymas;
    – pamokos planavimo ir rengimosi joms įgūdžių stiprinimas;
    – informacinių technologijų ir kitų aktyvių mokymo metodų integravimo praktikų taikymas.”

    Tik dabar visai esu sutrikęs, – ar koacheriai iš fosilijų, ar fosilijos po koačerių lieką???

    Atsakyti
  3. Žemyna says:
    2 m. ago

    Labai šaunu! Tik… taip formų grakštumo norisi. O jei jų „liemuo” iš žuvų nusižiūrėtas būtų? Žuvys taip lengvai nardo, net atrodo, jog nejaučia nė menkiausio pasipriešinimo, nes savo formomis įsilieja į aplinką…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Jurgita Kapočiūtė Dzikienė | mokslolietuva.lt nuotr.

Dirbtinį intelektą kurianti lietuvė: jei moki parašyti rašinį, pavyks ir programuoti

2021 03 06
Užsienio ekspertai vertins Lietuvos mokslo veiklą

Įteiktos Lietuvos mokslo premijos

2021 03 04
Autobusas | sumin.lt nuotr.

Atnaujinama dalis tarpmiestinio susisiekimo reisų

2021 03 01
Koronavirusas, izoliacija | sam.lt nuotr.

Iš reiso sugrįžę įgulų nariai privalės laikytis atskirties

2021 02 20
ukmin.lt nuotr.

Lietuvos narystė Europos kosmoso agentūroje suteiks postūmį ateities verslui

2021 02 18
rawsilkandsaffron.com nuotr.

LSU mokslininkai nustatė, kas lemia žmogaus atsparumą šalčiui

2021 02 15
Chirurgai virtualiai bendradarbiavo naudodami „Microsoft HoloLens 2“ technologiją | rengėjų nuotr.

Ateities medicina: 15 chirurgų pasitelkė mišrią realybę ir operavo pacientus būdami skirtingose pasaulio šalyse

2021 02 10
Kai kurie autobusai ir troleibusai sostinėje važinės dažniau

Kai kurie autobusai ir troleibusai sostinėje važinės dažniau

2021 02 08
Ką svarbu žinoti apie automobilio vaškavimą?

Ką svarbu žinoti apie automobilio vaškavimą?

2021 02 08
Nepaprasti būsimieji Lietuvos mokslininkai: bendradarbiavimas su verslu – neišvengiamas

Nepaprasti būsimieji Lietuvos mokslininkai: bendradarbiavimas su verslu – neišvengiamas

2021 02 08
Rodyti daugiau

Naujienos

Poetas Tomas Taškauskas: mūsų tautos istorija verta begalės eilėraščių
Istorija

Poetas Tomas Taškauskas: mūsų tautos istorija verta begalės eilėraščių

2021 03 09
Čiurlionio namai kviečia į 6 mėnesių trukmės kelionę po Čiurlionio muzikos pasaulį
Kultūra

Čiurlionio namai kviečia į 6 mėnesių trukmės kelionę po Čiurlionio muzikos pasaulį

2021 03 09
Netekome Specialiųjų karinių pajėgų padalinio kūrėjo, dim. plk. ltn. Sauliaus Veprausko
Lietuvoje

Netekome Specialiųjų karinių pajėgų padalinio kūrėjo, dim. plk. ltn. Sauliaus Veprausko

2021 03 09
Austrijos valdžia sustabdė skiepijimą „AstraZeneka Covid-19“ vakcina
Gamta ir žmogus

Austrijos valdžia sustabdė skiepijimą „AstraZeneka Covid-19“ vakcina

2021 03 08
Istorinio Vilniaus kvartalo atnaujinimui – 45 mln. eurų
Lietuvoje

Istorinio Vilniaus kvartalo atnaujinimui – 45 mln. eurų

2021 03 08
Geležinkelio tilto per Nerį statyboms bus skelbiamas naujas konkursas
Lietuvoje

Geležinkelio tilto per Nerį statyboms bus skelbiamas naujas konkursas

2021 03 08
Vairavimo instruktoriams – nemokami tyrimai dėl COVID-19
Lietuvoje

Vairavimo instruktoriams – nemokami tyrimai dėl COVID-19

2021 03 08
Judėjimo ribojimai tarp dalies savivaldybių gali būti panaikinti kovo 15 d.
Lietuvoje

Judėjimo ribojimai tarp dalies savivaldybių gali būti panaikinti kovo 15 d.

2021 03 08


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų
  • Žemyna apie L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų
  • Astra Zenekaitė apie Geležinkelio tilto per Nerį statyboms bus skelbiamas naujas konkursas
  • SS apie L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Jėgas padedantis atgauti poilsis. Ką rinktis?
  • Poetas Tomas Taškauskas: mūsų tautos istorija verta begalės eilėraščių
  • Apie Adolfa Ramanauską-Vanagą iš kitos pusės: mėgo dainas ir daug sportavo (video)
  • Kolektyvinis intelektas: ar kartu esame protingesni?

Skaitomiausi straipsniai

  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1259; komentarų: 17
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 650; komentarų: 12
  • A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai peržiūrėta: 570; komentarų: 21
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3
  • J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos) peržiūrėta: 520; komentarų: 20

Artimiausi renginiai

  1. Virtualus pasidainavimų vakaras „Išdainuokime save“

    2021-03-09 18:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Dirbtinį intelektą kurianti lietuvė: jei moki parašyti rašinį, pavyks ir programuoti

by daiva
2021 03 06
2
Jurgita Kapočiūtė Dzikienė | mokslolietuva.lt nuotr.

Prisitaikymas prie aplinkos, gebėjimas mokytis ir pasiekti tikslą – tai kertiniai akmenys, ant ko šiandien laikosi dirbtinio intelekto sąvoka. Vytauto...

Skaityti toliau

Įteiktos Lietuvos mokslo premijos

by Ditė Česėkaitė
2021 03 04
0
Užsienio ekspertai vertins Lietuvos mokslo veiklą

Kovo 4 d. vienuolika šalies mokslininkų apdovanoti 2020 m. Lietuvos mokslo premijomis. Premijos skiriamos kasmet už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir...

Skaityti toliau

Atnaujinama dalis tarpmiestinio susisiekimo reisų

by Ditė Česėkaitė
2021 03 01
0
Autobusas | sumin.lt nuotr.

Tarpmiestinių keleivių vežėja „Kautra” nuo kovo 4 dienos atnaujina iš viso 12 papildomų reisų tarp Kauno, Alytaus, Vilniaus, Druskininkų, Šilalės...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Rimgaudas apie L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų
  • Žemyna apie L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų
  • Astra Zenekaitė apie Geležinkelio tilto per Nerį statyboms bus skelbiamas naujas konkursas
  • SS apie L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų
  • Svajonė apie Geležinkelio tilto per Nerį statyboms bus skelbiamas naujas konkursas
Kitas straipsnis
Ignalinos kraštas pristatytas Lietuvos mokslų akademijoje

Ignalinos kraštas pristatytas Lietuvos mokslų akademijoje

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai