Lietuvos miestų istorija kupina paslapčių. Nemažai jų sėkmingai įminė Lietuvos mokslų premijos laureatas, istorikas prof. Zigmantas Kiaupa, jau daugelį metų tyrinėjantis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų praeitį. Ilgi ir kruopštūs tyrinėjimai atskleidžia įdomių faktų. Pavyzdžiui, pasirodo, kad viduramžiais Kaunas buvo itin lietuviškas miestas. Tai patvirtina lietuviški miestelėnų vardai ir pavardės.
Prof. Z. Kiaupa prisipažįsta, kad jam visada knietėjo pažvelgti į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų istoriją Vidurio ir Rytų Europos kontekste. Teisingiausia mūsų miestus lyginti su to meto Čekijos, Vengrijos, Lenkijos, Prūsijos, Vokiečių ordino valstybių miestais. Jų raida labai panaši, tik ten miestų savivalda atsirado anksčiau nei pas mus.
Vilnius – pirmasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestas, kuriam 1387 m. suteikta Magdeburgo, kitaip dar vadinama savivaldos, teisė. Šiek tiek daugiau nei po dvidešimt metų ją taip gavo Kaunas, Trakai, vėliau ir kiti miestai bei miesteliai. Savivaldos teisė leido miestų bendruomenėms savarankiškai tvarkytis, saugojo nuo politiškai ir ekonomiškai galingesnių bajorų spaudimo.
Miestų ir bendruomenių vystymasis priklausė nuo aplinkos sąlygų ir gamtinių išteklių. Nuo XVI a. Vilnius ir Kaunas tapo mūriniais miestais, tuo tarpu daugelis mažųjų miestų bei miestelių liko mediniai. Nors dėl prekybos vandens keliais prie Baltijos jūros įsikūrę miestai – Ryga ir Gdanskas – buvo galingesni nei mūsiškiai, tačiau ir kauniečiai sėkmingai išnaudojo Nemuno galimybes.
Kaip pastebi prof. Z. Kiaupa, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų gyventojai dažniausiai vertėsi prekyba ir amatais. Kaune taip pat buvo nemažai miško verslovininkų, kurie ruošdavo medieną laivų statytojams, amatininkams ir kitiems. Verslovėse taip pat buvo gaminamas potašas ir derva, degami pelenai.
Miestų plėtra neįtikėtinai paspartino Lietuvos ūkio, kultūros, mokslo ir kitų gyvenimo sričių pažangą. Juose buvo sutelkta daug reikšmingų objektų: valdovų dvaras ir jų vietininkų rezidencijos, didikų rūmai, bažnyčios, vienuolijos ir jų išlaikomos mokyklos, Vilniuje – taip pat ir universitetas.
Dar daugiau įdomių faktų apie Lietuvos miestų istoriją galima rasti Lietuvos mokslų akademijos parengtame reportaže „Mūsų miestų istorija“. Tai vienas iš penkiolikos ciklo „Mokslas iš arti“ vaizdo pasakojimų, kuriuose aiškiai, paprastai ir kiekvienam suprantamai pristatomi mokslo pasiekimai. Reportažai skirti visiems, besidomintiems mokslu ir norintiems geriau jį pažinti bei suprasti. Jie gali būti naudojami kaip papildoma ugdymo priemonė bendrojo lavinimo ir aukštosiose mokyklose. Vaizdo pasakojimus galima nemokamai žiūrėti Lietuvos mokslų akademijos interneto tinklalapyje.
Reportažų ciklas „Mokslas iš arti“ yra viena iš projekto „Nacionalinės mokslo populiarinimo priemonių sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas“ dalių. Pagal jį Lietuvos mokslų akademija taip pat leidžia mokslo populiarinimo knygų seriją „Mokslas visiems“, joje – net dvylika kruopščiai atrinktų geriausių užsienio autorių knygų.
Minėtą projektą Lietuvos mokslų akademija vykdo kartu su partneriais pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ priemonę „Žinių apie mokslą ir technologijas gilinimas ir sklaida tarp mokinių ir jaunimo bei lyčių lygybės moksle skatinimas“. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo ir LR valstybės biudžeto lėšomis.
Keistas tas Lietuvos mokslų akademijos projektas, pasinaudodamas Europos socialinio fondo ir LR valstybės biudžeto lėšomis trina iš istorijos senojo Vilniaus, net XIII a. karaliaus Mindaugo atmintį ir klausia “Ko nežinome apie Lietuvos miestų istoriją?”
Gerbiamasis profesoriau, nematau nei Tamstos “darbe”, nei Lietuvos Mosklų Akademijos programoje – programos!, ar bent noro Lietuvos jaunimą supažindinti su mūsų išties seniausiąją ir garbingiausiąją ikimindaugine praeitimi. Tamstos, valstyvei brangiai atsiejusiame, darbe regiu jau studentų-istorikų seniai visapusiškai ištyrinėtą Lietuvos Didžiosios kunigaištystės praeitį.
O kurgi yra Lietuvos tikroji- ikimindauginė praeitis?!
Ar ne šį mūsų praeitis turėtų būti pirmiausiai nagrinėjama mūsų universitetuose ir juolab Mokslų Akademijoje?
Tai laikotarpis kai mūsų kaimynai ne tiktai dar valstybingumo neturėjo bet ir tautiškumo!
Lietuvos vardas atsirado jau VI-me amžiuje, o Lenkijos vardas pirmą kartą pasimatė tiktai Merkatoriaus žemėlapyje po Liublino unijos! O tai reiškia – po 1000 metų!
Gal jau laikas mūsų mokslininkams-istorikams, jeigu jie tokie ištikro esą, parodyti ir norą, ir ryžtą, ir gebėjimą atskleisti Lietuvos garbingąją praeitį, kuri taip yra reikalinga ne tiktai mūsų jaunimui, bet ir pasauliui!
Mūsų protėviai sakydavo- tauta nežinanti savo praeities- yra akla!
Ar ne todė, gerbiamas profesoriau, jau 25 metus metus mes klaidžiojame nežinioje?!
Kiaupa tyrinėja LDK miestų praeitį, o ne Lietuvos. Per tai atskleidžia politizuota pozicija užgožti Lietuvos karalystės, o t.p. ankstesnių amžių mūsų praeities miestų istoriją.
Lietuvos miestų praeitis betarpiškai susieta su Lietuvos praeitim!
Ar prof. Z.Kiaupai yra žinoma, kad ir apie Kauno miesto vardo kilmę? Jug nagrinėjant tiktai LDK laikotarpį į šį klausimą, kaip ir į daugelį kitų, atsakyti yra neįmanoma! Tad ko gi yra vertas toks darbas?!