Vasarą daugiau pramogaujame, imamės įvairių smagių veiklų, kurios, deja, kartais baigiasi didesnėmis ar mažesnėmis nelaimėmis. Visa laimė, daugeliu atveju jų pasekmėms likviduoti užtenka pleistro ar šalto tvarsčio. Tačiau pasitaiko, kad tenka kreiptis pagalbos į medikus.
Kokios būtų keturios dažniausiai pasitaikančios vasaros nelaimės ir ką daryti joms nutikus pasakoja vienos didžiausių Baltijos šalyse traumatologijos ir ortopedijos klinikos „ORTO klinika“ gydytojai.
Dažniausios vasaros nelaimės – įbrėžimai, nedidelės žaizdos
Darbas sode, maisto ruošimas gamtoje, vaikščiojimas basomis – tai ne tik vasaros malonumai, bet ir daug galimybių įsipjauti, nusibrozdinti, susitrenkti. Atrodo, visi puikiai žinome, ką daryti, jei taip nutiks: nedidelę žaizdelę patepsime jodu, briliantine žaluma arba vandenilio peroksidu ir problema išspręsta.
„ORTO klinikos“ ortopedas traumatologas Andris Peredistis atkreipia dėmesį, kad tai nėra geras sprendimas: „Sužeidus odą ir poodį, žaizda prisipildo kraujo krešulių – trombocitų – ląstelių, atsakingų už gijimą. Jei pradėsime plauti žaizdą įvairiomis aštriomis medžiagomis, tik išplausime trombocitus ir prailginsime žaizdos gijimo procesą. Jei žaizdoje yra nešvarumų, juos reikia nuplauti vėsiu tekančiu vandeniu. Tuomet žaizdą reikėtų nusausinti ir užklijuoti pleistrą“.
Jei žaizda stipriai kraujuoja, gydytojas pataria uždėti tamponą arba vatos gabalėlį ir tvirtai prispaudus palaikyti jį 3-5 minutes. Jei nepažeistos didelės kraujagyslės, per šį laiką kraujavimas sustoja, žaizdelę galima užklijuoti pleistru ar sutvarstyti. Jei žaizda gili, kraujavimas nesiliauja, būtina kreiptis pagalbos į medikus.
Rankos kaulų lūžiai
Važinėjimas dviračiu, paspirtuku, riedučiais, taip pat tinklinis, futbolas, krepšinis suteikia daug šansų nukristi. Krisdami žmonės intuityviai bando ištiesti ranką, kad šiek tiek sušvelnintų smūgį. Galimas rezultatas – sumušta ar lūžusi ranka. Dažniausiai tokiose situacijose lūžta riešo ar šalia jo esantis nykščio kaulai arba trys ilgieji rankos kaulai: žastikaulis, stipinkaulis ir alkūnkaulis.
Jei įtariate, kad lūžo ranka, reikėtų nedelsiant vykti į artimiausią traumatologijos centrą. Atminkite – ne visi lūžiai sukelia skausmą ar patinimą, ne visi taip aiškiai matomi kaip atviri. Nukritus ar patyrus smūgį kaulas gali tik įtrūkti, ir tai sunku pastebėti net rentgeno nuotraukoje.
„Apžiūrėdamas sužeidimą patyrusį žmogų gydytojas turi nepamiršti, kad kaulas galėjo lūžti ar skilti, tad kartais atliekama sužaloto kaulo kompiuterinės tomografijos arba magnetinio rezonanso tyrimai. Lūžis nėra smulkmena. Sužalojamas ne tik kaulas, bet ir aplinkiniai minkštieji audiniai, raumenys ir raiščiai. Nepastebėtas ir negydomas lūžis ilgau gyja, sukelia ilgalaikį skausmą ir diskomfortą, o netinkamai sugijęs gali negrįžtamai apriboti judesius”, – įspėja ortopedas traumatologas.
Jei kaulas nėra lūžęs, bet sumuštą vietą skauda, padės šalti kompresai. Reikėtų kas kelias valandas ant sutrenktos vietos dėti į audeklą suvyniotus ledo kubelius ir laikyti juos 8–10 minučių.
„Dėl sumušimo plyšta smulkios kraujagyslės, kraujas patenka į aplinkinius audinius ir sukelia patinimą bei uždegimą. Mėlynės vietą skauda, tačiau tai nėra blogai – taip mėlynė gyja”, – aiškina A. Peredistis.
Vairuotojų problema – skaudantis kelis
Vasarą dažnai vykstame į ilgas keliones automobiliu. Dažnas nusiskundimas, kurį vairuotojai patiria ilgai laikydami koją ant akceleratoriaus pedalo, – dešinio kelio sąnario skausmas. Nemalonūs padariniai juntami ir praėjus kelioms dienoms po kelionės. Automobilio vairavimas yra viena iš klasikinių veiklų, kai pasireiškia priekinio kelio skausmo sindromas. Jį gali patirti ne tik vairuotojai, bet ir kiti žmonės, atsidūrę situacijose, kai ilgai ir vienodai apkraunami kelio sąnariai.
Dar visai neseniai gydytojai dėl to kaltino prastai išsivysčiusius kojų raumenis. Tačiau supratus, kad net fiziškai pajėgūs žmonės ir profesionalūs sportininkai dėl fizinio krūvio patiria kelio skausmą, toliau ieškota jo priežasties ir prieita išvados, kad jei nebuvo traumos, tai kita dažniausia šio skausmo priežastis – kojų raumenų disbalansas. Jei koja turi ilgai atlikti vienodą judesį, geriau išsivysčiusi raumenų grupė imasi jį atlikti viena ir, paprastai tariant, pervargsta pati ir nuvargina kelio sąnarį. Dėl to jaučiame skausmą, diskomfortą, kartais net nedidelį patinimą, kuris praeina per kelias dienas.
Tuomet padės vėsus kompresas, kurį reikėtų uždėti kas pora valandų ir palaikyti apie 20 minučių, vaistinėje parduodami nereceptiniai vaistai nuo skausmo ir kojos įtvaras.
Jei tokios problemos kartojasi dažnai, derėtų kreiptis į kineziterapeutą, kad jis parodytų pratimų, kaip subalansuoti raumenis.
Neverta nerti į vandenį dėl pramogos – niekada!
Vasara – tinkamiausias metas būti prie vandens, ant vandens ir vandenyje. Ir mokantys, ir nemokantys plaukti naudojasi proga įbristi į upę, ežerą ar jūrą, pasinerti į gaivų vandenį. Tačiau yra grupė žmonių, kurie kiekviena proga stengiasi nerti į vandenį.
„Jaunas vyras atsidūrė ligoninės priimamajame po to, kai šoko į vandenį žemyn galva. Po operacijos tapo aišku, kad šis jaunuolis daugiau niekada nevaikščios. Savaitę jis praleido intensyviosios terapijos skyriuje, vėliau – daug savaičių ligoninėje. Lankytojų kasdien vis mažėjo, paralyžiuotas jis nebuvo reikalingas draugams. Kaip kitiems, patyrusiems sunkias stuburo traumas po šuolio į ežerą ar upę, galvoje vis kartojosi tas vaizdas – kelios šuolio sekundės, negrįžtamai pakeitusios gyvenimą. Siaubingas suvokimas, kad galėjo to nedaryti, galėjo nešokti, ir įprastas gyvenimas tęstųsi toliau“, – pasakoja apie vieną iš daugelio stuburo traumų „ORTO klinikos“ stuburo chirurgas Artis Gulbis.
Kasmet Lietuvoje keliolika žmonių po panašių sužeidimų, patirtų neriant žemyn galva į vandenį, lieka paralyžiuoti visam gyvenimui. Dažniausiai tai – jauni vyrai. Žmonės retai būna vieni per tą lemtingą šuolį. Dažniausiai prie ežero ar upės susirenka visa kompanija, geria alų, kepa mėsą, juokiasi ir juokauja. Kiekvienas iš susirinkusiųjų gali perspėti narsuolį, neleisti jam šokti į vandenį žemyn galva.
O kaklas yra labai trapus – jo nesaugo šonkauliai ar masyvūs kaulai. Po panašių šuolių gali atsirasti stuburo raiščių pažeidimų, plyšimų, išnirimų, slankstelių lūžių ir nugaros smegenų sužalojimų.
Neretai nėręs žemyn galva į vandenį ir atsitrenkęs į akmenį, šaką ar žemę, žmogus dėl smūgio praranda sąmonę ir neišplaukia atgal į krantą. Jei matėte, kad kažkas šoko į vandenį ir neiškyla, turėtumėte skubiai gelbėti žmogų. Ištraukus jį iš vandens patartina paguldyti ne ant žemės ar smėlio, o ant rankšluosčio, paklodės ar antklodės, nes atvykus greitajai pagalbai nukentėjusįjį reikės vėl perkelti.
Net jei žmogus nekvėpuoja, nereikėtų jo apversti ant šono ar sodinti, tikintis, kad iškosės vandenį. Pozicija turėtų būti horizontali – gulint. Dirbtinis kvėpavimas ir širdies masažas taip pat turėtų būti atliekami nejudinant kūno ar galvos iš vienos pusės į kitą. Ir žinoma, būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą. Jei yra galimybė išgelbėti žmogų nuo neįgalumo, operacija turėtų būti atlikta per artimiausias 2–8 valandas.
