
Seimo Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Antanas Matulas pristatė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 12 straipsnio pataisų projektą Nr. XIIP-3373.
Įstatymą siūloma papildyti nuostata, numatančia, kad pacientas, užsiregistravęs planinei asmens sveikatos priežiūros paslaugai gauti, tačiau negalintis atvykti nustatytu laiku, privalo apie tai informuoti asmens sveikatos priežiūros įstaigą ne vėliau kaip prieš dvidešimt keturias valandas iki paslaugos gavimo laiko pradžios.
Pasak A. Matulo, pastaruoju metu vis daugiau atvejų, kuomet pacientai užsiregistruoja planinei asmens sveikatos priežiūros paslaugai, tačiau neatvyksta, o gydymo įstaigos apie tai neinformuoja. Dažnai asmenys užsiregistruoja keliose gydymo įstaigose, tačiau eina tik ten, kur eilė ateina greičiau.
„Įstaigų vadovai pateikė duomenis, kad apie 30 proc. pacientų, užsiregistravusių konsultacijai arba tyrimui į polikliniką neatvyksta ir apie tai nepraneša. Atsiranda labai daug tarpų, prastovų, staiga susiorganizuoti ir pakviesti kitą žmogų neįmanoma, įstaiga patiria didžiulius nuostolius. Sakoma, kad jeigu atsirastų pareiga pacientui pranešti, kad jis neatvys, būtų galima gerokai sutrumpinti laukiančiųjų eiles“, – teigė A. Matulas.
Projektui po pateikimo pritarė 48, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 15 Seimo narių. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Sveikatos reikalų komitetas, numatoma svarstymo plenariniame posėdyje data – gruodžio 1 d.
Labai suprantu ligoninę – jai reikia optimaliai išnaudoti priėmimo valandas. Tačiau tokiu atveju, kai žadama giljotinuoti už neatvykimą, ne iš lengvabūdiškumo užmaršiems ligoniams reikia PAGALBOS. Kitaip reiks atskiro antstolio neatvykėliams „išbuožinti”… 🙁
Santariškės tikrai šaunuolės, dažniausiai ir paskambina, ir dar el. žinutę atsiunčia. Deja, bet ir čia ne visais atvejais ligoniui primenama. O yra tokių, kur iš viso neperprasi jų sistemos, arba ir visai neprimena.
Štai pavyzdys – užsirašydama į mobil. tel. kalendorių sugebėjau supainioti datos skaičių su savaitės dienos skaičiumi. Kadangi tai buvo iš tų atvejų, kai neprimenama nei žinute, nei skambučiu, žinoma, nuvykau ne tada, kai reikėjo, o kai jau buvo „po viskam”…
Bet juk tai ne dėl mano aplaidumo, tai man prirašytų vaistų poveikis – tam tikrą laiką galvoje būna rūkas! Tom dienom viską painioju, tad stengiuosi niekur ir niekam nesirodyti. Tačiau pas gydytoją nelabai pasirinksi tau palankesnę dieną – džiaugiesi laisvą tarpą radęs… Tai dabar visas miestas bus pilnas nukapotų mano galvų? Kaip neestetiška, ponai…