Kepenys – didžiausias žmogaus vidaus organas bei stambiausia virškinimo liauka atliekanti daugiau nei 500 funkcijų. Viena svarbiausių – detoksikacija. Tai sudėtingas mūsų kūnui svetimų medžiagų, pavyzdžiui, vaistų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų perdirbimas. Kaip atpažinti sutrikusią kepenų veiklą?
„Be toksinų šalinimo kepenys dalyvauja ir reguliuojant gliukozės, cholesterolio bei kai kurių hormonų kiekį kraujyje. Jose vyksta krešėjimo faktorių, baltymų, vitamino D gamyba, kaupiamos vitaminų (A, B grupės, D, E, K), geležies, vario, gliukozės (glikogeno pavidalu) atsargos, jos išskiria tulžį bei atlieka svarbų vaidmenį darniai imuninės sistemos veiklai, todėl pažinti šį organą labai svarbu“, – teigia „Antėja“ šeimos gydytojas Mindaugas Junka.
Kepenų pažeidimai – kaip atpažinti?
Kepenyse nėra skausmo receptorių, tad pradiniai kepenų pažeidimai dažniausiai būna nebylus ir neskausmingi. Visgi jiems progresuojant, ima ryškėti ir tam tikri požymiai.
„Dažniausiai žmonės į gydymo įstaigas kreipiasi dėl atsiradusių geltos požymių: pageltusių akių obuolių, odos, patamsėjusio šlapimo, šviesių išmatų, odos niežulio. Visgi tai nereiškia, jog negali būti juntami ir kiti požymiai. Didėjant kepenų apimčiai, kartais jaučiamas diskomfortas, skausmingumas po dešiniu šonkaulių lanku. Sutrikus detoksikacijos funkcijai, kaupiantis toksinams, gali atsirasti padidėjęs nuovargis, sumišimas, dėmesio koncentravimo sunkumai. Progresuojant kepenų pažeidimui, neretai pasireiškia ir virškinimo sistemos sutrikimai ar skysčių kaupimasis. Pastarasis požymis neretai lemia ir pilvo apimties didėjimą, raumenų masės mažėjimą, smegenų pažeidimų progresavimą“, – pasakoja šeimos gydytojas.
Kepenų pažeidimus dažniausiai sukelia toksinių medžiagų vartojimas, hepatito virusai. Metabolinis sindromas, nutukimas bei antro tipo cukrinis diabetas didina nealkoholinės kepenų suriebėjimo ligos susirgimo riziką. Ji siejama ir su sutrikusia cholesterolio bei riebalų apykaita. Retesnėmis kepenų pažeidimų priežastimis laikomos navikinės ar paveldimos ligos (hemochromatozė, Vilsono liga).
Kaip išvengti?
Įtariant kepenų ligas ar norint pasitikrinti profilaktiškai, siūlomi kepenų funkciją atspindintys kraujo tyrimai: alanino aminotransferazė (ALT), asparagino aminotransferazė (AST), gamaglutamiltranzferazė (GGT), šarminė fosfatazė, bilirubinas, albuminas, kraujo krešėjimo rodikliai (SPA, ADTL). Radus pakitimų, tikslinga atlikti pilvo organų echoskopiją.
„Gera žinia ta, kad esant nedideliam kepenų pažeidimui, šis organas turi puikią savybę – regeneruotis, tai yra, atstatyti savo pažeistą audinį. Visgi tam tikros prevencinės priemonės – būtinos. Svarbu palaikyti optimalų kūno svorį, esant viršsvoriui ar nutukimui, sumažinti suvartojamų kalorijų kiekį, padidinti fizinį aktyvumą. Svarbi ir subalansuota, įvairiapusiška, skaidulų kupina mityba. Į mitybą patartina įtraukti šį organą valantį maistą: avokadus, morkas, burokėlius, žalią arbatą, česnakus ir kitus“, – teigia M. Junka.
Gydytojas primena, kad itin svarbu saikingas alkoholio bei vaistų vartojimas. Elgiantis atvirkščiai, gali kilti hepatito, o ilgainiui ir kepenų cirozės grėsmė. Mindaugas Junka taip pat nurodo, jog esant poreikiui galima vartoti specialius kepenis apsaugančius ar jų pažeidimus mažinančius preparatus, o prieš keliaujant į egzotines šalis, būtina pasirūpinti skiepais nuo hepatito A ir B.
