Šiemet sueina 700 metų nuo Vilniaus pirmojo paminėjimo. Nors galbūt kas nors ir nustebs, išgirdęs tą faktą, nes Vilnius ruošiasi šitą paminėjimą švęsti po 2 metų. Tačiau yra Gedimino laiškai, kuriuose, kaip žinia, pirmą kartą ir paminėtas Vilnius, ir juose yra 1323 m. sausio 25 d. laiškas, kuriame taip ir parašyta: „Duota, nuodugniai apsvarsčius, mūsų mieste Vilniuje 1323 Viešpaties metais, Švento apaštalo Pauliaus atsivertimo dieną“, tai yra sausio 25 d. Būtent šią dieną ir ruošiamasi minėti. Tačiau yra pasakyta taip pat ir tai, kad Gediminas stato krikščionims bažnyčias ir „prieš dvejus metus mūsų mieste Vilniuje“ jis taip pat pastatė vieną bažnyčią.
Tad jeigu mes skaitysim ne tik laiško pabaigą, bet ir vidurį, tai išeina, kad bažnyčia statė 2 metais anksčiau – 1321 metais. Mes ta proga apie Vilniaus ištakas, kurios siekia ir toliau, negu šita data, pasikalbėsime su istorike Inga Baranauskiene.
Apie Vilniaus įkūrimą be Gedimino laiškų dar kalba ir legendos, ir archeologija…
Išeina, kad Traidenis kūrė miestą be vardo. Tai psichologiškai sunku įsivaizduoti, kad praktiškai taip galėtų būti.
Apskritai iš pasakojimo apie istorinį Vilniaus tapsmą galima susidaryti vaizdą, kad lietuviai neturėjo jokios pasaulėžiūros, jokios mitologijos.
Paimkime, kad ir dėl to laidojimo vienoje vietoje įvedimo klausimą, tas veikiausiai gali būti susiję su sėslaus gyvenimo įsigalėjimu, su vėlių dalyvavimo gyvenime samprata.
Apskritai Traidenių valdymo metas yra dėjimosi su mozūrais ir jų draugais – Vokiečių ordinu laikotarpis, tai laikotarpis, kai visa Užnemunė buvo tapusi Mozūrų valdoma. Traideniai kovodami su Livonija Lietuvą kūrė Latvijos teritorijos link. Vytenis vykdė priešingą politiką – su Ryga sugyveno, o plikėsi su Mozūrais, Vokiečių ordinu.
Teisingai pažymėta, kad lietuviai turėjo nesikovimo tarpusavyje šventas vietas. Tokia vieta, kaip galima spręsti iš šaltinių, buvo ir Voruta. Kai Mindaugas nusprendęs tarpusavyje su Tautvilu būriais nesikauti – įžengė į deivei Vorutai priklausantį šventąjį plotą, kuriame visą naktį vyko taikymosi pokalbiai, susitaikyta savižudiškų kautynių buvo išvengta. Į tą šventą plotą Tautvilas įžengė tik su žemaičiais, o jotvingiai su polovcais buvo palikti prie to ploto ribos, manytina, kad kaip jau kito tikėjimo žmonės. Ir ta vieta, matyt, teisingumo deivės Vorutos vardu buvo vadinama, Mindaugo laikais tegalėjo būti ne kitur, o jau Vilniuje. Taigi kokį vardą Vilnius turėjo iki Gedimino…
Už ką?
Kodėl tiek, taip ir…
Tik po pietų buvo galima kreiptis.
Kam tos rykštės?
Už ką Inga ir Tomai? Tiek griovimo, tiek “nurašymo”…Tikrai
– tiek supliekti 1295-1305 visą dešimtmetį Lietuvos???
Apmetant, subomborduojant žodžiais iki1295 ir po 1305 m. Istoriją!!! Trūksta žodžių (net pasipiktinimui), žeminti užuojauta Jūsų šeimos t.p. nesinori; bet iš kur tiek pagiežos, neapykantos – ir poromuvinei visų mūsų genetinei aplinkai, o labiausiai – Imperijai LIETUVA, jos kūrėjams, gynėjams, Valdovams.
Pasipletkavojimu, paplepejimu, kurį Alko OLON įbrukot,
taip, – įsispraudet, beveik įsibrovėt pasipuikuot, žinia pavadint net negalima. Kodėl? Domę pagal panašių išvadų teikimo-atradimo asmenybės, kaip Ivinskis su Gudavičiumi galim vien atkreip ir lyginti, – jie mokslininkai (o ne selekcininkai).
Tą drąsiai, už save ir už kitus galiu teigti apgindamas Švenčiausiųjų Vilniaus PANERIŲ Kalvyno
t i k y b i n i ų apeigų Romuvietiško paveldo atminimą.
O jūsų (poros) elgesys ar negarbingas, ar net moksliškai kenksmingas, spręst ne man. Bet, elgiamasi tarsi koks pasalūnas Juršėnas (Č), išmetantis iš Lietuvos istorinių asmenybių chrestomatijos J. Šliūpa, dengiant, slepiant tuo visa, visus darbus kur po 600 metų apie Šventųjų Vilniaus kalvų didybę jo atspausta tiesioginių palikuonių, kunigaikštytės Skirmuntaites Konstancijos (Pajautos) knygomis; toks “žymus žinovas” Bumbl…. iš jūsų aplinkos, irgi sutrypti, sumenkinti ir išmest tai vykusiai(!!!) mėginęs, užbrunoninat viena iš atokesnių Šventaragio aplinkų.
O šios pastabos, tokio išaiškinimo užsipelnėt –
DEL visiško Valdovo VYTENIO praradimo.
Jo nutildymo, slėpimo visų darbų ir potvarkių Vilniaus įtvirtinime, – įsakymais Gediminui dėl SOSTO ir jo apsaugos įtvirtinimo, ir Vilnią nukreipiant, ir visas pajėgas nuo Naugarduko perkeliant, –
Šventovių mūsų Tautos ir tikybos gynybai.
Jei skelbiantės mokslininkais, tai susiimkite, ir pereinant link būsimų Gedimino administravimo laikų, deramai išdėstykit grėsmingojo Vytenio, kurio privengė mūsų kaimynai – valdymo LAIKĄ.
Kad … išliktumėm, – Jūs i š l i k t į m ė t.
Avinauskai yra vergu sielos …kunigu nuo kunigaiksciu neskiria…
dvasios ubagai….